Karas: Ukraina praneša, kad Rusija nebeturi pranašumo ore, derybos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad evakuacija į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją buvo atlikta siekiant išgelbėti karius, ištisas savaites atlaikiusius nesiliaujančias Rusijos atakas ir bombardavimus „Azovstal“ požeminių tunelių labirinte. Jis nurodė, kad „sunkiai sužeistiesiems“ teikiama medicinos pagalba.

„Ukrainiečių didvyriai Ukrainai reikalingi gyvi. Tai mūsų principas“, – sakė jis.

83-ioji karo Ukrainoje diena

Nežinomas skaičius karių dar yra likę „Azovstal“ įmonėje ir laukia tolesnių gelbėjimo operacijų.

Darbas grąžinti mūsų vaikinus namo tęsiasi. Šis darbas reikalauja delikatumo ir laiko.

Gynybos viceministrė Hana Maliar sakė, kad 53 sunkiai sužeisti kariai buvo išvežti iš „Azovstal“ į ligoninę Novoazovske į rytus nuo Mariupolio. Dar 211 karių buvo evakuoti į Olenivką humanitariniu koridoriumi.

Pasak jos, bus tariamasi dėl galimybės apsikeisti belaisviais, kad ukrainiečių kariai sugrįžtų namo. Pareigūnai taip pat planuoja toliau stengtis išgelbėti karius, likusius „Azovstal“.

„Darbas grąžinti mūsų vaikinus namo tęsiasi. Šis darbas reikalauja delikatumo ir laiko“, – sakė V. Zelenskis.

Prieš pirmadienį pradedant evakuaciją iš metalurgijos komplekso Rusijos gynybos ministerija paskelbė susitarimą, kad sužeistieji galės būti išgabenti gydyti į miestą, kontroliuojamą separatistų. Nebuvo patikslinta, ar sužeistieji bus laikomi karo belaisviais.

Pirmadienį sutemus iš „Azovstal“ išvažiavo keli autobusai, lydimi Rusijos karinių mašinų. H. Maliar vėliau patvirtino, kad dalinė evakuacija įvyko.

„Mariupolio gynėjų dėka Ukraina įgijo kritiškai svarbaus lauko suformuoti rezervus ir pergrupuoti pajėgas bei gauti pagalbos iš partnerių, – kalbėjo ji. – Ir jie įvykdė visus savo uždavinius, Tačiau „Azovstal“ neįmanoma deblokuoti karinėmis priemonėmis.“

Pulko „Azov“, vadovavusio įmonės gynybai, vadas pulkininkas leitenantas Denysas Prokopenka pirmadienį paskelbtame iš anksto įrašytame vaizdo įraše sakė, kad evakuacija žymi dalinio misijos pabaigą.

„Per karą absoliučiai saugių planų ir operacijų nebūna“, – sakė jis ir pridūrė, kad rizika buvo pasverta ir kad viena iš šio plano dalių apima pastangas išgelbėti „kiek įmanoma daugiau karių gyvybių“.

Londonas: Suomija ir Švedija turėtų „kaip įmanoma greičiau“ integruotis į NATO

Jungtinė Karalystė pirmadienį pasveikino Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO, ragindama „kaip įmanoma greičiau“ integruoti šias šalis į Aljansą.

„Jungtinė Karalystė tvirtai remia Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės NATO“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras), pabrėždama, kad „jų įstojimas sustiprins kolektyvinį Europos saugumą“.

IFRC: Europa pabėgėliams iš Ukrainos ir Afrikos taiko dvejopus standartus

Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos (IFRC) vadovas pirmadienį apkaltino Europos šalis labai skirtingai elgiantis su migrantais iš Afrikos ir su pabėgėliais iš Ukrainos.

„Taip, esama dvigubų standartų“, kalbant apie žmones, ieškančius apsaugos Europoje, per spaudos konferenciją Jungtinėse Tautose pareiškė IFRC prezidentas Francesco Rocca (Frančeskas Roka).

F. Rocca, dalyvavęs forume, skirtame įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant 2018 metais priimtą Pasaulinį susitarimą dėl migracijos, pabrėžė, kad nėra jokio skirtumo tarp „žmogaus, bėgančio iš [Rytų Ukrainos] Donbaso, ar žmogaus, bėgančio nuo radikalų grupuotės „Boko Haram“ smurto Nigerijoje“.

Daugiau kaip 190 atskirų draugijų vienijanti IFRC dalyvavo JT politinių lyderių, pilietinės visuomenės ir išeivių bendruomenių bei kitų grupių susitikime.

F. Rocca, nors ir gyrė Europos bendruomenes, per trumpą laiką priėmusias milijonus pabėgėlių, apgailestavo, kad iš Afrikos buvo priimti tik tūkstančiai migrantų, dažnai atvykstančių į žemyną per Viduržemio jūrą.

„Su asmenimis, bėgančiais nuo smurto, su asmenimis, ieškančiais apsaugos, turėtų būti elgiamasi vienodai“, – sakė IFRC vadovas, bet pridūrė, jog „etniškumas ir tautybė neturėtų būti lemiami veiksniai gelbstint gyvybes“.

Su asmenimis, bėgančiais nuo smurto, su asmenimis, ieškančiais apsaugos, turėtų būti elgiamasi vienodai.

2018 metais daugiau nei 150 valstybių pasirašė Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą dėl migracijos – teisiškai neįpareigojantį paktą, skirtą parengti sistemą pasauliniams migracijos iššūkiams spręsti.

Nepaisant žinomų pavojų – ir gausėjančių piktnaudžiavimo įrodymų – migrantai iš Afrikos vis dar bando pasiekti Europą.

Pavyzdžiui, dešimtys tūkstančių žmonių kasmet stengiasi įveikti mirtinai pavojingą maršrutą iš Libijos į Italiją. JT duomenimis, pernai tokios kelionės išvyko daugiau kaip 31 tūkst. migrantų.

Tuo metu iš Ukrainos, nuo vasario pabaigos kariaujančios su Rusija, į Europos šalis lig šiol pabėgo 6 mln. žmonių.

J. Stoltenbergas ragina rimtai vertinti Turkijos nuogąstavimus

Siekiant Turkijos pritarimo Suomijos ir Švedijos narystei NATO, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino rimtai vertinti Ankaros reikalavimus. „Turkija yra svarbi Aljanso partnerė, būtina atsižvelgti į visus susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, – pareiškė J. Stoltenbergas pirmadienio vakarą po pokalbio su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Cavusoglu. – Šiuo istoriniu momentu turime eiti išvien“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipaas Erdoganas ir užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu prieš tai keliskart apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų Darbininkų partiją (PKK) ir Kurdų liaudies apsaugos dalinius Sirijoje (YPG) – šias grupuotes Turkija laiko teroristinėmis organizacijomis. Be to, kritikuojama, kad ir NATO šalys dėl turkų veiksmų prieš šias grupuotes apribojo ginkluotės tiekimą Turkijai.

Švedija dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje nuo 2019 metų netiekia ginklų Turkijai.

Negalima pritarti narystei šalių, kurios įveda sankcijas Turkijai, pirmadienį Ankaroje sakė R. T. Erdoganas. Komentuodamas planuojamą Suomijos ir Švedijos delegacijos vizitą į Turkiją, prezidentas sakė, kad joms neverta stengtis.

