Karas: pranešama apie sprogimus Lvive, Dnipre, Kyjivo srityje

„Remdamiesi naujausiais pranešimais manome, kad Rusija mėgins aneksuoti „Donecko liaudies respubliką“ ir „Luhansko liaudies Respubliką“, – sakė JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Michaelas Carpenteris (Maiklas Karpenteris).

„Šie pranešimai rodo, kad Rusija planuoja inscenizuoti referendumus dėl [šių teritorijų] prisijungimo apytikriai gegužės viduryje“, – žurnalistams Vašingtone sakė pareigūnas.

Šešiasdešimt devintoji karo Ukrainoje diena

M. Carpenteris pridūrė, kad Jungtinės Valstijos taip pat mano, jog Rusija turi panašių planų dėl pietinės Chersono srities, kur Maskva pastaruoju metu sustiprino savo kontrolę ir įvedė savo rublį kaip vietos valiutą.

Manome, kad Rusija mėgins aneksuoti „Donecko liaudies respubliką“ ir „Luhansko liaudies Respubliką“.

„Manome, kad šie pranešimai labai patikimi. Deja, dažniau būdavome teisūs nei klysdavome, atskleisdami, kas, mūsų nuomone, gali įvykti, ir iš dalies mėginame padaryti tai šiuo atveju“, – kalbėjo diplomatas.

Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, bet nesiėmė tokių veiksmų kitose srityse, kur gyvena daug rusakalbių, nors pastangas užtikrinti jų teises Maskva ne kartą yra įvardijusi kaip vieną iš savo karinės invazijos į kaimyninę šalį priežasčių.

„Tokie netikri referendumai – sufabrikuoti balsavimai – bus laikomi neteisėtais, kaip ir bet kokie mėginimai aneksuoti papildomas Ukrainos teritorijas“, – pabrėžė M.Carpenteris.

„Tačiau turime skubiai veikti“, – pridūrė jis.

Daugiau Rusijos bankų bus atriboti nuo SWIFT

Pagal naują Europos Sąjungos sankcijų paketą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „daugiau rusų bankų“ bus atriboti nuo tarptautinio tarpbankinių atsiskaitymų tinklo SWIFT, pirmadienį pranešė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Bankininkystės sektoriuje daugiau Rusijos bankų turės palikti SWIFT“, – per vizitą Panamoje sakė J. Borrellis.

Kovo pradžioje ES nuo SWIFT atjungė septynis Rusijos bankus, bet į „juodąjį“ sąrašą nebuvo įtraukti bankai „Sberbank“ ir „Gazprombank“. Pastariesiems prieiga prie SWIFT palikta, kad ES šalys galėtų atsiskaityti už iš Rusijos importuojamas gamtines dujas bei naftą.

Pentagonas: Rusijos generalinio štabo viršininkas lankėsi Ukrainos fronte

Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas praeitą savaitę lankėsi Donbaso fronte rytų Ukrainoje, pirmadienį pranešė vienas Pentagono pareigūnas, bet pranešimų, kad šis generolas buvo sužeistas per ukrainiečių pajėgų ataką, nebuvo įmanoma patvirtinti.

„Galime patvirtinti, kad žinome, jog praeitą savaitę jis kelias dienas buvo Donbase“, – žurnalistams sakė aukšto rango amerikiečių pareigūnas.

„Nemanome, kad jis tebėra ten – [labiau tikėtina], kad jis išvyko ir sugrįžo į Rusiją“, – pridūrė pareigūnas.

„Negalime patvirtinti pranešimų, kad jis buvo sužeistas“, – tęsė Pentagono darbuotojas.

Žiniasklaida, remdamasi kai kuriais ukrainiečių pareigūnais, šeštadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos apšaudė vieną vadavietę prie Iziumo miesto, kur V. Gerasimovas lankėsi ir susitiko su kautynėms vadovaujančiais Rusijos karininkais.

Vis dėlto jis veikiausiai iš ten išvyko dar prieš apšaudymą.

Manoma, kad armijos generolas V. Gerasimovas fronte apsilankė, kad geriau suprastų vietos sąlygas ir padrąsintų karius, Rusijos pajėgoms mėginant užimti visą Ukrainos rytinių Donecko ir Luhansko sričių teritoriją, kai žlugo Maskvos planas greitai užimti sostinę Kyjivą šalies šiaurėje.

Per kasdienę spaudos konferenciją apie padėtį Ukrainoje minėtas Pentagono pareigūnas sakė, kad Rusijos pajėgos kaudamosi su ukrainiečiais Donbase pasiekė menką pažangą, ir jų pastangas pavadino „anemiškomis“.

„Toliau stebime geriausiu atveju minimalią rusų pažangą Donbase. Jie truputį pasistūmėjo į rytus nuo Iziumo ir Popasnos Luhansko srityje“, – kalbėjo pareigūnas.

Pareigūnai sakė, kad Rusijos pajėgos užimdavo kai kurias gyvenvietes, bet vėliau turėdavo iš jų atsitraukti spaudžiant ukrainiečiams. Amerikiečiai teigė, kad Rusijos pajėgos atrodo demoralizuotos ir kenčiančios dėl prasto vadovavimo ir menkos organizacijos.

Rusijos pastangos Donbaso fronte atrodo „labai vangios, labai nevienodos... kai kuriais atvejais, tiesą sakant, geriausias žodis jas apibūdinti būtų „anemiškos“, aiškino Pentagono pareigūnas.

Visgi jokio Ukrainos pajėgų veiksmų įvertinimo jis nepateikė.

Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių tiekiama ginkluotė, įskaitant sunkiąją artileriją, radiolokacijos sistemas ir atakos dronus, toliau pristatoma dideliu tempu, patvirtino Pentagono pareigūnas.

Per pastarąją parą netoli Ukrainos nusileido 24 lėktuvai, gabenantys JAV ginklų siuntas, ir dar 11 skrydžių planuojama per tolesnę parą, nurodė pareigūnai.

Be to, į svarbius logistikos punktus atskrido 23 transporto lėktuvai, gabenantys ginklus ir kariuomenei reikalingas atsargas iš kitų penkių šalių.

ES ruošiasi dujų importo iš Rusijos nutraukimui ir kartoja, kad nemokės už jas rubliais

ES pirmadienį įspėjo valstybes nares pasirengti galimam gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos visiškam nutraukimui ir pabrėžė, kad nenusileis Maskvos reikalavimui už jas mokėti rubliais.

Europos Komisija antradienį pasiūlys valstybėms narėms naują sankcijų Rusijai paketą už jos tęsiamą karinę agresiją prieš Ukrainą, įskaitant embargą rusiškai naftai, pranešė Briuselio diplomatai.

Tačiau pirmadienį Briuselyje susitikę bendrijos narių energetikos ir aplinkosaugos ministrai sprendė didesnį ir galimai sudėtingesnį klausimą dėl rusiškų gamtinių dujų, nuo kurių kelios šalys, įskaitant didžiausią ES ekonomiką turinčią Vokietiją, yra labai priklausomos, nes jas degindamos pasigamina didžiąją dalį elektros energijos.

Vladimiras Putinas pareikalavo, kad jo valstybei „nedraugiškos šalys“, įskaitant visas ES valstybes nares, už rusiškas dujas mokėtų rubliais, taip siekdamas išvengti Vakarų demokratijų finansinių sankcijų Rusijos centriniam bankui. Kaip žinia, „Gazprom“ praėjusią savaitę nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, atsisakiusioms atsiskaityti rubliais.

Po derybų susitikimui pirmininkavusi Prancūzijos ekologinių permainų ministrė Barbara Pompili ir už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson teigė, kad 27 valstybės narės yra vieningos su Lenkija ir Bulgarija ir kaups dujų atsargas, kad būtų pasirengusios dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimui.

„Laikytis Rusijos pareikalautos naujos atsiskaitymų tvarkos yra šiai valstybei įvestų sankcijų pažeidimas“, – sakė K. Simson.

Eurokomisarė pridūrė, kad, jos žiniomis, nė viena Europos bendrovė nesiruošia laikytis šio V. Putino įsako bei keisti atsiskaitymo būdų.

Sudėtinga problema

Kita vertus, kelios ES narės gegužės pabaigoje turi atnaujinti tiekimo sutartis su „Gazprom“, o pranešimai rodo, kad kai kurios jų gali bandyti apeiti sankcijas priimdamos Maskvos reikalaujamą naują atsiskaitymų tvarką.

Ši tvarka numato, kad importuotoja turi atsidaryti dvi sąskaitas Rusijos dujų monopolininko kontroliuojamame „Gazprombank“. Mokėjimai į vieną sąskaitą būtų pervedami eurais arba JAV doleriais, o po to būtų konvertuojami per Rusijos centrinį banką, kuriam taikomos sankcijos, ir antroje sąskaitoje atsirastų rubliais.

Atrodo, kad K. Simson ir kai kurie ministrai laikėsi nuomonės, jog tai būtų sankcijų pažeidimas. Tačiau kitos valstybės narės išreiškė norą, kad EK ekspertai pateiktų papildomų paaiškinimų.

„Šiandien įvyko tai, kad EK ir pirmininkaujanti valstybė narė patvirtino, jog atsiskaitymai rubliais yra nepriimtini, tai būtų sankcijų bei Europos solidarumo pažeidimas“, – sakė Lenkijos aplinkos ministrė Anna Moskwa (Ana Moskva).

„Daugelis šalių, įskaitant Baltijos valstybes, Daniją, Nyderlandus ir Suomiją, šiandien dar kartą patvirtino solidarumą, taip pat tai, kad tikrai nemokės rubliais“, – pridūrė ji.

Tačiau Švedijos atstovas: „Tai sudėtingas procesas“.

„Turiu omenyje tai, kad atsiskaitymas viena valiuta yra vienas dalykas, bet jei tai susiję su kitos šalies centriniu banku, tai tampa kita paketo dalimi, o tai bus šiek tiek sudėtinga“, – kalbėjo švedų ministras.

Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela sakė, kad paprašė „aiškaus paaiškinimo, kaip elgtis toliau“.

Susitikimo metu Europos pareigūnai buvo priversti reaguoti į žiniasklaidos pranešimus, kad Italija sutinka mokėti rubliais, kol bus rasta teisėta alternatyva.

K. Simson pakomentavo, kad kalbėjosi su Italijos ministru Robertu Cingolaniu, kuris šiame susitikime nedalyvavo, ir šie pranešimai yra „klaidinantys“, tačiau pažadėjo pateikti jam ir visoms ES sostinėms aiškesnes gaires, kaip pasipriešinti V. Putino ultimatumui.

Ji pridūrė, kad Rusijos veiksmai parodė, jog „ji nėra patikima tiekėja, o tai reiškia, kad visos valstybės narės privalo turėti planus visiško nutraukimo atvejui“.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Roberas Habekas) patikino, kad Berlynas laikysis ES bendros politikos.

Laipsniškas rusiškos naftos atsisakymas

Antradienį EK siūlys palaipsniui atsisakyti Rusijos naftos, bet ne gamtinių dujų importo.

Komisija pasiūlys embargą rusiškai naftai laipsniškai įvesti per 6-8 mėnesius, kad būtų pakankamai laiko diversifikuoti apsirūpinimą „juoduoju auksu“. Vienas aukšto rango pareigūnas sakė, kad labiausiai priklausomos šalys, tokios kaip Vengrija ir Slovakija, gali būti atleistos nuo šio ribojimo, pasiūlant joms ilgesnės trukmės pereinamąjį laikotarpį.

Šeštuoju sankcijų paketu taip pat veikiausiai bus smogta absoliučiam Rusijos komercinės bankininkystės lyderiui, valstybės kontroliuojamam „Sberbank“, kuris būtų pašalintas iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

UEFA pašalino Rusijos komandas iš kelių futbolo čempionatų

Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) pirmadienį pašalino Rusijos komandas iš Europos moterų čempionato, kitos vyrų Čempionų lygos ir atrankos į 2023 metų Pasaulio moterų futbolo čempionatą.

Naujausios sporto sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą paskelbtos, UEFA ir FIFA vasarį suspendavus Rusijos komandų dalyvavimą tarptautinėse ir klubinėse varžybose, įskaitant vyrų Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes.

Naujausi draudimai greičiausiai bus apskųsti Sporto arbitražo teismui (CAS). Rusijos futbolo sąjunga ankstesnius sprendimus užginčijo.

Pasak UEFA, Rusijos vietą 2022 metų Europos moterų futbolo čempionate, vyksiančiame liepą Anglijoje, užims Portugalija. Vietoj Sankt Peterburgo klubo „Zenit“, Rusijos lygos „Premier“ nugalėtojo, kitame Čempionų lygos grupių etape dalyvaus Škotijos čempionas, nurodoma atnaujintame UEFA paskirtų vietų sąraše.

Tuo metu Suomija ir Švedija uždraus savo nacionalinėse ledo ritulio rinktinėse žaisti visiems žaidėjams, kurie kitą sezoną pasirodys Rusijos Kontinentinėje ledo ritulio lygoje. Abi federacijos savo sprendimus paskelbė pirmadienį, praėjus dviem dienoms po rusų lygos sezono pabaigos.

Rusija skuba suremontuoti per numanomą diversiją susprogdintą tiltą

Pietvakarių Rusijoje netoli sienos su Ukraina darbininkų brigados pirmadienį skubėjo suremontuoti geležinkelio tiltą, kuris buvo apgadintas per incidentą, vietos gubernatoriaus apibūdintą kaip diversijos aktas.

Kursko srities administracija prognozavo, kad remonto darbai bus baigti trečiadienį.

Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas sekmadienį sakė, kad tiltą susprogdino nežinomi asmenys ir kad Rusijos tyrimų komitetas, prižiūrintis svarbias bylas, pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl „teroro akto“.

Pareigūnai neatskleidė, kiek šis tiltas yra svarbus Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje, bet per jį važinėjantys traukiniai gabena atsargas rusų pajėgoms, kovojančioms Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Atsakomybės už tilto sprogdinimą kol kas niekas neprisiėmė. Anksčiau Rusijos vakarinėje dalyje įvyko virtinė mįslingų sprogimų ir gaisrų, jau trečią mėnesį tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.

Balandžio 1-ąją du Ukrainos pajėgų sraigtasparniai smogė vienai naftos bazei Rusijos pietvakariniame Belgorodo mieste netoli abiejų šalių sienos ir sukėlė didžiulį gaisrą, sakė rusų pareigūnai.

Balandžio 25-ąją didelis gaisras įsiplieskė naftos bazėje vakariniame Briansko mieste, priklausančioje bendrovės „Transneft-Družba“, kontroliuojamos valstybinės naftos milžinės „Transneft“. Pastaroji valdo su Europa jungiantį eksporto naftotiekį „Družba“ („Draugystė“), bet dėl gaisro Brianske naftos tiekimas nebuvo sutrikdytas.

Tą pačią dieną Brianske užsiliepsnojo dar viena degalų saugykla.

Be to, praeitą trečiadienį keli sprogimai supurtė didelį šaudmenų sandėlį Belgorodo srityje ir sukėlė didžiulį gaisrą.

Ukraina atsakomybės dėl šių incidentų oficialiai neprisiėmė. Rusijos pareigūnai taip pat jų nevadino Ukrainos atakų padariniais, išskyrus balandžio 1-osios incidentą.

Sprogimų Rusijoje dažnis ir jų taikiniai geriau už bet kokius žodžius byloja, kam tai naudinga.

„Sprogimų Rusijoje dažnis ir jų taikiniai geriau už bet kokius žodžius byloja, kam tai naudinga. Tačiau Ukraina nenori prisiimti atsakomybės už šį sabotažą ir toliau tyli“, – naujienų agentūrai AP sakė Ukrainoje veikiančio analitinio Razumkovo centro karinis analitikas Mykola Sunhurovskis.

„Nors padėtis visiškai akivaizdi, Ukrainai itin nenaudinga prisiimti atsakomybę už sabotažą ir sprogimus Rusijoje, nes Kyjivas rizikuoja prarasti „agresijos aukos“ statusą, ir tai sukeltų keblumų tarptautiniuose teismuose, – AP sakė politinių studijų centro „Penta“ analitikas Volodymyras Fesenka. – Ukrainos teisininkai jau rengia daugelio tomų medžiagą tarptautiniams teismams, kad pareikalautų milijardų dolerių kompensacijos iš Rusijos už agresijos žalą.“

Praeitą savaitę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas užsiminė, kad Ukraina susijusi su tais incidentais, bet nesakė, kad atsakomybė tenka Kyjivui. Socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje jis nurodė, kad Rusijos Belgorodo, Voronežo ir Kursko srityse esama sandėlių, aprūpinančių Ukrainoje veikiančias Maskvos pajėgas, ir pridūrė, kad „karma yra žiaurus dalykas“.

„Jeigu jūs, rusai, nusprendėte masiškai atakuoti kitą šalį, masiškai žudyti visu iš eilės, masiškai traiškyti tankais taikius žmones, o šiems žudymams aprūpinti naudojate sandėlius savo srityse, anksčiau ar vėliau skolos turės būti grąžintos, – trečiadienį platformoje „Telegram“ rašė M. Podoliakas. – Atsižvelgiant į Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą intensyvumą ir mastą, ramiai pratupėti nebus įmanoma.“

Su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose dažnai girdimi sprogimai suteikė peno ukrainiečių pikdžiugiškiems komentarams socialiniuose tinkluose.

Anksčiau pirmadienį Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad praeitą naktį regione girdėti garsūs trenksmai susiję su Rusijos aviacijos smūgiais Ukrainoje ir nebuvo nulemti „kažko, kas atskriejo pas mus iš Ukrainos teritorijos“.

Ukrainos Saugumo Taryba: karas baigsis Rusijos kapituliacija

Ukrainos kariuomenei iš dalies sėkmingai priešinantis rusų pajėgoms, nacionalinė Saugumo Taryba Kyjive neabejoja pergale. Tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įsitikinęs, kad karas baigsis ne taikos sutartimi, o užpuolikės kapituliacija. „Su Rusija mes galime pasirašyti tik jos kapituliaciją“, – pareiškė jis pirmadienį per Ukrainos televiziją.

O. Danilovas teigė nesitikįs ir tarptautinių partnerių saugumo garantijų Ukrainai. Geriausia garantija Ukrainai yra jos tautos galia, sakė jis.

Pasak O. Danilovo, Rusija nepasieks tikslo iki gegužės 9 dienos užkariauti Ukrainos pietinę dalį iki prorusiškos separatistinės Uždniestrės teritorijos kaimyninėje Moldovoje.

Gegužės 9-oji Rusijoje švenčiama kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Šiai metais V. Putinui tai itin svarbi ir simbolinė data.

Vokietija išsiuntė ginklų ir technikos Ukrainai už 190 mln. eurų

Per pirmąsias aštuonias savaites po Rusijos invazijos pradžios Vokietija išsiuntė Ukrainai ginklų ir įrangos už daugiau kaip 190 mln. eurų.

Nuo vasario 24 iki balandžio 19 dienos Vokietija davė leidimą pristatyti 120,5 mln. eurų vertės kovinių ginklų ir 71,4 mln. eurų vertės kitos ginkluotės, pranešė Vokietijos ekonomikos ministerija, atsakydama į parlamento paklausimą.

Palyginimui, daugiau kaip 3,7 mlrd. dolerių vertės ginklais ir šaudmenimis Ukrainai pažadėjo arba jau pristatė JAV. Estija iki šiol Ukrainai suteikė karinės pagalbos už daugiau kaip 220 mln. eurų.

Praėjus dviem dienoms po Rusijos puolimo prieš Ukrainą, Vokietijos vyriausybė nusprendė tiekti ginklus į karo zoną, įskaitant priešlėktuvines raketas, granatsvaidžius ir šaudmenis, taip pat kulkosvaidžius.

Praėjusią savaitę Berlynas patvirtino 50 priešlėktuvinių tankų „Gepard“ eksportą – tai pirmas kartas, kai sunkioji ginkluotė bus tiekiama tiesiogiai iš Vokietijos.

Maskvos kariuomenė: į Rusiją išvežta beveik 200 tūkst. Ukrainos vaikų

Iš Ukrainos mūšių teritorijų, Maskvos kariniais duomenimis, į Rusiją jau išvežta beveik 1,1 mln. žmonių. Beveik 200 tūkst. jų yra vaikai, Maskvoje pareiškė generolas pulkininkas Michailas Mizinvevas. Vien tik pirmadienį į Rusiją išvežta 11 500 žmonių, 1 850 jų vaikai, aukštą kariškį citavo agentūra „Interfax“.

