Atrodo, kad 2017 metais absurdiški juokai tampa tikrove. Kai Dennisas Rodmanas pirmą kartą apsilankė Šiaurės Korėjoje 2013 m., buvo netikėta ir smalsu ekscentrišką NBA legendą matyti kaip faktinį Jungtinių Valstijų pasiuntinį toje šalyje. Ta mintis atrodė tokia pat neįtikėtina, kaip ir tai, kad D. Trumpas galėtų tapti prezidentu.

Sunku tuo patikėti, tačiau, tarp šalių vis augant įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programos, D. Rodmanas, – žmogus, kuris kažkada susituokė pats su savimi, – galiausiai gali suvadinti svarbų vaidmenį užkertant kelią branduolinei katastrofai. Žinoma, pats D. Rodmanas mano, kad taip ir bus. Duodamas interviu vienai Didžiosios Britanijos televizijai, daugkartinis NBA čempionas pasiūlė padėti D. Trumpui ir Šiaurės Korėjos vadovui Kim Jong Unui išspręsti iškilusias problemas, pabrėždamas, kad juos abu laiko savo draugais.

D. Rodmanas kartu su grupe žurnalistų Šiaurės Korėjoje apsilankė 2013 m. Kim Jong Uno kvietimu. Paaiškėjo, kad Šiaurės Korėjos lyderis nuo vaikystės buvo krepšinio komandos „Chicago Bulls“ sirgalius. D. Rodmanas buvo ne tik vienas pagrindinių komandos gynybos ramsčių, bet ir vienas jos lyderių, nors paskui jis daug daugiau dėmesio susilaukė dėl savo ekscentriškų poelgių nei dėl didelio krepšininko talento.

Krepšinio aikštelėje D. Rodmanas išsiskirdavo savo dažytais plaukais ir gausiais auskarais. Už aikštelės ribų jį persekiojo skandalai, kuriuos skatino beveik nepasotinamos dėmesio troškimas. D. Rodmanas susitikinėjo su keliomis žvaigždėmis, įskaitant Madonną ir Carmen Electrą, nusifilmavo keliuose visiškai menkaverčiuose veiksmo filmuose, pozavo apsirengęs vestuvių suknelėmis ir atsigulęs karstuose, taip reklamuodamas savo sensacingų išpažinčių knygas, ir tapo geltonosios spaudos numylėtiniu dėl savinaikos kupino elgesio. Kartą jis netgi dalyvavo televizijos laidoje „Mokinys. Garsenybių kalvė“ ir buvo pašalintas D. Trumpo dėl to, kad klaidingai užrašė būsimos pirmosios ponios vardą.

H. Felto teigimu, atsižvelgiant į D. Rodmano praeities šleifą, nedaugelis rimtai žiūrėjo į jo „krepšinio diplomatijos“ kelionę į Šiaurės Korėją. Jei kas ir atkreipė dėmesį, tai tik siekdamas sukritikuoti D. Rodmaną dėl to, kad jis esą prisideda prie propagandos, skirtos sužmoginti vieną iš nuožmiausių pasaulio diktatorių. Kai D. Rodmanas pareiškė, kad jis ir Kim Jong Unas yra neišskiriami draugai, ne vienam norėjosi sužinoti, ar jis pagalvojo apie tuos žmonės, kuriuos jo naujasis geriausias draugas įkalino ar pasmerkė myriop.

Tačiau D. Rodmano naudai reikia pripažinti, kad tai tapo daugiau nei vienkartine viešųjų ryšių akcija, teigia H. Feltas. Jis dar ne kartą keliavo į Šiaurės Korėją – ir neišvengiamai atsidurdavo tarptautinių skandalų centre. 2014 m. D. Rodmanas susilaukė griežtos kritikos, kai pareiškė, kad Šiaurės Korėja pagrįstai įkalino amerikiečių misionierių Kennethą Bae. Vėliau K. Bae teigė, kad D. Rodmano pareiškimai iš dalies prisidėjo prie jo išlaisvinimo: „Dėl jo skandalingos tirados žiniasklaidos dėmesys mano likimui išaugo.“ (D. Rodmanas vėliau atsiprašė ir pasibaigus skandalui ėmė gydytis priklausomybių ligų centre.)

Prieš keletą mėnesių D. Rodmano agentas pareiškė, kad jo klientas padėjo įtikinti Šiaurės Korėją paleisti mirštantį JAV koledžo studentą Otto Warmbier. Dabar beveik visi, kas prisidėjo prie O. Warmbier paleidimo, neigia, kad D. Rodmanas su tuo turėjo ką nors bendra, tačiau vien tai, kad teoriškai jis galėjo už tai prisiimti nuopelnus, yra pakankamas įrodymas, kad jis netikėtai tapo tarpininku JAV ir Šiaurės Korėjos santykiuose. Kaip teigia Šiaurės Korėjos ekspertas Kenas Gause, „jis nėra pats geriausias įmanomas pasiuntinys, tačiau yra taip, kaip yra“.

Beveik bet kurioje kitoje situacijoje K. Gause būtų teisus sakydamas, kad D. Rodmanas yra visiškai netinkamas pasiuntinys. Ir jis pats tai pripažįsta: „Mes su Kim Jong Unu jodinėjame, gerai leidžiame laiką, slidinėjame ir labai retai kalbame apie politiką, ir tai yra gerai.“ Be to, D. Rodmanui apskritai nebūdingas taktas ir savitvarda – savybės, būtinos daugumoje diplomatinių situacijų; be to, jis yra linkęs siekti, kad visi įvykiai suktųsi apie jį.

H. Felto nuomone, kad ir kaip būtų keista, dėl visų šių bruožų D. Rodmanas yra tobulas pasiuntinys Šiaurės Korėjoje. Tai savybės, kurios taip pat būdingos ir D. Trumpui, ir Kim Jong Unui – tai gali padėti suprasti, kodėl D. Rodmanas tapo vieninteliu garsiu asmeniu, kuris turi galimybę tiesiogiai bendrauti su abiem lyderiais.

Dabartinė Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos konfrontacija yra tokia nenuspėjama pirmiausiai dėl to, kad nei vienas, nei kitas lyderis nesivadovauja racionaliais argumentais. Niekas nežino, kaip spręsti sparčiai progresuojančios Šiaurės Korėjos branduolinės programos problemą, nes kiekvienas variantas atrodo neveiksmingas arba gal net katastrofiškas. Taip pat akivaizdu, kad, palyginti su bet kuria ankstesne Jungtinių Valstijų valdžia, D. Trumpo administracija daug drąsiau kalba apie galimybę panaudoti branduolinį ginklą. Lengvo problemos sprendimo tiesiog nėra.

Kiek tikėtina, kad skandalinga krepšinio legenda, siaubingai prastas aktorius ir realybės šou žvaigždė galiausiai padėtų išvengti branduolinio karo? Greičiausiai tokia tikimybė maža. Ar nevertėtų jam suteikti progos? O kodėl gi ne? Ar tai tik nėra viso labo magiško mąstymo apraiška? H. Felto nuomone, tikriausiai taip, tačiau, atsižvelgiant į visa tai, kas jau įvyko per šiuos metus, būtų kvaila atmesti bet kokį scenarijų, kad ir koks neįtikėtinas jis atrodytų.