Kaip būtų galima sulaikyti Turkiją nuo veto Švedijos ir Suomijos narystei, neaišku. Diplomatų duomenimis, čia vaidmenį gali suvaidinti abiejų Šiaurės šalių pareiškimas dėl kovos su terorizmu, o taip pat ginklų sandoriai. Vyriausybė Ankaroje, pavyzdžiui, nori JAV įsigyti F-16 naikintuvų – tačiau Vašingtone galimas sandoris kelia politinių prieštaravimų.

Suomija ir Švedija nusprendė siekti narystės NATO po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jos taip pat baiminasi dėl savo saugumo. Abi šalys iki šiol dešimtmečius laikėsi neutralumo politikos.

Gynybos viceministrė: Ukrainos kariai evakuoti, jie savo užduotį atliko

Ukrainos kariuomenė pirmadienį vėlai vakare pranešė, kad apie 260 Ukrainos karių paliko apgultą Mariupolio plieno gamyklą „Azovstal“, kurioje buvo įstrigę kelias savaites.

53 sunkiai sužeisti kovotojai buvo nugabenti į medicinos įstaigą separatistų kontroliuojamame Novoazovske, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos generalinis štabas.

Dar 211 buvo nugabenti į Olenivkos kaimą, kurį yra užėmusios Rusijos pajėgos, ir vėliau bus grąžinti Ukrainai per apsikeitimą belaisviais. Pastangos evakuoti gamykloje likusius kovotojus tęsiamos.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pareiškė, kad visos užduotys ginti Mariupolį įvykdytos ir plieno gamyklos išlaisvinti neįmanoma. Mariupolio gynėjai suteikė Ukrainai kritiškai svarbaus laiko sukaupti rezervus, pergrupuoti pajėgas ir gauti partnerių pagalbą, o dabar svarbiausia – išsaugoti Mariupolio gynėjų gyvybes, pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ji.

Mariupolis buvo apsuptas netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario mėnesį, o ukrainiečių gynėjai pasislėpė plieno gamykloje „Azovstal“, nes Rusijos kariai palaipsniui periminėjo miesto kontrolę.

Rusija nerizikavo atvirai pulti gamyklą, tačiau užblokavo visas prieigas, o teritorija buvo nuolat bombarduojama.

Pastarosiomis dienomis iš gamyklos teritorijos buvo evakuota šimtai civilių gyventojų. Kelias dienas vyko derybos dėl karių, kurių dalis buvo sunkiai sužeisti ir beveik nebeturėjo vandens ir maisto atsargų, išvedimo.

Rusijos gynybos ministerija Maskvoje anksčiau paskelbė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl karių evakuacijos, sudarytos paliaubos ir nustatytas saugus koridorius, kuriuo sužeisti kovotojai galės palikti plieno gamyklą.

Nepaisant pakartotinių Ukrainos reikalavimų juos perkelti į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją arba trečiąją šalį, ministerija teigė, kad evakuotiems kariams medicininė priežiūra bus suteikta prorusiškų separatistų kontroliuojamame Novoazovsko mieste Rytų Ukrainoje.

Anksčiau pirmadienį prorusiški separatistai pranešė, kad pirmieji ukrainiečių kovotojai pasidavė ir paliko plieno gamyklą mojuodami baltomis vėliavomis. Vėliau Ukrainos pusė tai paneigė.

Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė pranešė, kad pirmadienį jai iš esmės pavyko atremti Rusijos puolimą rytiniame Donbaso regione ir sunaikinti kelis Rusijos amunicijos sandėlius.

„Apšaudydamos priešo sandėlius, dislokuotus Iziumo mieste, gynybos pajėgos sunaikino dideles amunicijos atsargas“, – ataskaitoje apie padėtį paskelbė Ukrainos generalinis štabas.

Be to, sustabdytas Rusijos pajėgų judėjimas link Severodonecko, Lymano, Bachmuto, Kurachovės ir Avdijivkos miestų, sakoma ataskaitoje.

Nepaisant optimistinių Generalinio štabo vertinimų, Luhansko ir Donecko sričių administracijų vadovų teigimu, per Rusijos apšaudymą žuvo mažiausiai 19 civilių gyventojų.

Rusija teigia, kad Ukrainos kariai apšaudė kaimą Kursko srityje

Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas, kurį cituoja agentūra „Reuters“, pareiškė, kad antradienį Ukrainos kariai apšaudė Aleksejevkos kaimą Rusijos Kursko srityje.

Pasak R. Starovoito, Rusijos pasieniečiai paleido atsakomąją ugnį. Esą paveikti trys gyvenamieji namai ir mokykla, tačiau niekas nebuvo sužeistas.

Austrijos užsienio reikalų ministras nemato savo šalies NATO

Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas sako, kad Švedijos ir Suomijos planai tapti NATO narėmis nėra pavyzdys jo šaliai. „Mūsų geografinė situacija visiškai kitokia. Mūsų ir istorija visiškai kitokia. Manau, kad į tai reikia atsižvelgti“, – sakė jis pirmadienį Briuselyje, kur vyko ES užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Kartu A. Schallenbergas pabrėžė, kad Austrija politiškai nėra neutrali. „Agresijos karo atveju neutralumo negali būti, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos karą prieš Ukrainą. – Mes labai aiškiai išsakėme savo poziciją, remiame visas sankcijas ir darome viską, ką galime, teikdami pagalbą iš savo pusės“.

Paklaustas, ar Austrijos saugumas, nepaisant neutralumo Aljansui, yra garantuotas, ministras pabrėžė, kad nereikia nuvertinti šalies ginkluotųjų pajėgų. Tačiau tiesa yra ir tai, kad reikia investuoti daugiau lėšų į savo saugumą. Reikia įsidėmėti, „pasaulis nėra toks draugiškas, kokio galbūt norėtume“. Deja, yra valstybių, kurios siekdamos savo interesų imasi karinės jėgos, kalbėjo A. Schallenbergas.

Černihivo srityje surengta raketų ataka, yra aukų

Antradienio rytą Ukrainos Černihivo srityje surengta raketų ataka, yra aukų. Tai pranešė agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities karinės administracijos vadovu Viačeslavu Čausu.

„Ryte priešas į Desnos kaimą paleido raketas. Preliminariais duomenimis, yra aukų ir daug sužeistųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Čausas.

Pasak jo, ten šiuo metu dirba gelbėtojai. Daugiau detalių bus paskelbta vėliau.

Ukraina stengiasi išgelbėti paskutiniuosius Mariupolio gynėjus

Ukrainos pareigūnai nurodė, kad antradienį dedamos pastangos evakuoti paskutinius metalurgijos komplekse „Azovstal“ įsitvirtinusius pietrytinio Mariupolio uostamiesčio gynėjus, per ankstesnę gelbėjimo operacija išvežus šimtus karių.

Didelis pramonės kompleksas tapo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu. Apie 600 karių, įsitvirtinusių požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose, tebesikauna, neleisdami Rusijos pajėgoms paskelbti visiškos pergalės strategiškai svarbiame uostamiestyje.

„Kalbant apie gynėjus, tebesančius „Azovstal“ teritorijoje, valstybė imasi visos būtinų gelbėjimo priemonių“, – sakoma ministerijos pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“.

„Mariupolio gynėjų dėka Ukraina įgijo kritiškai svarbaus lauko suformuoti rezervus ir pergrupuoti pajėgas bei gauti pagalbos iš partnerių, – sakė gynybos viceministrė Hana Maliar. – Ir jie įvykdė visus savo uždavinius, Tačiau „Azovstal“ neįmanoma deblokuoti karinėmis priemonėmis.“

Ukrainos kariuomenė savo „Facebook“ pranešime pažymėjo, kad atkakli „Azovstal“ gynyba sutrukdė Rusijai perkelti apie 20 tūkst. karių į kitas kovos veiksmų zonas Ukrainoje ir neleido Maskvai greitai užimti svarbaus pietinio Zaporižios miesto.

Nors Maskva turėjo daug didesnius išteklius, Ukraina sugebėjo priešintis daug sėkmingiau negu daugelis prognozavo. Kyjivo pozicijas dar labiau sustiprino sąjungininkų Vakaruose siunčiama pagalba ginklais, kitokiomis priemonėmis ir lėšomis.

Pirmadienį Gynybos ministerija paskelbė, kad ukrainiečių kariai susigražino kontrolę teritorijoje prie sienos su Rusija netoli antro pagal dydį šalies miesto Charkivo.

Šios teritorijos buvo nuolat atakuojamos, ir Kyjivo laimėjimų kaina buvo didelė – gyvenvietės, nuniokotos arba visiškai sunaikintos bombardavimų.

„Nepaliaujami apšaudymai“

Ukrainos pareigūnai sakė, kad Rusijos pajėgos traukiasi iš Charkivo apylinkių ir yra perkeliamos į rytinį Donbaso regioną, tapusį naujausio Maskvos puolimo teatru.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos atremia nuolatines atakas teritorijose, kuriose Rusija tebesistengia pulti“, – sakoma praeitą naktį paskelbtame tradiciniame prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo pranešime.

„Sjeverodoneckas ir kiti Donbaso miestai išlieka pagrindiniai okupantų taikiniai“, – pridūrė jis.

Sjeverodoneckas ir kiti Donbaso miestai išlieka pagrindiniai okupantų taikiniai.

Jeigu pavyktų užimti Sjeverodonecką, ryčiausią Ukrainos kontroliuojamą miestą, Kremlius faktiškai perimtų kontrolę Luhansko srityje, kartu su piečiau esančia Donecko sritimi sudarančią Donbaso regioną.

Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos „nesiliaudamos“ atakuoja šį miestą. Anksti antradienį jis pranešė, kad naktį buvo smogta pagrindinės miesto ligoninės dviem pastatams.

„Srityje žuvo dešimt žmonių, trys sužeisti“, – sakoma S. Haidajaus „Telegram“ žinutėje.

Sjeverodonecko meras sakė, kad miestas jau yra beveik apsuptas Rusijos ir separatistų pajėgų.

Tačiau Rusijos mėginimas visiškai jį apsupti buvo atremtas, sunaikinus daug karinės technikos, be to, buvo susprogdinti rusų kontroliuojamoje teritorijoje buvę geležinkelio tiltai, sakė ukrainiečių pareigūnai.

Rusija naktį tęsė bombardavimus visoje Ukrainoje. Oro pavojaus sirenos gaudė ir antradienį paryčiais.

Vienas vietos karinės administracijos pareigūnas sakė, kad buvo smogta vienam karinės infrastruktūros objektui šalia vakarinio Lvivo miesto. „beveik prie sienos su Lenkija“.

Kariuomenės pietinės apygardos operacijų štabas savo ruožtu pranešė apie smūgius Odesos ir Mykolajivo miestams, taip pat pareikalavusius aukų.

Kariškiai kaltino Rusijos pajėgas beatodairiškai panaudojus kasetinius sprogmenis Mykolajivo centre.

Švedijos užsienio reikalų ministrė pasirašė šalies stojimo į NATO paraišką

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) antradienį pasirašė šalies stojimo į NATO paraišką per televizijos tiesiogiai transliuotą ceremoniją, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

„Tai didelis, svarbus įvykis. Šį sprendimą priėmėme, nes manome, kad jis yra geriausias Švedijai“, – A. Linde žodžius citavo švedų visuomeninis transliuotojas SVT.

„Ką tik pasirašiau Švedijos vyriausybės istorinį ketinimų laišką NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui. Mūsų NATO paraiška dabar oficialiai pasirašyta“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtoje A. Linde žinutėje.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) pirmadienį paskelbė, kad Švedija narystės NATO sieks kartu su kaimynine Suomija.

„Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – žurnalistams sakė M. Andersson.

„Mes paliekame vieną epochą ir pradedame kitą“, – pridūrė ji.

A. Linde antradienį patvirtino, kad paraiška dėl stojimo į NATO bus pateikta kartu su analogišką sprendimą priėmusia Suomija.

Suomijos parlamente antradienį tebevyksta debatai dėl vyriausybės ir prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) siūlymo pritarti sprendimui dėl šalies stojimo į Vakarų šalių gynybos aljansą. Kaip pranešė „Yle“, balsavimas dėl šio sprendimo patvirtinimo tikriausiai įvyks antradienio popietę. Beveik neabejojama, kas suomių įstatymų leidėjai siūlymui pritars, o prezidentas, šiuo metu viešintis Stokholme jį patvirtins nuotoliniu būdu.

Per iškilmingą ceremoniją Stokholme Suomijos ir Švedijos vadovai patvirtino, kad abi šalys kartu teiks paraiškas stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) ir S. Niinisto, žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

Suomija ir Švedija kartu teiks stojimo į NATO paraiškas

Suomija ir Švedija antradienį per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė kartu teiksiančios paraiškas abiejų šalių stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO).

Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės), žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

„RB Rail“: Rusijos invazija į Ukrainą išryškino „Rail Baltica“ karinę svarbą

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą koordinuojančios bendros įmonės „RB Rail“ vykdomasis direktorius Agnis Driksna, pareiškė, jog nors šis projektas anksčiau buvo laikomas pirmiausia ekonominiu, Rusijos invazija į Ukrainą išryškino jo karinę svarbą.

Jo žodžiais, kalbant apie Rusijos karo Ukrainoje ir agresoriui taikomų sankcijų poveikį „Rail Baltica“, reikia atsižvelgti tiek į trumpalaikes, tiek ir į ilgalaikes pasekmes. Trumpalaikėje perspektyvoje problemos yra tos pačios kaip ir kituose sektoriuose – kainos, infliacija ir medžiagų tiekimo problemos. Pavyzdžiui, anksčiau 90 proc. metalo buvo gaunama iš Rusijos, tačiau dabar ieškoma kitų tiekėjų.

„Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą reikia suprasti, kad bet kokia krizė suteikia ir galimybių. Pavyzdžiui, anksčiau „Rail Baltica“ buvo laikomas daugiausia ekonominiu koridoriumi, o apie jos karinę reikšmę mažai kalbėta. Dabar labai svarbu, kad visi „Rail Baltica“ techniniai parametrai atitiktų karinius poreikius“, – sakė A. Driksna.

Jis pažymėjo, kad keičiasi ir mąstysena – Baltijos šalys dabar yra Europos Sąjungos ir NATO išorės siena, o prie aljanso prisijungus Suomijai, jos nebebus galutinis pasienio taškas.

„Tam prireiks veiksmingos transporto sistemos“, – sakė „RB Rail“ vadovas.

„Rail Baltica“ atitiktis kariniams reikalavimams buvo numatyta planavimo etape dar 2016-aisiais. Šie reikalavimai apima atitinkamas tiltų ir viadukų, riedmenų ašių apkrovos, atstumų tarp bėgių charakteristikas.

„Rail Baltica“ bus Europos standarto (1435 mm pločio) elektrifikuotas dviejų gijų geležinkelis keleiviams ir kroviniams vežti, tiesiamas nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, sujungs Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu.

Ukrainoje rastas nušauto čekų savanorio kūnas

Čekija antradienį pranešė, kad Ukrainoje žuvo vienas jos pilietis; vietos žiniasklaida jį identifikavo kaip savanorį, nušautą ir rastą pakelės kape.

Šis 49 metų sunkvežimių vairuotojas buvo nuvykęs į karo draskomą šalį, norėdamas padėti gabenti žmones į saugią vietą netrukus po Rusijos invazijos pradžios, čekų žiniasklaidai sakė velionio žmona.

„Užsienio reikalų ministerija žino apie Čekijos piliečio žūties atvejį“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Užsienio reikalų ministerijos atstovė Lenka Do.

„Kalbamės su šeima ir daugiau informacijos neteiksime“, – pridūrė ji.

Čekų naujienų agentūros CTK žiniomis, savanorio kūnas buvo aptiktas kartu su dar dviejų asmenų palaikais pakelės kape netoli šiaurinio Makarivo miesto, esančio netoli Kyjivo.

Du iš trijų žuvusiųjų buvo nušauti į galvą, o vienas – į pilvą, nurodė CTK.

Čekijos naujienų portalas voxpot.cz savo ruožtu pranešė, kad jo žurnalistai aptiko smarkiai apgadintą savanorio automobilį, ir pridūrė, kad žuvusio vyro vardas buvo Tomas.

Velionio žmona Simona portalui sakė, kad jis, vasario 24-ąją prasidėjus įsiveržimui, išvyko į Ukrainą, norėdamas padėti gabenti žmones į saugias vietas. Moteris pridūrė, kad jos vyro telefonas neveikia nuo kovo 2 dienos.

Maskva: gamykloje „Azovstal“ pasidavė 265 Ukrainos kariai

Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad 265 Ukrainos kariai, tarp jų – kelios dešimtys sužeistų, pasidavė apsiaustoje metalurgijos įmonėje „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.

„Per pastarąją parą sudėjo ginklus ir pasidavė 265 kariai, įskaitant 51 sunkiai sužeistą“, – sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Pasak jo, visi, kam reikalinga medicininė pagalba, buvo nugabenti į ligoninę Novoazovsko mieste.

Praėjusį mėnesį Maskva po kelias savaites trukusios apgulties perėmė Mariupolio kontrolę, tačiau šimtai ukrainiečių karių liko požeminiuose tuneliuose po didžiule „Azovstal“ pramonine zona, kurią blokavo Rusijos kariai.

Ukrainos gynybos ministerija vėlai pirmadienį informavo, kad į Rusijos kontroliuojamą teritoriją buvo evakuoti 264 ukrainiečių kariai, įskaitant 53 „sunkiai sužeistus“.

Pasak Ukrainos gynybos viceministrės Hana Maliar, jiems bus taikoma „apsikeitimo [belaisviais] procedūra“.

Dėl Ukrainos karo daugelis viešbučių Kryme lieka uždaryti

Karas Ukrainoje, anot žiniasklaidos, turi drastiškų padarinių turizmui 2014 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Viešbučiai baiminasi svečių skaičiaus sumažėjimo 30-40 proc., antradienį rašo laikraštis „Kommersant“ Dėl to šią vasarą gali neatsidaryti iki trečdalio viešbučių ir apartamentų. Krymas daugeliui rusų tradiciškai yra mėgstama atostogų vieta.

Turizmas yra svarbiausia ekonomikos šaka pusiasalyje. Pernai čia atostogavo beveik 10 mln. žmonių. Vietos institucijų duomenimis, kelionių sektorius Kryme generuoja 25-30 proc. valstybinių pajamų. Tačiau šiais metais dėl Rusijos karo Ukrainoje prognozuojami dideli nuostoliai. Per gegužės šventes viešbučių užimtumas, anot laikraščio, tesiekė 10-15 proc.

Tam yra kelios priežastys. Nuo karo pradžios virš Krymo galioja keleivinių lėktuvų skrydžių draudimas. Traukinių bilietų nepakanka, o Maskvos pradėtas karas taip smarkiai išaugino infliaciją Rusijoje, kad daugelis žmonių neturi pinigų atostogoms. Kiti atsisako kelionės dėl netoliese vykstančio karo.

Per šios dienos ataką mieste sužeisti mažiausiai penki žmonės.

Sumų srityje surengta raketų ataka

Ankstų antradienio rytą Rusijos kariai Ukrainos Sumų srities Ochtyrkos mieste surengė raketų ataką. Tai pranešė agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities karinės administracijos vadovu Dmytro Žyvytskiu.

„Civiliniams taikiniams smogė penkios raketos ir pridarė daug žalos. Per šios dienos ataką mieste sužeisti mažiausiai penki žmonės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė D. Žyvytskis. Pasak jo, raketos daugiausiai smogė centrinei miesto daliai ir Dačnyj rajonui.

Kaip pranešama, atakos metu užsidegė keli sandėliai, apgadintos vieno dviaukščio pastato lauko durys ir dėl to įstrigo jame buvę žmonės. Taip pat apgadinta daug privačių namų, darželis, išdaužti bažnyčios langai.

Liuksemburgas apkaltino R. T. Erdoganą „turgaus mentalitetu“

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas apkaltino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Edoganą „turgaus mentalitetu“ dėl jo pozicijos galimos Suomijos ir Švedijos narystės NATO klausimu. „Žinome, kaip Turkijoje veikia turgūs, – sakė J. Asselbornas antradienį Vokietijos televizijai ZDF. – Ir kartais tai būdinga mentalitetui, pirmiausiai R. T. Erdogano“.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Švedija ir Suomija siekia narystės Vakarų gynybiniame aljanse. Tačiau R. T. Erdoganas davė suprasti, kad kritiškai vertina jų priėmimą. Jis kaltina abi šalis remiant „teroristines organizacijas“, pavyzdžiui, uždraustą kurdų Darbininkų partiją (PKK).

J. Borrellis: Suomijos ir Švedijos narystė NATO sustiprins ES

Švedijos ir Suomijos siekis įstoti į NATO, pasak ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio, turės naudos ir ES. Šis žingsnis sustiprins ryšius su Vakarų gynybiniu aljansu, pareiškė jis antradienį Briuselyje vykstančio ES gynybos ministrų susitikimo kuluaruose. Tai esą padidintų ir reagavimo galimybes iškilus grėsmei sienoms.

Anot J. Borrellio, Švedijos ir Suomijos narystės NATO siekį „stipriai remia visos ES šalys narės“.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija ir Švedija nusprendė siekti narystės Aljanse, kuriam dabar priklauso 30 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Abi valstybės daug dešimtmečių laikėsi neutralumo politikos.

Ukraina: organizuojami tolesni karių evakuacijos iš „Azovstal“ etapai

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk antradienį pranešė, kad šalis organizuoja tolesnius karių evakuacijos iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos etapus.

Kaip praneša agentūra „Reuters“, I. Vereščuk tai parašė socialiniame tinkle „Telegram“. Ji nedetalizavo, tačiau pareiškė viltį, kad, „duok, Dieve, viskas bus gerai“.

Pirmadienį iš „Azovstal“ į ligoninę Rusijos karinių pajėgų kontroliuojamame Novaozovsko mieste buvo evakuota daugiau kaip 50 sužeistų karių. Dar per 210 šio objekto gynėjų buvo išgabenti į prorusiškų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje esančią Olenivką.

Rusija teigia, kad šiuo metu nevyksta jokio formato taikos derybos su Ukraina

Maskva tvirtina, kad šiuo metu nevyksta jokio formato Rusijos ir Ukrainos taikos derybos.

„Ne, derybos šiuo metu nevyksta, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“. – Ukraina praktiškai pasitraukė iš derybų proceso.“

Kremlius kaltina Vakarus karu prieš Rusiją

Kremlius apkaltino Vakarus kariaujant karą prieš Rusiją. „Tai valstybės priešės. Nes tai, ką jos daro, yra karas“, – antradienį dalyvaudamas švietimo konferencijoje netoli Maskvos pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

V. Putinas, turėdamas omenyje Vakarų sankcijas, anksčiau yra kalbėjęs apie ekonominį „žaibišką karą“. Savo jau beveik tris mėnesius trunkantį karą prieš Ukrainą Rusija tuo tarpu vadina tik „karine specialiąja operacija“.

Anot D. Peskovo, Vakarai kariauja diplomatinį, ekonominį ir politinį karą prieš jo šalį. „Faktiškai mes patiriame tobulą audrą ir tiesos momentą“, – sakė jis. Rusija esą turi parodyti, kad geba ginti savo interesus. „Tačiau kiekvienas karas baigiasi taika. Ir ši taika bus tokia, kad mūsų balsas bus girdimas, kad mes jausimės patogiai ir saugiai ir tvirtai stovėsime ant kojų“, – kalbėjo Kremliaus atstovas.

„Tobula audra“ perkeltine prasme vadinama didžiulė katastrofa, kai supuola visi neigiami veiksniai.

Rusija išsiunčia du Suomijos ambasados darbuotojus

Maskva antradienį pranešė, kad dviem Suomijos ambasados Rusijoje darbuotojams nurodyta palikti šalį atsakant į analogišką Helsinkio žingsnį.

Užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė iškvietusi Suomijos ambasadorių Maskvoje, kad pareiktų „griežtą protestą“ dėl dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimo iš kaimyninės Suomijos balandžio mėnesį.

Ministerija taip pat kaltino Suomiją, kad ši laikosi „konfrontacinio kurso“ Rusijos atžvilgiu, tiekia ginklus Ukrainai ir „dangsto Ukrainos nacionalistų nusikaltimus“ prieš civilius gyventojus.

„Rusija priėmė sprendimą dėl dviejų Suomijos ambasados Maskvoje darbuotojų tolesnio buvimo Rusijos Federacijoje nepriimtinumo“, – nurodė ministerija.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į Ukrainą, Vakarų šalys išsiuntė dešimtis rusų diplomatų. Maskva į tai atsakė analogiškomis priemonėmis.

Suomija, turinti 1 340 km ilgio sausumos sieną su Rusija, neseniai patvirtino, kad teiks paraišką dėl narystės NATO, atsisakydama ilgametės karinio neprisijungimo politikos

Suomių parlamentas reiškia paramą šalies narystei NATO

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl narystės NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Paraiškos dėl narystės NATO teikimui pritarė 188, „prieš“ balsavo aštuoni parlamento nariai. Balsavime nedalyvavo trys deputatai.

Suomijos parlamente pirmadienį ir antradienį vyko debatai dėl vyriausybės ir prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės), šiuo metu viešinčio Stokholme, siūlymo pritarti sprendimui dėl šalies stojimo į Vakarų šalių gynybos aljansą.

Švedija anksčiau antradienį pasirašė oficialią paraišką dėl stojimo į NATO, Stokholmui išvakarėse paskelbus apie ketinimą jungtis prie 30 narių karinio aljanso.

Sekmadienį S. Niinisto ir Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin) išdėstė pasiūlymą dėl stojimo į NATO.

„Mūsų saugumo aplinka iš pagrindų pakito, – pirmadienį parlamentui sakė S. Marin. – Vienintelė šalis, kelianti grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai agresyviai kariaujanti, yra Rusija.“

Parlamento pritarimas reiškia, kad prezidentas ir vyriausybė gali pradėti oficialią paraiškos teikimo procedūrą.

„Šįvakar pasirašysime paraišką įstoti į NATO“, – „Yle“ sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

„Tuomet, galbūt rytoj, kartu su Švedija Suomijos ambasadorius prie NATO pateiks paraišką NATO“, – nurodė jis.

Per iškilmingą ceremoniją Stokholme Suomijos ir Švedijos vadovai patvirtino, kad abi šalys kartu teiks paraiškas stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Nors dauguma NATO narių nori kuo greičiau priimti abi šalis, Turkija gali apsunkinti šį procesą. Ankara kaltina Stokholmą ir Helsinkį neveiklumu prieš užsienyje gyvenančius kurdų kovotojus.

Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai buvo priversti pasirašyti taikos sutartį su Maskva, pagal kurią sovietams buvo perleistos didelės teritorijos rytiniame Karelijos regione.

Kaip rodo naujausios apklausos, suomių, norinčių, kad jų šalis įstotų į bloką, dalis padidėjo iki daugiau kaip trijų ketvirtadalių ir yra daugiau kaip trigubai didesnė, lyginant su padėtimi iki vasario 24 dienos, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

Vokietija stiprins karinį bendradarbiavimą su Švedija ir Suomija

Vokietija stiprins savo karinį bendradarbiavimą su Švedija ir Suomija, šioms dviem šalims po Rusijos invazijos į Ukrainą siekiant įstoti į NATO, antradienį paskelbė vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Intensyvinsime savo karinį bendradarbiavimą, ypač Baltijos jūros regione ir bendromis pratybomis“, – sakė O. Scholzas, kilus susirūpinimui dėl šių dviejų kandidačių saugumo pereinamuoju stojimo į NATO laikotarpiu.

„Abi šalys visuomet gali kliautis mūsų parama, ypač šioje labai ypatingoje situacijoje“, – pridūrė jis.

Suomija nemokės Rusijai už dujas rubliais, pasirengusi tiekimo stabdymui, pateikė ieškinį

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas mokėti rubliais ir tvirtina esanti pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, teigiama „Gasum“ pranešime spaudai.

Suomijos įmonė skelbia, kad kartu su klientais ir šalies valdžios institucijomis tokiai situacijai ruošėsi. „Gasum“ tikisi artėjančią vasarą dujomis apsirūpinti per jungtį su Estija „Balticconnector“, tačiau pripažįsta, jog šią užduotį gali apsunkinti riboti dujotiekio pajėgumai.

Pranešime taip pat pažymima, kad „Gasum“ ir „Gazprom export“ nuo praėjusių metų rudens derasi dėl dvišalės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau „bendrovių nuomonės dėl jų smarkiai išsiskyrė“.

„Esant tokiai situacijai, „Gasum“ neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į arbitražą. Šioje sudėtingoje situacijoje darysime viską, kad galėtume tiekti Suomijos klientams reikalingą energiją“, – pranešime cituojamas „Gasum“ vadovas Mika Wiljanenas (Mika Viljanenas).

Rusija gamtines dujas Suomijai tiekia 45 metus. 2015-ųjų pabaigoje „Gazprom export“ ir „Gasum“ dvišalę tiekimo sutartį pratęsė iki 2031 metų pabaigos.

Suomija kartu su Estija tikisi iki šių metų pabaigos įgyvendinti bendrą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą.

J. Bidenas su Suomijos ir Švedijos lyderiais aptars jų paraiškas dėl narystės NATO

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos ir Švedijos lyderius, ir aptars su jais istorines jų šalių paraiškas įstoti į NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) su J. Bidenu aptars „paraiškas [įstoti į] NATO ir Europos saugumą, taip pat mūsų glaudžių partnerysčių stiprinimą dėl virtinės pasaulinių klausimų ir paramą Ukrainai“, sakė Baltųjų rūmų naujoji atstovė spaudai Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer).

TBT siunčia į Ukrainą didžiausią tyrėjų komandą

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) antradienį išsiuntė į Ukrainą 42 tyrėjų, teismo medicinos ekspertų ir kitų darbuotojų komandą tirti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, paskelbė prokuroras.

Tai didžiausia tokio pobūdžio pavienė TBT misija nuo pat jo įkūrimo, sakoma TBT vyriausiojo prokuroro Karimo Khano (Karimo Chano) pareiškime.

Jame priduriama, kad ši komanda „tęs nusikaltimų, priklausančių Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai, tyrimus ir teiks paramą Ukrainos nacionalinėms valdžios institucijoms“.

K. Khanas padėkojo Nyderlandams, kuriuose įsikūręs teismas, už tai, kad jie atsiuntė „daug nacionalinių ekspertų“ padėti misijai.

TBT prokuroras paskelbė apie įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą praėjus vos keturioms dienoms po to, kai vasario 24 dieną Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Vėliau apsilankęs Bučos mieste netoli Kyjivo, kur naujienų agentūros AFP žurnalistai matė mažiausiai 20 lavonų, paliktų gatvėse po to, kai kovo pabaigoje iš ten buvo išvestos Rusijos pajėgos, K. Khanas pareiškė, kad „Ukraina yra nusikaltimo vieta“.

TBT tyrėjai ieškos įkalčių ir rinks liudininkų parodymus, „susijusius su kariniais išpuoliais“, savo pareiškime teigė K. Khanas.

Jie taip pat bendradarbiaus su Ukrainos valdžios institucijomis, kad „sustiprintų įrodymų saugojimo grandinę“, sakė jis.

Pareigūnas: per Rusijos smūgį Ukrainos kaimui, kur įsikūrusi karinė bazė, žuvo aštuoni žmonės

Rusijai antradienį smogus kaimui Ukrainos šiaurėje, kur įsikūrusi ukrainiečių karinė bazė, žuvo aštuoni ir buvo sužeista dar 12 žmonių, naujienų agentūrai AFP sakė vienas vietos pareigūnas.

Černihivo regiono gelbėjimo tarnybų atstovas Oleksandras Ivčenka nurodė, kad per rusų ataką Desnos kaime „žuvo aštuoni žmonės, o 12 buvo sužeisti“.

Reti smūgiai šiauriniame Černihivo regione surengti praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusija iš ten išvedė savo karius ir sutelkė karines pastangas į rytinį Donbaso regioną.

Desnoje, esančioje maždaug už 70 km į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, yra didelis karinio mokymo centras.

Anksčiau antradienį Černihivo srities gubernatorius paskelbė apie, jo žodžiais, raketų smūgius Desnoje, sakydamas, kad „karas nesibaigė“.

„Karas iš regiono nepasitraukė. Karas nepaliko mūsų miestų“, – sakė jis, ragindamas gyventojus būti atsargius ir paisyti oro pavojaus sirenų.

Ukrainos pareigūnai identifikavo 1 140 Rusijos kareivių, vykdžiusių nusikaltimus Kyjivo srityje

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) identifikavo jau 1 140 Rusijos kareivių, vykdžiusių nusikaltimus taikiems gyventojams Kyjivo srityje. Tai antradienį pranešė „Ukrinform“.

Be kita ko, nustatyta vieno iš tų Rusijos kariškių, kurie žagino ukrainietes, tapatybė. Tai Bulatas Fasachovas, gimęs 2001 metais Tatarstane. Jis tarnauja Rusijos centrinės karinės apygardos 2-osios gvardijos armijos 30-ojoje atskirojoje motorizuotųjų šaulių brigadoje.

Okupantams laikinai užėmus vieną iš Kyjivo srities gyvenviečių, šis žmogus padarė karo nusikaltimų. Liudytojai jį atpažino ir patvirtino nusikaltimų įvykdymo faktus.

Pavyzdžiui, įsiveržęs į vienos ukrainiečių šeimos namus, jis uždarė rūsyje visus jos narius, išskyrus jauną merginą, kurią iš pradžių išžagino vienas, o paskui pakartojo nusikaltimą su trimis bendrininkais.

UST jam už akių pateikė įtarimą pažeidus karo įstatymus ir papročius.

„Ukraina padarys visa, kad visi karo nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – patikino UST atstovai.

Anksčiau šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad jau iškelta daugiau kaip 9 tūkst. baudžiamųjų bylų dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje.

Londonas: Rusija remiasi beatodairiška artilerijos ugnimi Ukrainoje

Rusijos ginkluotosios pajėgos vis labiau pasikliauja „neatrankiniu artilerijos bombardavimu“ Ukrainoje ir „nenoru rizikuoti dažnai pasiunčiant kovinius lėktuvus toliau fronto linijų“, teigiama atnaujintame britų žvalgybos pranešime.

Gynybos ministerija Londone pridūrė, kad artimiausiomis savaitėmis Rusija greičiausiai ir toliau „iš esmės remsis masiniais artilerijos smūgiais“, mėgindama atgauti puolimo pagreitį rytiniame Donbaso regione.

Antradienį paskelbtame atnaujintame pranešime ministerija taip pat nurodė, kad per nesėkmingą sostinės Kyjivo puolimą Černihivo srityje į šiaurę nuo miesto buvo sugriauta arba apgadinta maždaug 3500 pastatų. Apie 80 proc. žalos padaryta gyvenamiesiems pastatams.

O. Scholzas kalbėjosi telefonu su V. Zelenskiu

Antradienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kalbėjosi telefonu su V. Zelenskiu, pranešė vyriausybės Berlyne atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.

Pasak S. Hebestreito, pokalbio metu abiejų šalių lyderiai aptarė dabartinę karinę ir humanitarinę padėtį Ukrainoje, kurioje Rusija sukėlė karą. Atstovo teigimu, O. Scholzas ir V. Zelenskis sutiko, kad karui nutraukti reikalingas diplomatinis ir derybų principu pasiektas sprendimas, o Rusija turi nedelsdama sustabdyti karo veiksmus ir pasitraukti iš Ukrainos.

S. Hebestreitas pridūrė, kad Vokietijos ir Ukrainos lyderiai susitarė palaikyti glaudžius ryšius.

Čekijos URM vadovas: Vengrijos sprendimas nepalaikyti sankcijų Rusijai yra nepriimtinas

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavský`is laiko nepriimtinu Vengrijos vyriausybės sprendimą nepritarti jokioms sankcijoms, taikomoms Rusijos energijos išteklių eksportui, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Viktoras Orbanas prisaikdintas Vengrijos ministru pirmininku. Vengrijos vyriausybės sprendimas ir požiūris nepalaikyti jokių sankcijų, taikomų Rusijos energijos išteklių eksportui, yra nepriimtini. Ypač dabar, kai Europa turi būti vieninga labiau nei bet kada anksčiau“, – parašė jis tviteryje.

Anksčiau Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizito į Budapeštą pareiškė, jog Vengrija negavo jokių naujų rimtų pasiūlymų. Vengrija ir toliau reikalauja, kad jai būtų taikoma išimtis dėl planuojamų ES sankcijų rusiškos naftos eksportui.

Iš Ukrainos kalėjimų paleisti 363 žmonės, pareiškę norą ginti tėvynę

Iš Ukrainos kalėjimų paleisti 363 žmonės, pareiškę norą fronte ginti tėvynę nuo okupantų rusų. Tai antradienį pranešė Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska, kurį cituoja portalas „gazeta.ua“.

„Iš laisvės atėmimo vietų paleisti 363 žmonės. Prieš tai vyko ilga vertinimo procedūra“, – sakė žinybos vadovas.

Anot ministro, malonė buvo suteikiama trimis etapais, į laisvę išėjo tie nuteistieji, kurie nekelia pavojaus visuomenei. Buvę kaliniai papildė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arba teritorinės gynybos dalinius ir gina valstybę. Po karo jiems nereikės grįžti į kalėjimą, kadangi daugumos jų bausmės laikas jau ėjo į pabaigą.

Ukrainos viceministrė: Rusija nebeturi pranašumo ore

Rusija kare prieš Ukrainą nebeturi pranašumo ore, bet raketų smūgių pavojus išlieka. Tai antradienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Ana Maliar, praneša portalas „rbc.ua“.

„Iki vasario 24 d. manyta, kad Ukrainoje beveik nėra oro gynybos, bet dabar galime konstatuoti – priešas nebeturi pranašumo ore. Būtent dėl sėkmingo Ukrainos oro gynybos darbo. O tai – šimtai tūkstančių išgelbėtų gyvybių“, – sakė viceministrė.

Anot jos, Rusijos raketos dar pataiko į kai kuriuos objektus, bet numuštų priešo raketų skaičius padidėjo kelis kartus.

„rbc.ua“ primena, kad pirmadienį Ukrainos kariškiai sunaikino 11 okupantų oro taikinių – buvo numušti du sraigtasparniai, septyni dronai ir dvi sparnuotosios raketos.

Ukraina: taikos derybos su Rusija sustabdytos

Kyjivas antradienį paskelbė, kad taikos derybos su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo buvo sustabdytos, ir apkaltino Maskvą nesurandant erdvės kompromisui.

„Derybų procesas sustojęs“, – Ukrainos prezidentūros paskelbtame pareiškime sakė prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

M. Podoliakas, kuris taip pat yra Kyjivo vyriausiasis derybininkas derybose su Rusijos delegacija, teigė, kad Maskva nemato savo „itin neigiamo“ vaidmens pasaulyje.

„Strateginis rusų tikslas: viskas arba nieko“, – sakė patarėjas.

Pasak jo, Rusija nesuprato, kad karas „nebevyksta pagal jos taisykles, jos grafiką ar jos planus“.

Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos nuo pat Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją reguliariai vykdavo ir susitikus, ir vaizdo ryšiu.

Ukrainiečių ir rusų užsienio reikalų ministrai kovo mėnesį susitiko Turkijoje, bet jų derybos rezultatų nedavė. Vėliau įvyko delegacijų susitikimas Stambule, bet ir jos konkrečių rezultatų nepasiekė.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka anksčiau antradienį sakė, kad abiejų šalių derybos nevyksta „jokia forma“. Jo komentarą citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Stokholmas: Suomija ir Švedija paraiškas dėl narystės NATO pateiks trečiadienį

Suomija ir Švedija trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje kartu pateiks paraiškas įstoti į Aljansą, pranešė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson).

„Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) sakė M. Andersson.

Didžioji dalis Ukrainos teritorinės gynybos brigadų jau dalyvauja karo veiksmuose

Didžioji dalis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos brigadų jau dalyvauja karo veiksmuose. Tai antradienį pranešė teritorinės gynybos štabo viršininkas Serhijus Sobko, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax Ukraina“.

„Iš 32 teritorinės gynybos brigadų 25 jau dalyvauja karo veiksmuose“, – sakė jis per spaudos konferenciją Kyjive.

Anot S. Sobko, teritorinės gynybos kariai beveik nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų aktyviai įsijungė į kovą su okupantais.

„Mūsų daliniai atliko svarbų vaidmenį ginant ir vaduojant Kyjivo, Černihivo, Sumų sritis. Jau apie 80 dienų tęsiasi Mariupolio gynyba, ir gamykloje „Azovstal“ yra Donecko teritorinės gynybos brigados kovotojų“, – pažymėjo S. Sobko.

Jis pridūrė, kad Charkivo teritorinės gynybos brigados nariai sekmadienį pasiekė Ukrainos sieną su Rusija.

Ekspertai perspėja, kad Ukrainai tiekiami ginklai gali patekti į netinkamas rankas

Kyjivui atremiant Rusijos invaziją, Vakarų šalys didina ginklų ir amunicijos siuntas į Ukrainą, tačiau ginklų prekybos ekspertai perspėja, kad dalis mirtinos pagalbos gali patekti į netinkamas rankas.

Visų pirma dešimtą dešimtmetį Ukraina buvo prekybos ginklais centras, dėl to pavojaus varpais skambino tie, kurie tiria nelegalius srautus. „Šiuo metu yra labai didelė rizika, susijusi su ginklų platinimu Ukrainoje, ypač smulkių ir lengvųjų ginklų“, – sakė tyrėjas ir Flandrijos taikos instituto direktorius Nilsas Duquet.

Vakarų šalys, o daugiausia JAV, paskelbė vieną po kitos gabenančios tiek lengvosios, tiek sunkiosios ginkluotės siuntas Kyjivo pajėgoms, vasario 24 d. Rusijos kariuomenei kirtus Ukrainos sieną. Vien Vašingtonas pristatė arba pažadėjo karinę įrangą, įskaitant šimtus kamikadzių bepiločių orlaivių „Switchblade“, 7 tūkst. automatinių šautuvų su 50 mln. šovinių apkabų, lazeriu valdomas raketas ir radiolokatorių sistemas, skirtas aptikti priešo dronus ir artėjančią artilerijos ugnį.

„Nors atsakas aprūpinant Ukrainą daugiau ginklų suprantamas (...), būtų protinga atsižvelgti į tiesioginius ir ilgalaikius padarinius saugumui“, – kovą pareiškė JAV įsikūrusio Stimsono centro ekspertų grupė. „Ne kartą matėme, kaip ginklai, skirti padėti sąjungininkui viename konflikte, atsidūrė nenumatytų mūšio laukų frontuose, dažnai grupuočių rankose visiškai prieštaraujant JAV ar civilių interesams“, – pridūrė ekspertai, pabrėžę, jog tai ypač liečia šaunamuosius ginklus.

„Didžiulis iššūkis“

Po Sovietų Sąjungos žlugimo daugelis Ukrainoje sukauptų ginklų buvo išgabenti į kitas pasaulio šalis ir konfliktų zonas. Šaliai tiekiamų ginklų grobstymas atsinaujino Rusijai 2014 m. aneksavus Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalį ir promaskvietiškiems separatistams užgrobus du regionus Ukrainos rytuose. Ženevoje įsikūrusio Tarptautinių ir plėtros studijų instituto Šaunamųjų ginklų tyrimo (SAS) duomenimis, 2013–2015 m. buvo pavogta arba pamesta 300 tūkst. lengvųjų ginklų, nuo to laiko atgauta tik 4 tūkstančiai.

SAS nustatė, kad, užuot išgabenus juos į užsienį, kaip buvo 1990-aisiais, dauguma jų pateko į Ukrainos juodąją rinką. „Neišspręstas konfliktas rytinėje šalies dalyje ir bendras nerimas dėl vietos saugumo sąlygų“ gali paaiškinti išaugusį ginklų poreikį tarp paprastų žmonių, sakė SAS tyrėjas Mattas Schroederis. Žvelgiant į ateitį, „surinkti šiuos ginklus ir tinkamai juos utilizuoti būtų didžiulis iššūkis bet kuriai vyriausybei, jau nekalbant apie tokią, kuri susiduria su egzistencine grėsme“, – pridūrė jis.

„Bankų plėšikai su javelinais“

Dar prieš dabartinį konfliktą 2020 m. JAV kariuomenės generalinė inspektorė suabejojo į Ukrainą siunčiamų ginklų stebėjimo lygiu. Annie Shiel iš „Center for Civilians in Conflict“ (Civic) perspėjo, kad „labai trūksta skaidrumo, kokių rizikos mažinimo ar stebėjimo veiksmų ėmėsi JAV ir kitos ginklus į Ukrainą siunčiančios šalys, jei tokių apskritai būta (...) siekiant apsaugoti civilius“. Pagalbos grupė ragina susieti pristatymus su įsipareigojimais žmogaus teisėms ir ginklų sekimu, kai jie jau perduoti.

Kiti ekspertai mano, kad užduotis sekti ginklus konflikto zonose yra visiškai neįmanoma. „Iliuzija manyti, kad karo kontekste iš tikrųjų galima kontroliuoti ten esančius ginklus. Žinome, kad daug ginklų negrįš oficialioms pajėgoms, bet liks regione daugelį metų“, - sakė Nilsas Duquet. „Pažvelkite į Jugoslaviją, ten pasiekta sėkmė, bet šie ginklai vis dar nelegaliai gabenami į visas Europos dalis“, – pridūrė jis, panašius rezultatus prognozuodamas Ukrainai.

Vienas aukšto rango prancūzų karininkas iškėlė galimai baisius padarinius. „Kažin ar mes juoksimės, kai pamatysime bankų plėšikus su javelinais, – sakė jis, turėdamas omenyje JAV prieštankines raketas „Javelin“.

Į Rusiją deportuota daugiau kaip 1,3 mln. ukrainiečių

Į Rusiją deportuota daugiau kaip 1,3 mln. ukrainiečių, tarp jų – 223 tūkst. vaikų. Tai po nuotolinio pokalbio su JT vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru Filippu Grandi pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisenko, kurią cituoja „Ukrinform“.

„Pagrindinė pokalbio tema buvo daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. ukrainiečių, tarp jų – 223 tūkst. vaikų, priverstinė deportacija į Rusiją. Aš informavau, kad Rusijos Federacija dar gerokai prieš prasidedant plataus masto įsiveržimui ruošėsi vežti Ukrainos piliečius į savo teritoriją“, – sakė pareigūnė.

Anot jos, Rusijos federalinėms apygardoms buvo išsiuntinėtos direktyvos dėl ukrainiečių laikino įkurdinimo punktų steigimo.

„Aš turiu tai patvirtinančių dokumentų su atsakingų asmenų adresais, pavardėmis, vietų skaičiumi tuose punktuose. Dabar 33 proc. vietų dar neužpildyta, todėl jie tikrai neketina sustoti“, – pabrėžė įgaliotinė.

E. Macronas sakė V. Zelenskiui, kad Prancūzija padidins ginklų tiekimą Ukrainai

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį telefonu sakė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui, kad Paryžius „suintensyvins“ ginklų tiekimą, sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.

„Jis patvirtino, kad ginklų tiekimas iš Prancūzijos tęsis ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis suintensyvės, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimai“, – sakoma pareiškime.

Iš pradžių Prancūzija nesiryžo tiekti Kyjivui sunkiosios ginkluotės, nes E. Macronas save pozicionavo kaip krizės tarpininką ir reguliariai bendravo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Tačiau E. Macrono derybos su diktatorišku Kremliaus vadovu išsisėmė, o atvira Prancūzijos karinė parama Ukrainai pastaraisiais mėnesiais išaugo. Balandžio pabaigoje E. Macronas paskelbė, kad Prancūzija tieks „Milan“ prieštankines raketas, taip pat „Caesar“ haubicas, itin vertinamas dėl taiklumo.

Prancūzijos pareiškime teigiama, kad nuo vasario mėnesio iš viso buvo pristatyta 800 tonų humanitarinės pagalbos.

Abu lyderiai taip pat aptarė Ukrainos grūdų, tokių kaip kviečiai, eksporto būdus, nuo jų priklauso daugelis neturtingų šalių. Ukraina ilgai buvo viena iš pagrindinių pasaulio duonos aruodų, tačiau dėl Rusijos vykdomos karinės jūrų blokados jai sunku eksportuoti savo produkciją, o jos derlius šiais metais turėtų sumažėti net perpus.

„Abu prezidentai taip pat aptarė saugumo garantijas, kurias Prancūzija galėtų suteikti Ukrainai pagal tarptautinį susitarimą, kad būtų garantuota pagarba šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Prancūzijos pareiškime.

V. Zelenskis yra negailėjęs griežtų žodžių E. Macronui ir kartą užsiminė, kad Prancūzijos lyderis bijo V. Putino, o neseniai pareiškė, kad jo pokalbiai su Rusijos lyderiu „bergždi“. Praėjusią savaitę E. Macronas supykdė Ukrainos vyriausybę sakydamas, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali užtrukti „dešimtmečius“ ir kad kol kas šaliai galima būtų pasiūlyti susitarimą be visavertės narystės.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje