Kaliniai šį prašymą išsakė duodami interviu dokumentiniam filmui, kurį organizacija „Gyeore-eol Nation United“ padėjo koordinuoti.
Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūrų duomenimis, 2024 metais apie 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo išsiųsti kovoti už Rusiją kare prieš Ukrainą.
„Du (karo belaisviai) interviu pabaigoje paprašė prodiuserio, kad šis nuvežtų juos į Pietus“, – sakė su Šiaurės Korėjos perbėgėliais dirbančios organizacijos vadovas Jang Se-yulas (Džang Sejulas).
Interviu buvo duotas spalio 28 dieną neskelbiamoje vietoje Kyjive, kur abu karo belaisviai laikomi po to, kai Ukrainos kariai juos paėmė į nelaisvę.
„Jie prašė interviu davėjos pažadėti, kad ji grįš ir parveš juos į Pietus“, – sakė Jang Se-yulas, pats perbėgęs iš Šiaurės Korėjos.
Pagal Pietų Korėjos konstituciją visi korėjiečiai laikomi piliečiais, įskaitant ir esančius Šiaurės Korėjoje, ir Seulas pareiškė, kad tai taikoma visiems Ukrainoje paimtiems kariams.
Vaizdo įrašas dar nepaskelbtas viešai, bet tikimasi, kad jis bus paskelbtas per artimiausias savaites, sakė šaltinis.
Jang Se-yulo organizacijos pateiktose nuotraukose matyti, kaip vienas karo belaisvis skaito laiškus iš perbėgėlių, dabar gyvenančių Pietuose.
„Parodėme jiems vaizdo pranešimus ir Šiaurės Korėjos perbėgėlių laiškus, kad suteiktume jiems vilties“, – sakė vadovas.
Vienas kalinys jau paprašė leisti gyventi Pietų Korėjoje, kai vasarį jį aplankė vienas iš šalies įstatymų leidėjų.
Pasak Pietų Korėjos žvalgybos tarnybos, Šiaurės Korėjos kariams nurodoma verčiau nusižudyti, nei patekti į nelaisvę.
Su jais susitikęs įstatymų leidėjas Yu Yong-weonas (Ju Jongvonas) sakė, kad kaliniai matė, kaip sužeisti draugai žudėsi granatomis.
Karių išsiuntimas atgal į Šiaurę būtų „iš esmės mirties nuosprendis“, pridūrė parlamentaras.
Pchenjanas tik balandį pripažino, kad dislokavo karius Rusijos karui paremti, ir pripažino, kad kai kurie jų žuvo.
Nuo to laiko Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) susitiko su žuvusiųjų šeimomis ir pareiškė užuojautą dėl jų „nepakeliamo skausmo“.
Manoma, kad kovose žuvo apie 2 tūkst. šiaurės korėjiečių karių, rugsėjį pranešė Seulo žvalgybos agentūra.