Maskvos teigimu, šie žmonės išvežti į saugias vietas, gelbstint juos nuo mūšių ir tariamo Kyjivo vadovybės smurto. Iš separatistinių „Donecko ir Luhansko respublikų“ Ukrainos rytuose tariami pabėgėliai į Rusiją išvežti dar prieš vasario 24-ąją Maskvos pradėtą Ukrainos puolimą.

Ukraina tai vadina jos piliečių pagrobimu iš šiuo metu rusų okupuotų teritorijų rytuose ir pietuose. Rusų kariuomenė esą neleidžia žmonėms pasitraukti į Ukrainos kontroliuojamus regionus. Ukrainos Saugumo Taryba apkaltino Rusiją grobiant vaikus ir juos naudojant savo propagandai.

JAV: Rusija nori aneksuoti Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“

Rusija, anot Jungtinių Valstijų, ketina netrukus aneksuoti Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Ukrainos rytuose. Maskva tikriausiai gegužės viduryje surengs suklastotą referendumą dėl abiejų separatistinių regionų Donbase prijungimo, pirmadienį sakė JAV ambasadorius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Michaelis Carpenteris.

Panašų planą esą norima įgyvendinti šiuo metu Rusijos kontroliuojamoje Pietų Ukrainos Chersono srityje, kur Maskva jau paskelbė kaip valiutą įvedanti rublį. M. Carpenteris pabrėžė, kad tokie suklastoti referendumai „nebus laikomi teisėtais“ – kaip jau referendumas dėl Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 metais.

Kalbėdamas apie JAV žvalgybinės informacijos dėl Rusijos planų patikimumo, ambasadorius sakė, kad laiko informaciją „labai patikima“. „Deja, atskleisdami būsimus (Rusijos) žingsnius, buvome labiau teisūs nei neteisūs“, - sakė jis.

JAV dar likus savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainą primygtinai įspėjo dėl rusų pajėgų įsiveržimo į kaimyninę šalį pavojaus. Vašingtonas tada susidūrė su Vakarų sąjungininkių skeptiškumu.

Pentagonas: Rusijos pažanga Rytų Ukrainoje geriausiu atveju yra minimali

Rusijos pajėgos, JAV gynybos departamento vertinimu, „geriausiu atveju daro minimalią pažangą“ Rytų Ukrainoje.

„Daliniai vis dar susiduria su prastu vadovavimu ir kontrole, daugelio karių moralė yra žema, logistika nėra optimali, jie vis dar neišsprendė visų logistinių problemų“, – pirmadienį Vašingtone sakė aukštas Pentagono atstovas.

Esą stebima, kad rusų pajėgos įžengia į vietoves Donbase, paskelbia pergalę ir tada daliniai vėl atsitraukia, palikdami jas ukrainiečiams.

„Pastarosiomis dienomis būta tokio nuolatinio judėjimo pirmyn ir atgal“, – sakė Pentagono atstovas.

Rusai, anot jo, akivaizdžiai yra „puolimo režime“, tačiau ne taip sėkmingai, kaip tikėtasi. Pentagono atstovas pabrėžė, kad visa tai rodo ne tik Rusijos planavimo trūkumus. Ukrainiečiai esą iš tikrųjų gerai priešinasi.

O. Scholzas pasakė, kodėl nevyksta į Kyjivą

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Kyjivo atsisakymas priimti federalinį prezidentą Franką Walterį Steinmeierį yra kliuvinys jo paties vizitui į Ukrainą. „Tai trukdo“, – pareiškė O. Scholzas pirmadienį ZDF televizijai. Tai, kad Ukraina atsisakė priimti didele balsų dauguma perrinktą Vokietijos vadovą, esą tebėra „nepaprastas įvykis“.

„Taip elgtis negalima“, – pabrėžė O. Scholzas. Negali būti, kad Kyjivas šaliai, kuri teikia tokią didelę karinę ir finansinę paramą ir kurios saugumo garantijų Ukrainai reikės ateityje, sako, kad „prezidentas negali atvykti“.

F. W. Steinmeieris balandžio viduryje su kolegomis iš Lenkijos ir trijų Baltijos šalių norėjo vykti į Kyjivą. Tačiau prieš pat kelionę paaiškėjo, kad Ukrainos vadovybė nenori jo matyti.

F. W. Steinmeieris, eidamas ankstesnes pareigas, vykdė Rusijai draugišką kursą ir, be kita ko, rėmė „Nord Stream 2“ projektą. Tačiau prasidėjus karui jis pripažino klaidas savo Rusijos politikoje ir pareiškė, kad klydo dėl Rusijos vadovo Vladimiro Putino.

Popiežius laukia atsakymo dėl susitikimo su V. Putinu

Popiežius Pranciškus teigia prašęs susitikimo su Rusijos prezidentu V. Putinu Maskvoje, kad pabandytų sustabdyti karą Ukrainoje, tačiau atsakymo negavęs. Tai Katalikų bažnyčios vadovas pareiškė italų laikraščiui „Corriere Della Sera“, informuoja agentūra „Reuters“.

Popiežius kalbėjo ir Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchą Kirilą, pažymėdamas, kad jis negali tapti „V. Putino ministrantu“. Patriarchas viešai remia V. Putino veiksmus Ukrainoje, taip sukeldamas susierzinimą ir dalyje ortodoksų bažnyčių.

Popiežius kritikuoja Rusijos karą prieš Ukrainą. Jis neseniai atšaukė planuotą susitikimą su Kirilu.

CNN: V. Putinas gegužės 9 dieną gali paskelbti nebe specialiąją operaciją, o karą Ukrainai

V. Putinas gegužės 9 dieną gali oficialiai paskelbti karą Ukrainai – tai leistų paskelbti visuotinę mobilizaciją ir sutelkti Rusijos pajėgų rezervą, nes invazijos pastangos ir toliau silpsta, pasak CNN, mano JAV ir Vakarų pareigūnai.

Gegužės 9-oji, Rusijoje vadinama Pergalės diena, skirta 1945 metų pergalei prieš nacius Antrajame pasauliniame kare paminėti. Vakarų pareigūnai jau seniai mano, kad V. Putinas pasinaudos simboline šios dienos reikšme ir propagandine verte, kad paskelbtų arba apie karinius laimėjimus Ukrainoje, arba didelį karo veiksmų eskalavimą – arba ir viena, ir kita.

Pareigūnai ėmė labiau linkti link vieno scenarijaus – pagal jį V. Putinas gegužės 9 dieną oficialiai paskelbs karą Ukrainai. Iki šiol V. Putinas primygtinai reikalavo žiaurų du mėnesius trunkantį konfliktą vadinti „specialia karine operacija“, uždrausdamas tokius žodžius kaip invazija ir karas.

„Manau, kad jis bandys eiti tolyn nuo savo „specialiosios operacijos“, – praėjusią savaitę LBC radijui sakė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace‘as. – Jis ruošia dirvą tam, kad galėtų pasakyti: „Žiūrėkite, dabar tai yra karas prieš nacius, ir man reikia daugiau žmonių. Man reikia daugiau rusų patrankų mėsos“.

Viso konflikto metu V. Putinas savo įsiveržimą į Ukrainą – šalį, kurios prezidentas yra žydas – nuolat aiškino kaip tariamą „denacifikacijos“ kampaniją. Tokį apibūdinimą atmeta ir istorikai, ir politikos apžvalgininkai.

Oficialus karo paskelbimas gegužės 9 dieną galėtų sustiprinti visuomenės paramą invazijai. Pagal Rusijos įstatymus tai taip pat leistų V. Putinui mobilizuoti rezervines pajėgas ir šauktinius, kurių, pasak pareigūnų, Rusijai labai reikia, nes vis labiau trūksta karių.

Kiti gegužės 9 dienos V. Putino variantai – aneksuoti separatistines Luhansko ir Donecko teritorijas rytų Ukrainoje, smarkiai prasiveržti link Odesos pietuose arba paskelbti, kad visiškai kontroliuoja pietinį Mariupolio uostamiestį.

Esu įsitikinęs, kad iki gegužės 9 dienos iš Maskvos išgirsime ir daugiau.

JAV turi „labai patikimų“ žvalgybos pranešimų, kad Rusija bandys aneksuoti Luhanską ir Donecką „maždaug gegužės viduryje“, pirmadienį pareiškė JAV ambasadorius prie ESBO Michaelas Carpenteris. Taip pat yra duomenų, kad Rusija galimai planuoja paskelbti „liaudies respubliką“ ir aneksuoti pietrytinį Chersono miestą.

JAV valstybės departamento atstovas žiniasklaidai Nedas Price‘as pirmadienį sakė, kad yra „rimtų priežasčių manyti, jog rusai padarys viską, ką gali, kad išnaudotų“ gegužės 9 dieną propagandos tikslais.

„Matėme, kad rusai iš tiesų deda dvigubai daugiau propagandos pastangų, tikriausiai, beveik neabejotinai, siekdami nukreipti dėmesį nuo savo taktinių ir strateginių nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje“, – sakė N. Price‘as per brifingą Valstybės departamente.

Pasak jo, „būtų didžiai ironiška, jei Maskva „Pergalės dienos“ proga paskelbtų karą, kuris leistų jai padidinti šauktinių skaičių taip, kaip dabar negali to padaryti, ir kartu atskleistų pasauliui, kad jų karo pastangos žlunga, kad jie nesugeba įgyvendinti savo karinės kampanijos ir karinių tikslų“.

„Esu įsitikinęs, kad iki gegužės 9 dienos iš Maskvos išgirsime ir daugiau, – pridūrė N. Price‘as. – Esu įsitikinęs, kad iki gegužės 9 dienos daugiau išgirsite ir iš JAV, iš mūsų partnerių, įskaitant NATO partneres“.

Mariupolio meras: „Azovstal“ gamykloje vis dar įstrigę mažiausiai 200 civilių

Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančioje „Azovstal“ gamykloje vis dar įstrigę mažiausiai 200 civilių. Tai pareiškė šio miesto meras Vadymas Boičenka, kurį cituoja portalas „Sky News“.

Jungtinės Tautos (JT) ir Raudonasis Kryžius šiuo metu bando atnaujinti žmonių evakuaciją iš šio objekto. Tikimasi, kad antradienio rytą iš gamyklos išvyks dar viena evakuacinė vilkstinė. Savaitgalį pavyko evakuoti apie 100 civilių, tačiau, turimais duomenimis, jie dar nepasiekė Zaporižės.

Pasak V. Boičenkos, apsiaustame Mariupolyje šiuo metu yra apie 100 tūkst. civilių.

Slovakija teigia sieksianti, kad jai būtų taikoma rusiškos naftos embargo išimtis

Slovakijos ekonomikos ministerija antradienį pareiškė, kad, jei ES dėl karo Ukrainoje įves embargą rusiškai naftai, šalis sieks, jog jai būtų taikoma išimtis.

„Jei dar viename sankcijų Rusijai pakete būtų susitarta dėl rusiškos naftos embargo, Slovakija sieks, kad jai būtų taikoma išimtis“, – agentūrai „Reuters“ atsiųstame komentare teigė ministerija.

Britanijos kariškiai: Rusijos kariuomenė reikšmingai susilpnėjusi

Jungtinės Karalystės kariškiai antradienį paskelbė manantys, kad Rusijos kariuomenė dabar yra „reikšmingai susilpnėjusi“, nes išnaudojo daugybę pajėgumų ir išteklių per karą Ukrainoje.

Šis Britanijos gynybos ministerijos vertinimas buvo pateiktas kasdieniame „Twitter“ komentare apie karą Ukrainoje.

„Rusijos kariuomenė dabar reikšmingai susilpnėjusi – tiek materialiai, tiek konceptualiai – dėl savo invazijos į Ukrainą. Atsigavimas bus trikdomas sankcijų. Tai padarys ilgalaikį poveikį Rusijos gebėjimui naudoti įprastas karines pajėgas“, – sakoma pranešime.

Ministerija pridūrė, kad Rusijos gynybos biudžetas nuo 2005 iki 2018 metų buvo padvigubintas, bet net ir vykdyta modernizacijos programa „nesudarė Rusijai sąlygų dominuoti Ukrainoje“.

„Tiek strateginio planavimo, tiek operatyvinio įgyvendinimo nesėkmės padarė ją nesugebančią kiekybinės galios paversti lemiamu pranašumu“, – pažymėjo ministerija.

PSO: iš Mariupolio gamyklos evakuojami žmonės yra „pakeliui“ į saugią teritoriją

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nepaprastųjų situacijų vadovė Ukrainai nurodė, kad Mariupolyje iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ evakuoti žmonės yra „pakeliui“ į vyriausybės kontroliuojamus rajonus atokiau nuo intensyviausių Ukrainos ir Rusijos pajėgų susirėmimų zonų.

Vaizdo ryšiu iš vyriausybės kontroliuojamos Zaporižios su žurnalistais kalbėjusi Dorit Nitzan (Dorit Nican) sakė, kad maždaug 100 padėti evakuotiesiems iš gamyklos pasiųstų žmonių yra PSO, Jungtinių Tautų ir kitų pagalbos grupių darbuotojai.

„Reikalai pajudėjo, – sakė ji antradienį. – Žinome, kad jie jau yra pakeliui.“

D. Nitzan JT sveikatos agentūrai sakė dar nežinanti, kokie bus evakuotųjų asmenų poreikiai, tačiau nurodė, kad aplinkinės ligoninės ir traumatologiniai skyriai yra pasiruošę priimti iš Mariupolio evakuotus žmones.

Evakuacijai iš apsiaustos gamyklos „Azovstal“ nuniokotame Mariupolio uostamiestyje vadovauja Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorius ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK).

Pasak D. Nitzan, pastarosiomis dienomis maždaug 100 žmonių išvažiavo iš Mariupolio savo automobiliais.

V. Zelenskis: kurui iš teroristinės valstybės neturėtų būti skiriami milijardai eurų

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis feisbuke dar kartą paragino Europą stabdyti importą ir eksportą iš Rusijos.

„Artimiausiu metu tikimės naujo Europos Sąjungos sankcijų paketo. Į šį paketą turėtų būti įtraukti aiškūs žingsniai, kaip blokuoti Rusijos pajamas už energiją“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Jis tikino, kad už teroristinės valstybės kurą neturėtų būti skiriama milijardas eurų per dieną.

„Tačiau jau dabar verta ruoštis ir kitiems sankcijų žingsniams. Bet kokiu atveju turėsime blokuoti visą eksportą bei importą iš Rusijos. Nes iš to jie uždirba pinigus. Ir jie net nesupranta, kad reikia gerbti tarptautinę teisę ir taiką Europoje“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Rusijos kariuomenė pradėjo „Azovstal“ gamyklos šturmą

Rusijos kariuomenė antradienį pranešė, kad drauge su promaskvietiškais separatistais iš artilerijos ir lėktuvų apšaudo metalurgijos gamyklą „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.

Apsiausta gamykla „Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių kovotojų bastionas nuniokotame Mariupolyje.

„Pasitelkdami artileriją ir lėktuvus, Rusijos kariuomenės ir Donecko liaudies respublikos junginiai pradeda naikinti [ukrainiečių karių] šaudymo pozicijas“, – sakoma Rusijos naujienų agentūrų išplatintame Gynybos ministerijos pareiškime, paminint nepripažįstamą Donecko separatistų darinį.

Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ savo ruožtu praneša, kad rusų okupantai pradėjo „Azovstal“ šturmą.

Pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras interneto portalui „Ukrajinska pravda“ sakė, kad okupantai šiuo metu bando prasiveržti į gamyklos teritoriją.

„Visą naktį mus bombardavo aviacinėmis bombomis, žuvo dvi civilės moterys, o dabar vyksta „Azovstal“ šturmas“, – sakė jis.

Iš pradžių apie tai savo „Telegram“ kanalu pranešė žurnalistas Andrijus Caplijenka.

„Kaip tik dabar bando prasiveržti į gamyklos teritoriją. Informaciją patvirtina pulko „Azov“ vado pavaduotojas. Daugiau detalių kol kas nėra“, – rašė jis.

A. Caplijenka priminė, kad prieš šturmą Rusijos aviacija kelias valandas iš eilės bombardavo „Azovstal“. Kilo didelis gaisras, dūmų stulpas matomas visame Mariupolyje.

Rusijos Gynybos ministerija jau rado pateisinimą šturmui – pareiškė, kad pradėjo naikinti „Azov“ ir Ukrainos karinių pajėgų šaudymo pozicijas „Azovstal“, ukrainiečiams esą pažeidus tylos režimą.

Rusijos žiniasklaidos priemonės skelbia „Azovstal“ šturmo vaizdo medžiagą.

„Unian“ pranešė, kad sekmadienį prasidėjo civilių evakuacija iš šios gamyklos. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė išvyko į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją ir pirmadienį pasiekė Zaporižią.

Pirmadienio rytą Mariupolyje buvo pradėtas antras evakuacijos etapas. Merija nurodė, kad taip pat preliminariai sutarta dėl žmonių prisijungimo Manhuše ir Berdianske, taip pat dėl asmeninių transporto priemonių kolonų prisijungimo.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad iš bombų slėptuvių „Azovstal“ teritorijoje jau pavyko išvežti per 100 žmonių.

Popiežius Pranciškus nori Maskvoje susitikti su V. Putinu

Popiežius Pranciškus antradienį pareiškė prašęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimybės susitikti Maskvoje ir aptarti karą Ukrainoje, bet atsakymo nesulaukęs, taip pat lygino kraujo liejimo mastą su Ruandos genocidu.

85 metų pontifikas italų laikraščiui „Corriere Della Sera“ sakė, kad praėjus maždaug 20 dienų nuo konflikto pradžios išsiuntė V. Putinui žinutę ir joje pabrėžė, kad yra „pasirengęs vykti į Maskvą“.

„Atsakymo dar negavome ir vis dar to reikalaujame, nors baiminuosi, kad Putinas šiuo metu negali ir nenori surengti šio susitikimo“, – kalbėjo Pranciškus.

„Bet kaip galima nestabdyti tokių žiaurumų? Prieš 25 metus mes išgyvenome tą patį Ruandoje“, – sakė jis.

Per vienas didžiausių XX amžiaus žudynių Ruandoje 1994 metų balandžio – liepos mėnesiais, ekstremistiniam hutų režimui bandant sunaikinti tutsių mažumą, buvo nužudyta maždaug 800 tūkst. žmonių.

Popiežius ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje bei smerkė „žiaurų ir beprasmį karą“, nors niekada konkrečiai neminėjo V. Putino ar Maskvos.

Katalikų Bažnyčios vadovas pridūrė, kad artimiausiu metu neketina vykti į karo draskomą šalį.

„Kol kas neketinu vykti į Kijevą. Manau, kad neturėčiau vykti. Pirmiausia turiu nuvykti į Maskvą, pirmiausia turiu susitikti su Putinu“, – pareiškė popiežius.

Pasak jo, rusų ortodoksų patriarchas Kirilas, artimas V. Putino sąjungininkas, „negali tapti Putino ministrantu“.

Dialogas su Ortodoksų Bažnyčia, nuo Katalikų Bažnyčios atsiskyrusios 1054 metais, jau anksčiau yra paskelbtas Pranciškaus pontifikato prioritetu.

Tačiau Vatikano vadovo raginimai siekti taikos pastebimai skiriasi nuo Kirilo požiūrio į vasario 24-ąją įsiplieskusį konfliktą.

Kirilas gina V. Putino „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje ir kovą su Rusijos „išorės ir vidaus priešais“.

Kelio skausmai

Interviu popiežius taip pat užsiminė apie kelio skausmus, dėl kurių pastaruoju metu jis yra privestas atšaukti savo dalyvavimą virtinėje viešų renginių.

„Man plyšo kelio raištis, bus atlikta intervencinė procedūra... ir tada pažiūrėsim“, – kalbėjo jis.

Vatikanas nenurodė, kada ir kokia konkrečiai procedūra numatyta popiežiui, tačiau vienas šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad raiščių problema yra susijusi su lėtiniu dešiniojo kelio artritu.

„Man jau taip yra kurį laiką, aš negaliu vaikščioti“, – sakė popiežius Pranciškus laikraščiui „Corriere della Sera“.

„Kažkada, senais laikais, popiežius nešiodavo (sėdinčius) nešiojamuose sostuose“, – prisiminė pontifikas, kalbėdamas apie ant pečių nešamą apeiginį senovinį sostą, kuriame popiežiai buvo nešiojami iki 1978 metų.

Tačiau iš pažiūros jis atsisako sugrąžinti šią tradiciją.

„Truputis skausmo ir nuolankumo yra būtina“, – pridūrė Pranciškus.

Balandį vienam Argentinos laikraščiui popiežius sakė, kad plyšusį raištį gydo dėdamas ant jo ledo ir gerdamas nuskausminamuosius vaistus.

Estijos opozicija ragina neratifikuoti sienos sutarties su Rusija

Opozicinės Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) frakcija parlamente paragino vyriausybę atšaukti Estijos ir Rusijos valstybės sienos sutartį ir nesutikti, kad Rusija ir toliau okupuotų Estijai pagal Tartu taikos sutartį priklausančias teritorijas.

Antradienį parlamentas turėtų balsuoti dėl EKRE pateiktos atitinkamos rezoliucijos projekto.

EKRE vicepirmininkas Martas Helme (Martas Helmė) sakė, kad buvo padaryta rimta klaida, kai 2005 metais tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pasirašė valstybės sienos sutartį su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

„Šia sutartimi Estijos Respublika sutinka su Kremliaus pozicija, kad Tartu taikos sutartis neteko galios. Šia sutartimi taip pat bus visiems laikams įteisinta Rusijos vykdoma Estijos teritorijų, kurios pagal Tartu taikos sutartį priklauso Estijai, okupacija ir perleistos teritorijos už Narvos bei dalis Petserio (dab. Rusijos Pskovo srities Pečiorų rajonas), atimant iš mūsų bet kokią teisę reikalauti kompensacijos už okupuotas teritorijas. Nėra jokių svarių aplinkybių, kurios pateisintų 5,2 proc. Estijos teritorijos, teritorinių vandenų ir oro erdvės perleidimą užsienio valstybei“, – sakė M. Helme.

Jis pažymėjo, kad šalių parlamentai nėra patvirtinę šios sutarties ir dabar pats laikas sustabdyti jos ratifikavimo procesą, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir pagrasinus visoms Ukrainai padedančioms šalims imtis prieš jas atsakomųjų priemonių.

„Esant tokiai padėčiai būtų išdavystė tęsti sienos sutarties ratifikavimą. [Vladimiro] Putino režimas nėra patikimas sutarties partneris. Atšaukdama sutartį Estija taip pat griežtai įvertintų Rusijos kišimosi ir grasinimo kaimynėms politiką“, – sakė M. Helme.

„Estijai neskubu užbaigti sienos sutarties sudarymo procesą. Joks diktatorius ar imperija nėra amžini. Kol kas mums tinka ir dabartinė laikina kontrolės linija, išsauganti setams viltį atgauti protėvių žemes iš būsimos demokratinės Rusijos“, – pridūrė EKRE vicepirmininkas.

Maskva kaltina Izraelį neonacių režimo Kyjive rėmimu

Maskva antradienį apkaltino Izraelį „neonacių režimo Kyjive“ rėmimu, dar labiau griežtindama toną po tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimo, kad Adolfas Hitleris „buvo žydų kilmės“.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) pirmadienį išplatintame pareiškime šiuos Sergejaus Lavrovo pareiškimus pavadino „neatleistinais, skandalingais ir baisia istorine klaida“, be to, iškvietė Rusijos ambasadorių, kad šis pateiktų „paaiškinimus“.

Duodamas interviu Italijos televizijai S. Lavrovas sekmadienį pareiškė, kad Maskvos užpultoje Ukrainoje esą tebegyvuoja nacizmas, net jei kai kurie jos veikėjai, įskaitant prezidentą V. Zelenskį, yra žydai.

„Jie sako: „Kaip gali egzistuoti nacifikacija, jei mes esame žydai?“ Mano nuomone, Hitleris taip pat buvo žydų kilmės, todėl tai nieko nereiškia. Jau kuris laikas iš žydų girdime, kad didžiausi antisemitai buvo žydai“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, remiantis vertimu į italų kalbą.

„Žydai per Holokaustą nežudė patys savęs, – pabrėžė Y. Lapidas. – Žemiausias rasizmo žydų atžvilgiu lygis – kaltinti pačius žydus antisemitizmu.“

„Atkreipėme dėmesį į užsienio reikalų ministro Yairo Lapido antiistorines pastabas, didele dalimi paaiškinančias dabartinės vyriausybės sprendimą remti neonacių režimą Kyjive“, – sakoma antradienį paskelbtame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Deja, istorija žino žydų ir nacių bendradarbiavimo tragiškų pavyzdžių“, – sakoma pareiškime.

Izraelio premjeras Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) taip pat pasmerkė S. Lavrovo „melus“, kuriais iš esmės „patys žydai kaltinami baisiausiais istorijos nusikaltimais“ prieš save.

Maskva bandydama teisinti vasario 24-ąją Ukrainoje pradėtą karą, kurį pati vadina „specialia karine operacija“, ne kartą sakė, kad siekia „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ šią šalį.

Antradienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad V. Zelenskio „žydiška kilmė negarantuoja apsaugos nuo siautėjančio neonacizmo“ Ukrainoje.

Negana to, rusų ministerija pareiškė, kad „Ukraina... nėra vienintelė“, nes Latvijos prezidentas Egilas Levitas „taip pat turi žydiškų šaknų ir taip pat dangsto... „Waffen SS“ reabilitavimą savo šalyje“.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 24 200 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 24 200 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 2-osios Rusija taip pat neteko 1 062 tankų, 2 567 šarvuočių, 475 artilerijos sistemų, 162 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 80 oro gynybos sistemų, 194 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 843 transporto priemonių, 10 laivų, 291 drono, 38 specialiosios technikos vienetų ir 84 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukrainos karo pabėgėlių skaičius Vokietijoje viršijo 400 tūkst.

Į Vokietiją atvykusių Ukrainos karo pabėgėlių skaičius viršijo 400 tūkst. Vidaus reikalų ministerija antradienį tviteryje pranešė, kad federalinė policija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną suskaičiavo 400 632 pabėgėlius. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, dauguma – moterys, vaikai ir seneliai.

Vis dėl to tikrasis skaičius ukrainiečių, kurie į Vokietiją atvyko prieglobsčio, nežinomas, nes prie ES vidaus sienų kontrolė paprastai nevykdoma, o ukrainiečiai 90 dienų gali atvykti be vizų. Nėra patikimų duomenų ir apie galimą karo pabėgėlių išvykimą iš Vokietijos į kitas ES šalis ar jų grįžimą iš Vokietijos atgal į Ukrainą.

Karas Ukrainoje jau pražudė mažiausiai 220 vaikų

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 220 vaikų. 406 buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė generalinės prokuratūra, kuria remiasi agentūra „Ukrinform“.

Pažymima, kad informacija nėra galutinė, duomenys toliau renkami.

Daugiausiai vaikų žuvo Donecko srityje – 139. Toliau eina Kyjivo sritis (115), Charkivo (95), Černihivo (68), Chersono (45), Mykolajivo (43), Luhansko (37), Saporižios (23), Sumų (17) bei Žytomyro (15). 16 vaikų žuvo sostinėje Kyjive.

Prokuratūros duomenimis, pirmadienį per Odesos apšaudymą žuvo 15-metis. Vienas nepilnametis buvo sužeistas.

E. Macronas vėl kalbėsis su V. Putinu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vėl kalbėsis su V. Putinu, praneša agentūra „Reuters“.

Anot Prancūzijos prezidento kanceliarijos, skambutis vyks E. Macrono iniciatyva.

Nors pirmosiomis Rusijos Ukrainoje sukelto karo savaitėmis abiejų šalių vadovai reguliariai kalbėdavosi, paskutinis jų skambutis vyko kovo 29 dieną.

Karo metu Ukrainoje jau nuniokota daugybė miestų, žuvo tūkstančiai žmonių, o dar daugiau kaip 5 mln. buvo priversti bėgti iš šalies.

Kremlius: V. Putinas pasirašė dekretą dėl atsakomųjų sankcijų Vakarams

Kremlius antradienį pranešė, kad V. Putinas pasirašė dekretą dėl atsakomųjų sankcijų „tam tikroms užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms“, kurios prieš Maskvą ėmėsi „nedraugiškų veiksmų“, informuoja agentūra „Reuters“.

Dokumente šios šalys ir organizacijos konkrečiai neįvardijamos, tačiau nurodoma, kad Rusijos vyriausybė turi 10 dienų parengti atitinkamą sąrašą.

Dekretu, be kita ko, uždraudžiamas prekių ir žaliavų eksportas sankcijų veikiamiems subjektams, o Rusijos bendrovėms sudaromos sąlygos nevykdyti jiems duotų įsipareigojimų.

Vokietija patieks Ukrainai haubicų „Panzerhaubitzen 2000“

Vokietijos vyriausybė nusprendė patiekti Ukrainai septynias haubicas „Panzerhaubitzen 2000“ iš Bundesvero sandėlių. Tai antradienį pranešė laikraštis „Die Welt“, remdamasis savo šaltiniais.

Leidinio žiniomis, šis federalinės kanceliarijos ir gynybos ministerijos sprendimas buvo priimtas nepaisant vadovaujančių Bundesvero kariškių rekomendacijos. Jie anksčiau pareiškė, kad tik apie 40 iš 119 Bundesvero turimų savaeigių haubicų yra tinkamos naudoti ir reikalingos pačiai Vokietijai.

Vokietijos kariškiai taip pat abejojo, ar ukrainiečiai mokės naudoti ginkluotę, kuri turi sudėtingą skaitmeninę ugnies valdymo sistemą. Bet vyriausybė ignoravo šias pastabas, nors iki šiol ji ilgai būgštavo, kad sunkiosios ginkluotės perdavimas Ukrainai gali susilpninti Bundesverą.

Haubicos „Panzerhaubitzen 2000“ yra Vokietijos koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“ gaminys. Į Bundesvero ginkluotę jos buvo priimtos 1998 metų rudenį. „Panzerhaubitzen 2000“ gali šaudyti 40 kilometrų atstumu.

Anksčiau Nyderlandai pažadėjo Kyjivui patiekti penkias tokias haubicas.

Kancleriui nesirodant, Kyjive lankosi Vokietijos opozicijos lyderis

Antradienį Vokietijos konservatorių opozicijos lyderis Friedrichas Merzas akcentavo savo paties kelionę į Kyjivą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus galimybę apsilankyti karo draskomoje Ukrainos sostinėje.

Ukrainos vadovybė kelias savaites skundėsi, kad O. Scholzo vyriausybė per lėtai izoliuoja Maskvą ir pernelyg delsia tiekti sunkiųjų ginklų kovai su Rusijos įsibrovėliais. Kyjivo atsisakymas priimti Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį dar labiau įtempė santykius.

„Naktis miegamajame vagone pakeliui į #Kyjivą“, – tviteryje parašė F. Merzas, naudodamas alternatyvią miesto rašybą, ir pridėjo 17 sekundžių vaizdo įrašą, kuriame jis matyti traukinyje. „Mūsų laukia įdomi kelionė ir kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad viskas saugu, viskas gerai, o Ukrainos valdžia ypač bendradarbiaujanti. Labai malonūs žmonės. Smagu būti šioje šalyje“, – sakė F. Merzas, vadovaujantis Vokietijos konservatorių Krikščionių demokratų partijai (CDU).

Opozicijos lyderis per vizitą Kyjive planuoja susitikti su Ukrainos vyriausybės vadovu Denysu Šmyhaliu ir Kyjivo meru Vitalijumi Klyčko, bet ne su prezidentu V. Zelenskiu. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir kiti Bundestago įstatymų leidėjai taip pat ruošiasi vizitui į Kyjivą.

F. Merzas atvyko į Kyjivą antradienio popietę netrukus, kai O. Scholzas kol kas atmetė galimybę apsilankyti Ukrainos sostinėje dėl neseniai priimto Ukrainos vadovybės sprendimo nepakviesti F. W. Steinmeierio, planavusio balandžio viduryje vykti į Kyjivą su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos vadovais, bet jam buvo pasakyta, kad jis nėra itin laukiamas. Kyjivas taip nusprendė dėl kritikuojamo F. W. Steinmeierio ryšių su Rusija ir negebėjimo paisyti Rytų Europos kaimynių perspėjimų dėl Rusijos agresijos pavojaus jam einant užsienio reikalų ministro pareigas.

Vėlyvą pirmadienį duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ARD O. Scholzas sakė, kad nėra priimtina, jog šaliai, teikiančiai tiek daug karinės ir finansinės pagalbos, sakoma, kad jos valstybės vadovas gali neatvykti. Per pirmąsias aštuonias Rusijos karo savaites Vokietija atsiuntė ginklų ir įrangos už daugiau nei 190 mln. eurų. Pasak Vokietijos ekonomikos ministerijos, Vokietija sutiko nuo vasario 24 d. iki balandžio 19 d. pristatyti ginklų už 120,5 mln. eurų ir kitos ginkluotės už 71,4 mln. eurų. Praėjusią savaitę Berlynas patvirtino 50 priešlėktuvinių tankų „Gepard“ eksportą – tai pirmas kartas, kai sunkioji ginkluotė bus pristatyta tiesiai iš Vokietijos.

Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas sakė, kad „Ukraina kur kas labiau nei simbolinių vizitų lauktų, kad valdančioji Vokietijos koalicija įgyvendintų Bundestago prašymą greitai pristatyti sunkiąją ginkluotę ir įvykdytų iki šiol duotus pažadus“. A. Melnykas kritikavo, kad priešlėktuviniams tankams „Gepard“, kuriuos Vokietija žadėjo pristatyti, dar nerasta amunicijos.

O. Scholzas: Vokietija palaikys Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO

Vokietija palaikys Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, jei šios šalys nuspręs žengti tokį žingsnį, antradienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas.

O. Scholzas tai pareiškė per Vokietijos ministrų kabineto posėdį, kuriame dalyvavo Suomijos premjerė Sanna Marin ir Švedijos vyriausybės vadovė Magdalena Andersson.

„Akivaizdu, kad jei šios dvi šalys nuspręs, jog nori prisijungti prie NATO aljanso, jos gali būti tikros, kad turės mūsų paramą“, – tvirtino O. Scholzas.

Suomija ir Švedija pradėjo svarstyti narystę NATO, kai Rusija užpuolė kaimyninę Ukrainą. Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, jei šios šalys nuspręstų kreiptis dėl narystės, jų stojimo procesas būtų greitas.

JK ministras pirmininkas žada daugiau karinės pagalbos Ukrainai

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) antradienį nuotoliniu būdu sakydamas kalbą Ukrainos parlamentui paskelbė apie papildomą, 300 mln. svarų sterlingų (358 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Kyjivui ir gyrė ukrainiečių priešinimąsi Rusijai.

B. Johnsonas tapo pirmuoju užsienio šalies lyderiu, pasakiusiu kalbą Aukščiausiajai Radai nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Užpultos šalies pasipriešinimą agresijai jis pasveikino kaip jos „puikiausią valandą“, gyrė su „liūtų energija ir drąsa“ vykdomą kovą.

„Tai puikiausia Ukrainos valanda, kuri bus prisimenama ir pasakojama ateinančioms kartoms“, – sakė B. Johnsonas, panaudodamas savo didvyrio Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) frazę iš vienos 1940 metų kalbos.

„Vadinamoji nenugalima [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo mašinos jėga sudužo į nepajudinamą Ukrainos patriotizmą ir meilę šaliai, – sakė B. Johnsonas. – Toliau tieksime Ukrainai... ginklus, finansavimą ir humanitarinę pagalbą, kol pasieksime savo ilgalaikį tikslą, o jis turi būti toks Ukrainos sustiprinimas, kad niekas niekada nedrįstų jūsų vėl užpulti.“

Nauja Londono karinė pagalba apims elektroninės karybos įrangą, priešbaterinę radarų sistemą, GPS signalų slopinimo įrangą ir tūkstančius naktinio matymo prietaisų.

Praėjusią savaitę JK paskelbė apie planus perduoti Kyjivui šarvuočių, pajėgių šaudyti raketomis į besiveržiančius Rusijos orlaivius. Anksčiau Britanija išsiuntė prieštankinių raketų, oro gynybos sistemų ir ne vieną toną plastiškųjų sprogmenų.

Be to, artimiausiomis savaitėmis Ukrainai bus pristatyta sunkiasvorių bepiločių orlaivių (UAV) sistemų, siekiant „suteikti logistinę paramą izoliuotoms pajėgoms“, prieš ministro pirmininko kalbą paskelbė Dauningo gatvė.

Kyjivui ruošiamasi perduoti ir keliolika naujų specializuotų automobilių „Toyota Landcruiser“; jie turi padėti apsaugoti civilius pareigūnus šalies rytuose bei evakuoti žmones iš fronto linijų zonų, nurodė britų premjero biuras.

Kremlius kritikuoja Vakarų valstybes dėl karinės įrangos aukojimo Ukrainai, teigdamas, kad tokie veiksmai gali eskaluoti konfliktą. Maskva taip pat perspėja, kad Rusija turi teisę atsakyti į bet kokią tiesioginę intervenciją.

Tuo metu diplomatijos fronte Britanija vėl atidaro savo ambasadą Kyjive. Londono vyriausioji pasiuntinė Melinda Simmons (Melinda Simons) britų savaitraščiui „The Observer“ neseniai pareiškė „besijaučianti, kad [ambasada] bus tinkama vieta darbui“.

V. Zelenskis paragino Albaniją riboti turistų iš Rusijos srautą

V. Zelenskis paragino Albaniją riboti turistų iš Rusijos srautą. Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, jis tai pareiškė antradienį, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Albanijos parlamentą.

„Aš jus prašau uždaryti uostus Rusijos laivams ir riboti rusų turistų srautą, nes niekada negalite žinoti, kas pas jus atvažiavo. Gal Bučos žudikai, gal Mariupolio budeliai, o gal tie, kurie stengiasi pakirsti jūsų valstybę“, – cituoja V. Zelenskį naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

„Dabar, kai Europoje rengiamas šeštasis sankcijų paketas, mes visi turime siekti, kad jo dalimi taptų naftos embargas, visų schemų, kurias naudoja Rusija, kad apgautų pasaulį ir apeitų sankcijas, blokavimas“, – sakė Ukrainos vadovas.

Anot V. Zelenskio, visi Rusijos bankai turi būti atjungti nuo SWIFT sistemos.

Jis taip pat paragino nutraukti prekybinius santykius su Maskva, „nes Rusija, jei ne šiandien, tai rytoj, gali smogti jūsų rinkai ir pareikalauti iš jūsų kokių nors politinių nuolaidų“.

Anksčiau V. Zelenskis apkaltino laikantis dvejopų standartų Turkiją, kuri remia Ukrainą ir tuo pat metu atidaro maršrutus turistams iš Rusijos.

Italijos premjeras ragina stiprinti ES jos plėtra į Rytus

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi stiprėti susidūrusi su istoriniais iššūkiais, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje, įskaitant Bendrijos plėtrą į Rytus.

Šis karas, sakė M. Draghi Europos Parlamente Strasbūre, yra „saugumo, humanitarinė, energetikos ir ekonomikos krizė – viskas viename“. Anot jo, karas parodė, kad dabartinės ES institucijos reaguoja „neadekvačiai“.

M. Draghi teigimu, tinkamas sprendimas būtų „pragmatiškas federalizmas“ su supaprastintu sprendimų priėmimu, kuris padėtų atsikratyti valstybių narių veto, dabar leidžiančio blokuoti daugumos poziciją.

„Tai yra kelio į sutarties peržiūrėjimą pradžia. Ir jeigu taip ir bus, mes turėtume tuo pasinaudoti“, – kalbėjo jis. Italų premjero žodžius europarlamentarai palydėjo aplodismentais.

M. Draghi, buvęs Europos Centrinio Banko prezidentas, žinomas dėl savo pastangų išgelbėti eurą nuo žlugimo prieš dešimtmetį, nurodė, jog ES plėtra į Rytus yra labai svarbi, įskaitant ir Ukrainos priėmimą.

„Mums reikia visiškai integruoti valstybes, turinčias europinių siekių“ ,- sakė jis.

Premjeras išreiškė Italijos paramą, kad būtų „nedelsiant pradėtos stojimo derybos“ su Albanija ir Šiaurės Makedonija bei suintensyvintos derybos su Kosovu ir Bosnija.

„Mes pasisakome už visų šių šalių įstojimą į Europos Sąjungą, taip pat norime, kad Ukraina taptų Europos Sąjungos nare“, – sakė jis.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo Ukraina vasarį paprašė narystės ES stojant pagreitinta tvarka.

Briuselis atsakydamas pareiškė, kad stojimo procesas yra griežtas, sudėtingas ir trunka ne vienerius metus, tačiau pasiūlė Kyjivui paspartinti preliminaraus vertinimo etapą.

Albanija ir Šiaurės Makedonija jau buvo pasirengusios pradėti stojimo procesą nuo 2020 metų, bet jų derybos įstrigo dėl Bulgarijos prieštaravimų ir Vokietijos bei Nyderlandų iškeltų sąlygų.

JT: iš Mariupolio gamyklos evakuoti civiliai pasiekė Zaporižią

Į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižią antradienį atvyko pirmoji transporto vilkstinė su žmonėmis, evakuotais iš apgriautos gamyklos „Azovstal“.

Kaip pranešė JT, į miestą atvyko 156 civiliai gyventojai, evakuoti iš gamyklos ir netoliese esančio miesto.

„Su palengvėjimu patvirtinu, kad saugaus išvežimo iš Mariupolio operacija sėkmingai baigta. Galvoju apie visus tuos, kurie liko apsupti mieste. Stengsimės jiems padėti“, – sakė JT nuolatinė koordinatorė Ukrainai Osnat Lubrani.

Koordinatorė pasakojo, kad ji pati važiavo su mariupoliečiais, kurie iš Mariupolio buvo išvežti gegužės 1 dieną. Žmonės jai papasakojo savo buvimo „Azovstal“ bunkeriuose detales, kurias O. Lubrani palygino su „pragaru“.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk antradienį žurnalistams sakė, kad gamykloje yra likę keli šimtai civilių.

Tuo metu gamykloje likę Ukrainos gynėjai pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo šturmuoti paskutinį ukrainiečių kovotojų bastioną nuniokotame Mariupolyje.

Prieš beveik dvi savaites Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė kariuomenei neatakuoti gamyklos, bet ją blokuoti.

Gamykloje tebesančio pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras patvirtino, kad Rusijos pajėgos antradienį pradėjo gamyklos šturmą.

Paprašytas pakomentuoti ukrainiečių žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad gamykla yra šturmuojama, S. Palamaras patvirtino: „Tai yra tiesa“.

Anksčiau antradienį Ukrainos televizija citavo Mariupolio policijos patrulių viršininką Mychailo Veršininą, kuris sakė, kad Rusijos kariuomenė „pradėjo šturmuoti gamyklą keliose vietose“.

Gamykloje likusios Ukrainos nacionalinės gvardijos brigados vadas Denysas Šleha taip pat sakė, kad „didelės priešo pajėgos panaudodamos šarvuočius bando šturmuoti gamyklą „Azovstal“.

V. Putinas E. Macronui: Vakarai turi liautis tiekę ginklus Ukrainai

V. Putinas Prancūzijos lyderiui E. Macronui antradienį pareiškė, kad Vakarai turi nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą, kad šis nerimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, pranešė Kremlius.

Kaltindamas Ukrainos pajėgas karo nusikaltimais, V. Putinas E. Macronui sakė, kad „Vakarai galėtų padėti sustabdyti šiuos žiaurumus darydami atitinkamą spaudimą valdžiai Kyjive ir sustabdydami ginklų tiekimą Ukrainai“.

Vis dėlto Ukrainos tyrėjai nustatė daugiau kaip 8 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios, praėjusią savaitę pranešė šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova (Iryna Venediktova).

Generalinė prokurorė prižiūri tyrimus, susijusius su sparčiai gausėjančiomis bylomis dėl Rusijos pajėgų įtariamų nusikaltimų, įvykdytų nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

V. Putinas taip pat sakė manąs, kad Kyjivas nepasirengęs „rimtam darbui“ siekiant užbaigti karą, bet patikino E. Macroną, kad Maskva yra pasirengusi deryboms su Ukraina.

Kremlius pridūrė, kad V. Putinas taip pat informavo E. Macroną apie Rusijos karo Ukrainoje, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, eigą. Pasak Kremliaus, abu lyderiai taip pat aptarė pasaulinio aprūpinimo maistu klausimą, o V. Putinas pabrėžė, kad Vakarų sankcijos pablogino padėtį.

Nors pirmosiomis savaitėmis po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios abu prezidentai reguliariai bendravo telefonu, pastarąjį kartą E. Macronas su V. Putinu kalbėjosi kovo 29-ąją.

E. Macronas su V. Zelenskiu telefonu kalbėjosi šeštadienį. Po pokalbio Prancūzijos vadovas sakė, kad jo šalis suintensyvins karinės ir humanitarinės pagalbos teikimą Rusijos užpultai šaliai.

Per karą žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau kaip 13 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o tai sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Danų premjerė: Indija turėtų paraginti Rusiją sustabdyti karą Ukrainoje

Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) antradienį paragino vizito atvykusį Indijos premjerą Narendrą Modi (Narendrą Modį) pabandyti paveikti Rusiją, kad ši užbaigtų karą Ukrainoje.

V. Putinas „turi sustabdyti šį karą“, sakė M. Frederiksen ir iškart pridūrė: „Viliuosi, kad Indija paveiks Rusiją.“

Viliuosi, kad Indija paveiks Rusiją.

Indijos neutrali pozicija dėl karo Ukrainoje kelia Vakarų susirūpinimą ir pelno rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pagyras – pasak jo, Naujasis Delis „vertina situaciją visapusiškai, o ne vienpusiškai“.

M. Frederiksen vėliau sakė, kad Vakarai turėtų pasiūlyti Indijai alternatyvą Rusijai.

„Iš tikrųjų gan akivaizdu, jog mes Vakaruose esame visiškai nedviprasmiškai suinteresuoti, kad Indija būtų kuo artimesnė mums“, – reporteriams sakė M. Frederiksen.

„[Mums reikia] stiprinti savo bendradarbiavimą su kitomis demokratijomis ir nesvarbu, kur šios demokratijos yra, – sakė ji. – Mums reikia stiprinti savo bendradarbiavimą, ypač todėl, kad aiškiai yra labai didelių žaidėjų, nepripažįstančių demokratijos pas save ar pasaulyje.“

Prasidedant N. Modi dviejų dienų vizitui Danijoje, ši Skandinavijos šalis ir Indija pasirašė kelis dvišalius susitarimus dėl žaliosios energijos ir švaraus vandens.

Vėliau antradienį N. Modi turi dalyvauti jo garbei rengiamame bankete su Danijos karaliene Margrethe (Margrete) Amalienborgo rūmuose Kopenhagos centre. Trečiadienį N. Modi dalyvaus Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime Kopenhagoje, surengs atskiras dvišales derybas su Švedijos, Norvegijos, Islandijos ir Suomijos lyderiais.

Tai pirmas per 20 metų Indijos lyderio vizitas Danijoje.

N. Modi į šią šalį atvyko iš Berlyno, kur Vokietija ir Indija pirmadienį pasirašė virtinę dvišalių susitarimų dėl tvarios plėtros. Pagal juos ši Pietų Azijos valstybė iki 2030 metų gaus 10 mlrd. eurų pagalbą švarios energijos naudojimui skatinti.

Latvijos URM rusų ambasadoriui pareikš protestą dėl S. Lavrovo antisemitinių pareiškimų

Latvijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Michailą Vaniną, kad pareikštų protestą dėl S. Lavrovo antisemitinių pareiškimų, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė latvių diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius.

Atsižvelgdama į nepriimtinus antisemitinius Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškimus ir Rusijos ambasados įrašus socialiniuose tinkluose, Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė M. Vaniną gegužės 5 dieną, kad pareikštų protestą ir pareikalautų paaiškinimų.

Izraeliečių užsienio reikalų ministerija taip pat iškvietė Rusijos ambasadorių Izraelyje, kad šis pateiktų paaiškinimus po S. Lavrovo palyginimų paminint nacius, pranešė naujienų agentūra DPA.

Teisindamas V. Putino tikslą „denacifikuoti“ Ukrainą S. Lavrovas pareiškė, kad ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio žydiškos šaknys nepaneigia Rusijos prezidento argumento.

Anot S. Lavrovo, Ukrainoje esą tebegyvuoja nacizmas, net jei kai kurie jos veikėjai, įskaitant prezidentą V. Zelenskį, yra žydai. „Mano nuomone, Hitleris taip pat buvo žydų kilmės, todėl tai nieko nereiškia. Jau kuris laikas iš žydų girdime, kad didžiausi antisemitai buvo žydai“, – sekmadienį vakare Italijos televizijai „Rete4“ sakė Rusijos diplomatijos vadovas.

Komentaras išprovokavo pasipiktinimą Izraelyje.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) pirmadienį išplatintame pareiškime šiuos S. Lavrovo pareiškimus pavadino „neatleistinais, skandalingais ir baisia istorine klaida“.

„Žydai per Holokaustą nežudė patys savęs, – pabrėžė Y. Lapidas. – Žemiausias rasizmo žydų atžvilgiu lygis – kaltinti pačius žydus antisemitizmu.“

„Mano senelį nužudė ne žydai, o naciai“, – sakė Y. Lapidas ir paragino S. Lavrovą „atsiversti istorijos vadovėlį“.

„Ukrainiečiai nėra naciai; tik naciai buvo naciai, tik jie vykdė sistemingą žydų naikinimą“, – pabrėžė Y. Lapidas.

Izraelio Holokausto atminimo centro „Yad Vashem“ direktorius Dani Dayanas (Danis Dajanas) S. Lavrovo komentarus pavadino „absurdiškais, apgaulingais, pavojingais ir niekingais“.

Tačiau antradienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija dar labiau sugriežtino toną ir apkaltino Izraelį „neonacių režimo Kyjive“ rėmimu.

Negana to, rusų ministerija pareiškė, kad V. Zelenskio „žydiška kilmė negarantuoja apsaugos nuo siautėjančio neonacizmo“ Ukrainoje ir kad „Ukraina... nėra vienintelė“, nes Latvijos prezidentas Egilas Levitas „taip pat turi žydiškų šaknų ir taip pat dangsto... „Waffen SS“ reabilitavimą savo šalyje“.

Estijos parlamentas nepritarė sienos sutarties su Rusija atšaukimui

Estų parlamentas antradienį neparėmė opozicinės Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) frakcijos pasiūlymo atšaukti Estijos ir Rusijos valstybės sienos sutartį ir nesutikti, kad Rusija ir toliau okupuotų Estijai pagal Tartu taikos sutartį priklausančias teritorijas.

Už pasiūlymą balsavo 28, prieš jį – 53 deputatai. Kad rezoliucija būtų priimta, reikėjo ne mažiau kaip 51 deputato balsų.

Kyjive jau atnaujino darbą daugiau kaip 30 ambasadų

Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų. Iki šiol savo darbą sostinėje jau atnaujino per 30 užsienio šalių ambasadų.

Kaip praneša UNIAN, tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė 22-osios atskirosios užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų apsaugos brigados vadas Vitalijus Stecikas.

Jo žiniomis, šiuo metu paskutinė šalis, grąžinusi savo diplomatinę misiją į Kyjivą, yra Libanas. „Šiandien sostinėje turime 32 diplomatines misijas“, – informavo V. Stecikas.

P. Porošenka paragino sąjungininkus tiekti Ukrainai dar daugiau ginklų

Penktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį iš Aukščiausiosios Rados tribūnos paragino sąjungininkus tiekti Ukrainai dar daugiau ginklų, praneša portalas „rbc.ua“.

„Baigiasi karo, kurį Putinas, jo klika ir „antroji pasaulio armija“ sukėlė prieš nepriklausomą suverenią Ukrainą, dešimtoji savaitė. Karo, kurį jie ketino laimėti per dvi dienas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurias mes visi sukūrėme per aštuonerius metus, nuo 2014-ųjų, išsklaidė šį mitą. Moskovija užsitraukė gėdą dėl prastos savo kariuomenės parengties ir dėl savo kareivų, banditų ir barbarų, nusikaltimų“, – sakė eksprezidentas.

Bet, anot P. Porošenkos, ginklų nebūna per daug. „Artimiausiomis savaitėmis Ukraina taps dar stipresnė, tačiau mums reikia dar daugiau ginkluotės“, – teigė politikas.

„Todėl jau pradėkime svajoti apie raketas, kurios gali pasiekti ne tik kreiserį „Moskva“, bet ir Maskvos miestą“, – pareiškė jis.

P. Porošenka taip pat paragino tarptautinius partnerius griežtinti sankcijas ne tik Putinui ir Rusijos valdžios viršūnėms. Pasak jo, Putino režimą remiantys rusai turi dalytis atsakomybe už nusikaltimus Ukrainai ir taip pat pajusti sankcijų poveikį.

JT ketina siųsti į Ukrainą išminuotojų misiją

Į Ukrainą gali būti nusiųsta Jungtinių Tautų išminavimo tarnybos UNMAS misija. Tarptautiniai specialistai padės geriau parengti Ukrainos išminuotojus.

Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Gautomis žiniomis, šiuo metu UNMAS rengia pagalbos Ukrainai mechanizmus, jos atstovai renka informaciją tuose rajonuose, kuriuos reikia išminuoti.

Pasak Ukrainos pareigūnų, išminuoti reikia maždaug 300 tūkst. kvadratinių kilometrų. Todėl Ukrainai prireiks patyrusių specialistų, kurie anksčiau dirbo Somalyje, Sirijoje ir Irake.

Ukrainos karinė technika bus remontuojama Slovakijoje

Ukrainos karinė technika bus remontuojama ir modernizuojama Slovakijoje. Tai antradienį pranešė portalas „aktuality.sk“, remdamasis Gynybos ministerijos atstove Martina Koval Kakaščikova.

Gautomis žiniomis, Slovakijos valstybinė akcinė bendrovė „Konštrukta – Defence“ jau pasirašė atitinkamą sutartį su Ukraina.

Slovakijos vyriausybės atstovai ne kartą pareiškė, kad yra pasirengę remti Ukrainą ir teikti jai tiek humanitarinę, tiek karinę pagalbą.

Anksčiau buvo pranešta, kad Čekija sutiko remontuoti ukrainiečių tankus ir šarvuotuosius transporterius, nukentėjusius per karo veiksmus.

Gubernatorius: per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos gamyklai žuvo mažiausiai 10 žmonių

Mažiausiai 10 žmonių žuvo ir 15 buvo sužeisti per Rusijos smūgį kokso gamyklai Rytų Ukrainos Avdijivkos mieste, antradienį socialinėje žiniasklaidoje pranešė vietos gubernatorius.

„Mažiausiai dešimt žuvusiųjų ir 15 sužeistųjų – Rusijos okupantų įvykdyto Avdijivkos kokso gamyklos apšaudymo padariniai“, – „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka. Jis perspėjo, kad aukų skaičius gali išaugti.

Apklausa rodo, kad vokiečių parama ginklų tiekimui Ukrainai mažėja

Vokietijoje parama ginklų siuntimui padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją mažėja, rodo naujos apklausos rezultatai.

RTL/ntv-Trendbarometer atlikta apklausa rodo, kad ginklų tiekimą remia 46 proc., ir tai yra mažiau nei 55 proc. balandžio pradžioje. Kategoriškai prieš tokius pristatymus pasisakančiųjų skaičius per tą patį laiką išaugo nuo 33 proc. iki 44 procentų.

Dauguma respondentų – 70 proc. – teigė, kad karas Ukrainoje baigsis tik diplomatija ir derybomis; 24 proc. sakė, kad bus reikalingas karinis sprendimas. Tokios nuotaikos vyrauja kaip tik tada, kai Vokietija patvirtino ginklų tiekimą Ukrainai.

Remiantis apklausa, 57 proc. mano, kad tokie pristatymai paskatins karo plėtrą į kitas šalis ir net peraugs į Trečiąjį pasaulinį karą. Apklausa rodo, kad 34 proc. netiki, jog taip nutiks.

Apklausa buvo atlikta nuo penktadienio iki pirmadienio, joje dalyvavo 1004 respondentai.

Ukrainoje dingo savanoris iš Čekijos, padėjęs išvežti žmones iš Kyjivo apylinkių

Ukrainoje, Makarivo rajone, dingo savanoris iš Čekijos, kuris kovo pradžioje padėjo išvežti civilius iš Kyjivo apylinkių.

Tai antradienį pranešė radijo stotis „Radio Prague International“.

Pasak čeko vardu Tomášas (pavardė nenurodoma) žmonos, jos vyras jau pirmomis karo dienomis išvažiavo į Ukrainą. Iš pradžių jis gabeno žmones iš Lvivo prie sienos, bet vėliau nusprendė važiuoti prie Kyjivo. Ryšys su savanoriu nutrūko kovo 2 d.

Pasak Čekijos leidinio „Voxpot“ žurnalistų, Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kyjivo srities, jie Makarivo rajone tarp sumaitotų automobilių rado Tomášo mašiną, kuri buvo suvarpyta kulkų ir aptaškyta krauju.

Tarp 133 identifikuotų žuvusiųjų, apie kuriuos pranešė Makarivo policija, savanorio iš Čekijos palaikų nebuvo. Manoma, kad jis gali būti užkastas kurioje nors iš dar nerastų masinių kapaviečių.

Čekijos URM naujienų agentūros ČTK prašymu patvirtino Tomášo dingimą, bet kol kas negali patvirtinti jo mirties fakto. Ministerija palaiko ryšį su dingusiojo šeima.

Į Vokietijos mokyklas jau priimta daugiau kaip 90 tūkst. ukrainiečių vaikų

Dėl karo iš Ukrainos išvykusių ir į Vokietijos mokyklas priimtų vaikų ir jaunuolių skaičius pasiekė beveik 92 tūkst. Tai antradienį pranešė leidinys „Spiegel“, remdamasis VFR švietimo ministerijos duomenimis.

Prieš savaitę Vokietijos mokyklose buvo užregistruota apie 65 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Bavarijos mokyklas lanko apie 17,7 tūkst. vaikų ir jaunuolių iš Ukrainos, Šiaurės Reino – Vestfalijos – 14,7 tūkst., Badeno – Viurtembergo – 14 170.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Vokietijos policija užregistravo 400 632 pabėgėlius iš karo niokojamos šalies, didžiąją jų dalį sudaro moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Ukrainiečiai gali įvažiuoti į VFR be vizų, todėl tikrasis jų skaičius Vokietijoje gali būti didesnis.

Pareigūnai, liudininkai praneša apie sprogimus Lvive, Dnipre, Kyjivo srityje

Lvive, Dnipre, Kyjivo ir Kirovohrado srityse antradienio vakarą nugriaudėjo galingi sprogimai, pranešė pareigūnai ir liudininkai.

„Lvive girdėti sprogimai. Visi likite slėptuvėse“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė miesto meras Andrijus Sadovas.

Kiek vėliau jis informavo, kad nuo raketų smūgio nukentėjo dvi elektros pastotės.

„Dalyje miesto nėra elektros“, – pridūrė A. Sadovas.

Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis savo ruožtu sakė: „Remiantis pirmine informacija, Lvivo sričiai suduoti raketų smūgiai. Likite slėptuvėse!“

Liudininkai socialiniuose tinkluose praneša, kad Lvive buvo girdėti penki sprogimai.

Dnipre, pasak liudininkų, nugriaudėjo mažiausiai trys sprogimai; socialiniuose tinkluose pranešama, kad sprogimų girdėti dešiniajame krante Kyjivo mieste.

Kirovohrado srityje įsikūrusios Dolynskos gyvenvietės vadovas Jevhenas Zvizdovskis patvirtino, kad į jos teritoriją atskriejo raketa.

Be to, pranešama apie raketas, praskriejusias virš Ternopilio regiono.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka savo ruožtu paskelbė, kad virš Vinicos skriejusios dvi raketos buvo numuštos.

Uždniestrėje ruošiamasi evakuoti Rusijos kariškių šeimas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pasidalijo operatyvine informacija apie padėtį separatistiniame Moldovos Uždniestrės regione, kur dislokuota Rusijos kariuomenės grupė, praneša „rbc.ua“.

Analitikų duomenimis, situacija kairiajame Dniestro krante tebėra įtempta. Rusijos kariuomenės daliniai yra visiškoje kovinėje parengtyje. Ruošiamasi evakuoti Rusijos karininkų šeimas.

Pirmadienį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kirilas Budanovas pareiškė, kad iš Uždniestrės gresiantis pavojus yra „nedidelis“. Bet Rusija naudos šį veiksnį Ukrainai ir Moldovai destabilizuoti.

Pastaruoju metu Moldovoje padidėjo įtampa dėl sprogimų Uždniestrėje. Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija rengia provokacijas, kad įtrauktų separatistinį regioną į karą.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje