Kalbėdama JT Žmogaus teisių taryboje M. Bachelet sakė, kad nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Rusijoje buvo sulaikyta maždaug 12,7 tūkst. žmonių, dalyvavusių taikiuose protestuose prieš karą.

„Erdvė diskusijoms ar kritikai dėl valstybės politikos, įskaitant jos karinius veiksmus prieš Ukrainą, (Rusijoje) vis labiau varžoma, – sakė ji. – Žiniasklaidos reikalaujama naudoti tik oficialią informaciją ir terminus.“

Prezidentui Vladimirui Putinui įsakius savo kariuomenei įsiveržti į provakarietišką Ukrainą, Rusijos vadžia pradėjo beprecedentį susidorojimą su ir taip varžyta rusų žiniasklaida.

Pareigūnai blokavo kelias nepriklausomas žiniasklaidos priemones, o V. Putinas praėjusį penktadienį pasirašė įstatymą, numatantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie Rusijos armiją.

M. Bachelet taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rusijoje „naudojami represiniai įstatymai“, neleidžiantys žmonėms naudotis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, kriminalizuojantys nesmurtinį elgesį.

„Migloti ir per daug platūs apibrėžimai, pavyzdžiui, ekstremizmo ar neapykantos kurstymo, nulėmė teisines interpretacijas, neatitinkančias Rusijos įsipareigojimų dėl žmogaus teisių“, – sakė ji.

M. Bachelet taip pat išreiškė nerimą dėl blogėjančios situacijos Ukrainoje.

„Esu itin susirūpinusi dėl civilių, įstrigusių daugelyje vietų dėl aktyvių karo veiksmų, ir raginu visas šalis imtis efektyvių veiksmų, kad visi civiliai, įskaitant pažeidžiamus (žmones), galėtų saugiai pasitraukti iš konflikto paveiktų rajonų“, – sakė ji.

Ukrainoje raiškos ir susirinkimų laisvė taip pat puolama, nurodė JT žmogaus teisių komisarė.

Jos biuras gavo pranešimų apie „proukrainietiškų aktyvistų savavališkus sulaikymus rajonuose šalies rytuose, kur neseniai kontrolę perėmė ginkluotos grupės“, sakė M. Bachelet.

„Taip pat gavome pranešimų apie prorusiškais laikomų žmonių sumušimą vyriausybės kontroliuojamose teritorijose“, – nurodė ji ir pakartojo savo „skubų raginimą taikiai užbaigti karo veiksmus“.