„Padėtis mūsų tėvynės sostinėje kontroliuojama“, – nurodė kariuomenė socialiniame tinkle „Facebook“.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad praėjusią naktį Kijeve ir antrajame pagal dydį šalies mieste griaudėjo garsūs sprogimai.
Prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovyčius pirmadienį paryčiais platformoje „Telegram“ pranešė, kad praėjusią naktį rusų pajėgos tris kartus atakavo sostinę raketomis, viena iš kurių buvo numušta.
Jis pridūrė, kad rusų pajėgoms pavyko užimti pietinį Berdiansko miestą.
Scanpix nuotr.
Vakarų šaltiniai sakė, kad toks intensyvus ukrainiečių pasipriešinimas veikiausiai buvo netikėtas Maskvai.
Ukrainos pajėgos sekmadienį pranešė atrėmusios Rusijos puolimą prieš Charkivą, esantį už maždaug 500 km į rytus nuo Kijevo.
Stebime tai, kas gali tapti didžiausia humanitarine krize Europos žemyne per daugelį metų.
Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas sakė, kad ukrainiečių pajėgos užsitikrino viso Charkivo kontrolę ir veja Rusijos karius iš miesto.
Ukrainiečių pareigūnai skelbia, kad nukauta 4 300 rusų karių.
Ukraina pranešė, kad nuo invazijos pradžios žuvo 352 civiliai, tarp jų 14 vaikų.
Rusija pripažino, kad kažkiek jos karių žuvo ar buvo sužeisti.
Jungtinės Tautos skelbia, kad žuvo 64 civiliai. Tuo metu Europos Sąjunga pareiškė, kad dėl karo daugiau kaip 7 mln. žmonių gali būti priversti palikti savo namus.
„Stebime tai, kas gali tapti didžiausia humanitarine krize Europos žemyne per daugelį metų“, – sakė už krizių valdymą atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Lenarčičius.
„Sumažino puolimo tempą“
Ukrainiečių kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kariai sumažino „puolimo tempą“, jau penktą dieną tęsiantis Maskvos įsiveržimui į Ukrainą.
„Rusijos okupantai sumažino puolimo tempą, tačiau tebemėgina pasiekti sėkmę kai kuriose teritorijose“, – nurodė ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainoje nuo ketvirtadienio tęsiasi kautynės su įsiveržusiomis gausiomis Rusijos pajėgomis. Ši neišprovokuota Maskvos invazija pasaulyje paskleidė pasibaisėjimą ir įtūžį.
Scanpix nuotr.
Ukrainos pajėgoms, kurias Vakarai remia ginklais, sugebėjo sulėtinti Rusijos karių veržimąsi į priekį.
Ukrainos kariuomenė taip pat apkaltino Rusiją sudavus raketinių smūgių į gyvenamuosius namus Žytomyre ir Černihive – šalies šiaurės vakaruose ir šiaurėje esančiuose miestuose.
„Tuo pat metu visi rusų įsibrovėlių bandymai pasiekti karinės operacijos tikslą žlugo“, – sakė Ukrainos kariuomenė.
„Priešas yra demoralizuotas ir patiria didelių nuostolių“, – nurodė ji.
Minskas: vieta Ukrainos ir Rusijos deryboms paruošta
Baltarusija pirmadienį pranešė parengusi vietą, kurioje vyks Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną.
Kijevas sutiko išsiųsti delegaciją susitikti su Rusijos atstovais kaimyninėje Baltarusijoje, kuri yra pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, leidusi Rusijos kariams iš savo teritorijos patekti į Ukrainą.
„Rusijos ir Ukrainos derybų vieta Baltarusijoje paruošta, laukiama delegacijų atvykimo“, – socialiniuose tinkluose pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, paskelbusi nuotrauką, kurioje matyti ilgas stalas su Rusijos ir Ukrainos vėliavomis.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas atskirai sakė: „Derybos prasidės, kai tik visos delegacijos atvyks į susitikimo vietą.“
Ukrainoje nuo ketvirtadienio tęsiasi kautynės su įsiveržusiomis gausiomis Rusijos pajėgomis. Ši neišprovokuota Maskvos invazija pasaulyje paskleidė pasibaisėjimą ir įtūžį.
Rusijos ir Ukrainos derybų vieta Baltarusijoje paruošta, laukiama delegacijų atvykimo.
Kijevas iš pradžių nenorėjo siųsti delegacijos į Baltarusiją, atsižvelgdamas į šios šalies Rusijos puolimo prieš Ukrainą tarpininkės vaidmenį.
Ukraina pažadėjo nenusileisti per derybas, dėl kurių sutarta jos pajėgoms įnirtingai priešinantis Rusijos puolimui, o Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui įsakius padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį.
Karas Ukrainoje jau pareikalavo dešimčių civilių, taip pat ir vaikų, gyvybių.
Ukraina sakė sutinkanti surengti derybas su Rusija „be išankstinių sąlygų“ prie savo sienos su Baltarusija.
„Kalbėsiu atvirai, kaip visada: nelabai tikiu šio susitikimo rezultatais. Tačiau tegul pamėgina“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Prezidentas pridūrė, jog jeigu apskritai yra „šansas“ užbaigti karą, jis turėtų dalyvauti derybose.
„Kad nė vienam Ukrainos piliečiui nekiltų jokios abejonės, jog aš kaip prezidentas nemėginau sustabdyti karo, kai buvo nors ir mažas, bet vis dėlto šansas“, – sakė V. Zelenskis.
Po paskutinių paskelbtų sankcijų Rusijos rublis ritasi į bedugnę
Rusijos rublis dolerio atžvilgiu pirmadienį nukrito beveik 30 proc., pasaulio galiūnėms paskelbus Maskvai naujas, griežtesnes sankcijas dėl jos invazijos į Ukrainą.
Remiantis „Bloomberg News“, rublis krito 27 proc. iki 114,33 rublio už dolerį.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pareiškė, kad pašalins kai kuriuos Rusijos bankus iš tarptautinės bankų mokėjimų sistemos SWIFT bei asmeniškai nusitaikė į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Jie taip pat uždraudė visus sandorius su Rusijos centriniu banku.
Tuo metu Didžiojo septyneto (G7) šalys – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Didžioji Britanija ir JAV – perspėjo, kad „imtis tolesnių žingsnių“, kad padidintų jau paskelbtas sankcijas, jei Rusija nenutrauks karo veiksmų.
Kremliaus derybininkas: Rusija nori pasiekti susitarimą
Rusija nori pasiekti susitarimą su Ukraina ir užbaigti konfliktą, pirmadienį pareiškė Kremliaus derybininkas, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną.
„Mes tikrai esame suinteresuoti kuo greičiau pasiekti tam tikrus susitarimus“, – per televiziją sakė Rusijos prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis, atvykęs derybų į Baltarusiją.
„Laukiame atvykstant Ukrainos delegacijos“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikisi, kad derybos prasidės vidurdienį vietos (11 val. Lietuvos) laiku.
Ukrainoje nuo ketvirtadienio tęsiasi kautynės su įsiveržusiomis gausiomis Rusijos pajėgomis. Ši neišprovokuota Maskvos invazija pasaulyje paskleidė pasibaisėjimą ir įtūžį.
Kijevas iš pradžių nenorėjo siųsti delegacijos į Baltarusiją, atsižvelgdamas į šios šalies Rusijos puolimo prieš Ukrainą tarpininkės vaidmenį.
Ukraina pažadėjo nenusileisti per derybas, dėl kurių sutarta jos pajėgoms įnirtingai priešinantis Rusijos puolimui, o Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui įsakius padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį.
Karas Ukrainoje jau pareikalavo dešimčių civilių, taip pat ir vaikų, gyvybių.
Reikalauja skubių Rusijos paliaubų ir kariuomenės išvedimo
Ukraina pirmadienį pareikalavo skubių Rusijos paliaubų ir kariuomenės išvedimo, Kijevo delegacijai atvykus į derybas su rusais, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną.
Tai bus pirmosios derybos nuo Maskvos invazijos pradžios, tęsiantis kovoms dėl kelių Ukrainos miestų, o Rusijos rubliui nuvertėjus beveik 30 procentų.
Susitikimas vyksta Baltarusijoje, kuri yra pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, leidusi Rusijos kariams iš savo teritorijos patekti į Ukrainą.
„Ukrainiečių delegacija atvyko prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos dalyvauti derybose su Rusijos Federacijos atstovais“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime.
„Pagrindinis derybų klausimas – neatidėliotinos paliaubos ir karių išvedimas iš Ukrainos“, – priduriama jame.
V. Zelenskis atskirame pareiškime paragino rusų karius sudėti ginklus ir dezertyruoti.
Prezidentas taip pat sakė, kad per puolimą gyvybių jau neteko daugiau nei 4 500 rusų karių.
Be to, V. Zelenskis paragino Europos Sąjungą nedelsiant suteikti jo šaliai narystę bloke „pagal naują specialią procedūrą“.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip leidžiasi Ukrainos delegaciją skraidinantis sraigtasparnis.
Rusijos delegatas Leonidas Sluckis, Rusijos parlamento tarptautinių reikalų komiteto vadovas, platformoje „Telegram“ parašė: „Netrukus pradėsime.“
Kremliaus derybininkas Vladimiras Medinskis kiek anksčiau sakė, kad Rusija nori pasiekti susitarimą su Ukraina ir užbaigti konfliktą.
Ukrainos delegacijai, be kita ko, priklauso gynybos ministras Oleksijus Reznikovas bei užsienio reikalų viceministras Mykola Točyckis.
Ukrainoje nuo ketvirtadienio tęsiasi kautynės su įsiveržusiomis gausiomis Rusijos pajėgomis. Ši neišprovokuota Maskvos invazija pasaulyje paskleidė pasibaisėjimą ir įtūžį.
Kijevas iš pradžių nenorėjo siųsti delegacijos į Baltarusiją, atsižvelgdamas į šios šalies Rusijos puolimo prieš Ukrainą tarpininkės vaidmenį.
Ukraina pažadėjo nenusileisti per derybas, dėl kurių sutarta jos pajėgoms įnirtingai priešinantis Rusijos puolimui, o Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui įsakius padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį.
Kalbėsiu atvirai, kaip visada: nelabai tikiu šio susitikimo rezultatais. Tačiau tegul pamėgina.
Ukraina sakė sutinkanti surengti derybas su Rusija „be išankstinių sąlygų“ prie savo sienos su Baltarusija.
Dėl derybų sutarta V. Zelenskiui pasikalbėjus telefonu su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
V. Zelenskis sekmadienį sakė norįs „pamėginti“ derėtis su Rusija, bet šią galimybę vertinąs skeptiškai.
V. Zelenskis sekmadienį sakė norįs „pamėginti“ derėtis su Rusija, bet šią galimybę vertinąs skeptiškai.
„Kalbėsiu atvirai, kaip visada: nelabai tikiu šio susitikimo rezultatais. Tačiau tegul pamėgina“, – vaizdo kreipimesi sakė jis. Prezidentas pridūrė, jog jeigu apskritai yra „šansas“ užbaigti karą, jis turėtų dalyvauti derybose.
„Kad nė vienam Ukrainos piliečiui nekiltų jokios abejonės, jog aš kaip prezidentas nemėginau sustabdyti karo, kai buvo nors ir mažas, bet vis dėlto šansas“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis/Stop kadras
V. Zelenskis ragina ES skubiai priimti į bloką Ukrainą
V. Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą nedelsiant suteikti jo šaliai narystę bloke, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną.
„Mes kreipiamės į Europos Sąjungą dėl skubaus Ukrainos priėmimo pagal naują specialią procedūrą“, – naujame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų lyderis.
„Mūsų tikslas yra būti kartu su visais europiečiais ir, svarbiausia, būti lygiomis teisėmis. Esu tikras, kad tai sąžininga. Esu tikras, kad tai įmanoma“, – pridūrė jis.
Prezidentas, kuris gyrė „Ukrainos didvyrius“, sakė, kad per pirmąsias keturias Maskvos puolimo dienas žuvo 16 vaikų, o dar 45 buvo sužeisti.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišelė Bačelet) pirmadienį pareiškė, kad per penkias dienas nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 102 civiliai gyventojai, įskaitant septynis vaikus, bet perspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.
„Ukrainiečiai parodė pasauliui, kas mes esame. O Rusija parodė, kuo ji tapo“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis – 2019-aisiais į valdžią atėjęs buvęs komikas – naujausią vaizdo pareiškimą paskelbė rusų ir ukrainiečių derybininkams rengiantis susėsti pirmų tiesioginių derybų nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketvirtadienio įsakymo savo pajėgoms įsiveržti.
Ukrainiečiai parodė pasauliui, kas mes esame. O Rusija parodė, kuo ji tapo.
V. Zelenskis paragino rusų karius sudėti ginklus ir dezertyruoti.
„Palikite savo techniką ir išeikite. Netikėkite savo vadais, netikėkite savo propagandistais. Tiesiog gelbėkite savo gyvybę, išeikite“, – sakė V. Zelenskis naujame kreipimesi į rusų karius.
Prezidentas taip pat sakė, kad per puolimą gyvybių jau neteko daugiau nei 4 500 rusų karių.
Rusija pripažino, kad yra sužeistų ir žuvusių jos karių, bet skaičiaus nenurodo.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad valdžia paleis į laisvę nuteistus ukrainiečius, turinčius tikros kovinės patirties, kad jie padėtų ginti šalį. Anot jo, kiekvienas ukrainietis, galintis prisijungti prie kovos su okupantais, turi tai padaryti.
„Dėl to buvo priimtas moraliniu požiūriu sunkus, bet naudingas mūsų gynybos požiūriu sprendimas. Karo padėties sąlygomis karo veiksmų dalyviai, ukrainiečiai, turintys realios kovinės patirties, bus paleisti į laisvę. Ir galės atlyginti savo kaltę karščiausiuose karo taškuose“, – sakė jis.
Jis dar kartą padėkojo Vakarams už paramą. „Parama mūsų antikarinei koalicijai yra besąlygiška ir beprecedentė“, – sakė jis.
„Kiekvienas iš mūsų esame karys, – kalbėjo prezidentas. – Esu įsitikinęs, kad kiekvienas iš mūsų laimės.“
Ukrainos prezidentas ragina rusų karius sudėti ginklus
V. Zelenskis pirmadienį paragino rusų karius sudėti ginklus ir dezertyruoti, Kijevo ir Maskvos delegacijoms ruošiantis susitikti derybų dėl Rusijos invazijos.
„Palikite savo ekipuotę. Dinkite iš čia. Netikėkite savo vadais. Netikėkite savo propagandistais. Tiesiog gelbėkite savo gyvybę“, – sakė V. Zelenskis naujame kreipimesi į rusų karius.
Prezidentas taip pat sakė, kad per puolimą gyvybių jau neteko daugiau nei 4 500 rusų karių.
Reikalauja ugnies nutraukimo ir visų rusų pajėgų išvedimo
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius informavo, kad Kijevas derybose su Maskva reikalauja ugnies nutraukimo ir Rusijos pajėgų atitraukimo iš Ukrainos teritorijos.
O. Arestovyčius televizijos „Nastojaščeje Vremia“ eteryje sakė, kad vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis, įskaitant Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, Baltarusijoje vykstančių derybų eiga nenušviečiama, kol šalys paskelbs bendrą pareiškimą.
„Nepažeidinėkime to. Mūsų pozicija daugmaž aiški: jokių sąlygų ir ultimatumų“, – sakė jis.
Pasak O. Arestovyčiaus, Ukraina ragina nutraukti ugnį ir išvesti iš šalies teritorijos visas Rusijos pajėgas.
Nepažeidinėkime to. Mūsų pozicija daugmaž aiški: jokių sąlygų ir ultimatumų.
„Tai padėta ant stalo Ukrainos pusėje“, – sakė jis.
Paprašytas patikslinti, O. Arestovyčius sakė, jog galvoje turimas ir Rusijos pajėgų išvedimas iš Maskvos aneksuoto Krymo bei Donbaso.
Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.
Rusijos delegaciją sudaro Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų, prezidento administracijos ir kitų žinybų atstovai. Delegacijai vadovauja Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis.
Ukrainos prezidentūros spaudos tarnyba informavo, kad Kijevo delegaciją sudaro valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) frakcijos parlamente lyderis Davydas Arachamija, gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, užsienio reikalų viceministras Mykola Točyckis, prezidentūros patarėjas Mychailo Podoliakas, Ukrainos delegacijos Trišalėje kontaktinėje grupėje vadovo pavaduotojas Andrijus Kostinas, Aukščiausiosios Rados narys Rustemas Umerovas.
Charkive rusų kariai apšaudė gyvenamuosius rajonus
Pirmadienį Rusijos kariuomenė masiškai apšaudė Charkovą iš „Grad“ sistemų. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, praneša pravda.ua.
Faktą socialiniame tinkle patvirtino vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka. „Charkovas ką tik buvo masiškai apšaudytas iš „Grad“ sustemų. Dešimtys žuvusiųjų ir šimtai sužeistųjų“, – rašė jis.
Kol kas tikslus žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius dar nežinomas. Miesto apšaudymas buvo vykdomas Gvardeicevo-Širokincevo, Družbio Narodivo ir Traktorostroiteley gatvių kvartale.
Už Ukrainą stosime iki galo. Esame vieningi kaip niekada anksčiau.
Charkovo meras Igoris Terekhovas taip pat kalbėjo apie tai, kas vyksta. „Apšaudomi gyvenamieji rajonai. Tai karas, – tikras karas. Turime ir sužeistų, ir žuvusių civilių, aukų tarp kariškių. Mes kalbamės, o jie vėl šaudo“, – sakė jis.
Kiek vėliau miesto meras informavo, kad tikrai žinoma apie vieną žuvusią moterį, taip pat apie penkiolika sužeistų kariškių ir šešiolika civilių. Tačiau pabrėžė, kad pareigūnai vis dar negali sužinoti žuvusiųjų skaičiaus.
„Charkovas yra neatsiejama Ukrainos dalis! Visi vietiniai gyventojai tam pritaria – susibūrėme į vieną kumštį. Už Ukrainą stosime iki galo. Esame vieningi kaip niekada anksčiau“, – teigė meras.
Turimais duomenimis, apšaudomi Charkovo Aleksejevkos, Saltovkos, Pavlopolio mikrorajonai. Juose gyvena daugiau nei 1 mln.
„Baisu, jie tiesiog smogė savo artilerija tiesiai į namus. Dar neįmanoma suskaičiuoti nuostolių“, – pravda ua. sakė šaltinis.
Apšaudant Charkivą žuvo mažiausiai 11 civilių
Mažiausiai 11 civilių žuvo pirmadienį Rusijos pajėgoms apšaudant antrą pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestą Charkivą, pranešė regiono gubernatorius.
Pasak jo, dar dešimtys žmonių sužeista.
„Rusiškas priešas bombarduoja gyvenamuosius rajonus“, – Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas parašė socialiniame tinkle „Telegram“.
„Šiuo metu vykstant bombardavimui negalime iškviesti greitosios pagalbos tarnybų... šiuo metu yra 11 žuvusiųjų ir dešimtys sužeistųjų“, – parašė jis.
Kremlius anksčiau pirmadienį sakė, kad Ukrainoje veikiančios Rusijos kariuomenės pagrindinis uždavinys – užtikrinti civilių saugumą.
Tačiau Rusija taip pat kaltino Ukrainos nacionalistų grupes naudojantis taikiais gyventojais kaip skydais, o Ukrainos kariuomene – išdėstant sunkiąją ginkluotę gyvenamosiose teritorijose. Šie Maskvos pareiškimai laikomi dingstimi pateisinti civilių žūtis.
Scanpix nuotr.
Rusija kasetinėmis bombomis žudo civilius Ukrainoje
Žmogaus teisių gynimo organizacijos paragino Rusiją nutraukti kasetinių šaudmenų naudojimą Ukrainoje, sakydamos, kad mirtini smūgiai ligoninei ir mokyklai, kai buvo panaudoti šie mažo tikslumo ginklai, gali būti laikomi karo nusikaltimais.
Organizacija „Amnesty International“ teigė, kad penktadienį kasetinės bombos pataikė į šiaurės rytų Ukrainoje esančią mokyklą, kuri buvo naudojama kaip slėptuvė civiliams gyventojams, dėl to žuvo trys žmonės, tarp jų – ir vaikas.
Teisių gynimo organizacijos sakė, kad išpuolis Ochtyrkos mieste „gali būti laikomas karo nusikaltimu“, nes nuotraukose matyti, kad kasetiniai šaudmenys pataikė į mažiausiai septynias vietas mokykloje arba netoli jos.
Pasak „Amnesty“, „išpuolį įvykdė netoliese veikusios Rusijos pajėgos, o jos ir praeityje yra naudojusios kasetinius šaudmenis apgyvendintose teritorijose“.
„Nėra jokio pateisinimo mėtyti kasetines bombas apgyvendintose teritorijose, juolab šalia mokyklos“, – sekmadienį paskelbtame pareiškime teigė „Amnesty“ generalinė sekretorė Agnes Callamard.
2008 metais Kasetinių šaudmenų konvenciją, draudžiančią gaminti ir naudoti šiuos ginklus, yra pasirašiusios daugiau kaip 100 šalių, bet Rusija ir Ukraina – ne.
Raketos su kasetine amunicija sprogsta ore ir dideliame plote paskleidžia dešimtis ar šimtus mažų bombų.
Dažnai po smūgio jos nesprogsta, todėl tampa sausumos minomis visiems, kurie su jomis susiduria.
Penktadienį žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ pranešė, kad Rusijos kasetiniai šaudmenys pataikė į ligoninę Vuhledare, Rytų Ukrainoje, ir pražudė keturis civilius bei sužeidė 10 žmonių, iš kurių šeši buvo ligoninės darbuotojai.
„Dėl šios beširdiškos atakos žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, taip pat buvo apgadinta ligoninė“, – sakė HRW ginkluotės padalinio vadovas Stephenas Goose‘as.
Nesirenkamosios atakos, per kurias žūsta ar yra sužeidžiami civiliai gyventojai, yra karo nusikaltimas, o ligoninėms ir mokykloms pagal tarptautinę teisę suteikiama papildoma speciali apsauga.
Tiriamoji interneto svetainė „Bellingcat“ renka pranešimus apie kasetinių bombų naudojimą Ukrainoje ir pranešė, kad antrasis pagal dydį Charkovo miestas „taip pat buvo daugelio kasetinių bombų atakų taikinys“.
Ukrainos vyriausybė: nuo invazijos pradžios šalyje žuvo 352 civiliai, per 2 000 sužeista
Ukrainoje jau daugiau kaip 350 civilių gyventoj žuvo ir per 2 tūkst. buvo sužeista per į šalį įsiveržusios Rusijos kariuomenės veiksmus, pirmadienį naujienų agentūra „Unian“ citavo ukrainiečių Sveikatos apsaugos ministeriją.
Ministerijos duomenimis, Ukrainoje nuo invazijos pradžios praeitą ketvirtadienį buvo sužeista mažiausiai 2 040 civilių gyventojų, tarp jų 45 vaikai.
Be to, 352 gyventojai, įskaitant 16 vaikų, žuvo.
ES: Rusijos invazija Ukrainoje tampa vis negailestingesnė
Rusijos invazija Ukrainoje tampa vis negailestingesnė, pirmadienį pripažino Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), gaunant vis daugiau pranešimų apie smūgius gyvenamosiose teritorijose.
„Rusijos karinė kampanija tampa vis negailestingesnė, ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos narsiai priešinasi“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.
„Daug civilių aukų... ir nuo karo bėgančių žmonių srautas didėja“, – pridūrė jis.
Mūsų moterys, vaikai, pagyvenę žmonės išgyvena pragarą.
V. Klyčko ragina Europą aukoti Ukrainai
Kijevo meras Vitalijus Klyčko paragino Europą aukoti Ukrainai. „Mūsų moterys, vaikai, pagyvenę žmonės išgyvena pragarą. Mums skubiai reikalinga jūsų pagalba, – sakė jis pirmadienį žinių kanale „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše. – Prašau, aukokite į Ukrainos nacionalinio banko sąskaitą, kiek galite“.
Žmonės Ukrainos sostinėje dėl Rusijos puolimo vėl praleido pragarišką naktį. Jie darė viską, kad sustabdytų Rusijos agresiją. „Kad ji būtų sustabdyta čia. Kad ji nepasibelstų į jūsų namus ir duris“, – sakė V. Klyčko Ukrainos adresu. Jis kreipėsi į visas Europos šalis, tačiau konkrečiai paminėjo Vokietiją, Šveicariją, Austriją, Liuksemburgą ir Lichtenšteiną.
Vitalijus Klyčko/Feisbuko nuotr.
Naujausia informacija apie Rusijos invaziją į Ukrainą
Rusijos invazijai į Ukrainą pirmadienį įžengus į penktą dieną, pateikiame naujausią informaciją apie puolimo eigą.
Kijevas atrėmė atakas
Ukrainos kariuomenė teigia atrėmusi kelis Rusijos pajėgų bandymus naktį šturmuoti Kijevo apylinkes. Pranešama, kad naktį sostinei taip pat buvo suduoti trys raketų smūgiai.
Charkivas laikosi
Dideli sprogimai buvo girdimi ir antrajame pagal dydį rytiniame Charkivo mieste, kur gynėjai atstūmė anksti sekmadienį į miestą įvažiavusius Rusijos šarvuočius.
Branduolinė opcija
Vakarai kritikuoja Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, šiam įsakius savo branduolinėms pajėgoms padidinti parengtį. Vokietijos teigimu, tokį sprendimą jis priėmė todėl, kad invaziją „stabdo“ įnirtingas ukrainiečių pasipriešinimas.
Puolimas „sulėtėjo“
Ukrainos kariuomenė teigia nukovusi 4,3 tūkst. priešo karių ir kad Rusijos puolimas „sulėtėjo“. Be to, pasak Vašingtono, Maskva dar iki galo neperėmė Ukrainos oro erdvės kontrolės.
Maskvos laimėjimai pietuose
Tačiau rusų pajėgos daro pažangą pietuose: Kijevas pripažino, kad Juodosios jūros miestas Berdianskas užimtas ir kad netoli Krymo esantis Chersonas yra apgultas.
Maskva jau beveik suformavo koridorių palei Juodąją jūrą, jungiantį aneksuotą Krymą su promaskvietiškų separatistų kontroliuojamu Donecku.
Žuvo 352 civiliai
Kijevo duomenimis, nuo invazijos pradžios praėjusį ketvirtadienį žuvo 352 civiliai gyventojai, įskaitant 14 vaikų. Rusija pirmą kartą pripažino, kad patyrė nuostolių.
420 tūkst. pabėgėlių
Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR paskelbė užregistravusi beveik 420 tūkst. pabėgėlių, plūstančių iš Ukrainos vakarinės dalies. Dar dešimtys tūkstančių gyventojų laikomi perkeltais šalies viduje.
Gali būti paveikti 7 mln. žmonių
Europos Sąjunga įspėjo, kad namus gali palikti iki septynių milijonų žmonių, jei karas užsitęs.
„Stebime tai, kas gali tapti didžiausia humanitarine krize mūsų Europos žemyne per daugelį, daugelį metų“, – pabrėžė krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius.
Derybos Baltarusijoje
Susėsti derybų su Rusija sutikusi Ukraina neturi didelių vilčių dėl dialogo Baltarusijoje – išpuolių prieš Kijevą placdarme. „Bet pabandykime“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina reikalauja skubių paliaubų ir Rusijos kariuomenės išvedimo, o Maskva savo ruožtu sakė norinti pasiekti susitarimą su Kijevu ir užbaigti konfliktą.
Smūgis Rusijos ekonomikai
Rusijos centrinis bankas daugiau nei dvigubai padidino palūkanų normą – iki 20 proc. Rublio kursas smunka dolerio ir euro atžvilgiu, pradedant veikti Vakarų sankcijoms dėl invazijos.
ES siunčia ginklus ir naikintuvus
ES šalys siųs naikintuvus Ukrainai, siekdamos padėti jai atremti Rusijos puolimą ore ir sausumoje, nurodė užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), blokui sutikus perduoti Kijevui ginklų už 450 mln. eurų.
Griežčiausios sankcijos istorijoje
Briuselis paskelbė virtinę naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai: uždraudė du Rusijos transliuotojus ir uždarė ES oro erdvę rusų orlaiviams.
Londono „nešvarūs pinigai“
Jungtinė Karalystė ketina stoti į kovą su „nešvariais pinigais“ ir korumpuotu elitu savo finansų ir nekilnojamojo turto rinkose. Šalis ne vienerius metus buvo kritikuojama dėl rusiškų „nešvarių pinigų“ cirkuliavimo ir slėpimo.
Rusijoje sulaikyta dar 2 tūkst. protestuotojų
Sekmadienį Rusija visoje šalyje sulaikė per 2 tūkst. demonstracijų prieš karą dalyvių. Bendras sulaikytų protestavusiųjų prieš invaziją į Ukrainą skaičius išaugo iki 5 250.
Turkija gali blokuoti sąsiaurius
Turkija pranešė aktyvavusi sutartį, suteikiančią jai teisę apriboti karo laivų plaukimą į Juodąją jūrą per Dardanelų ir Bosforo sąsiaurius, Kijevui paprašius Ankaros uždaryti juos Rusijos flotilei.
Rusija gali būti pašalinta iš futbolo čempionato
FIFA svarsto galimybę pašalinti Rusiją iš Pasaulio futbolo čempionato, su ja žaisti atsisakant vis daugiau komandų, įskaitant Anglijos, pasaulio čempionės Prancūzijos, Čekijos, Švedijos ir Lenkijos rinktines.
Ukrainos žiniasklaida praneša apie smarkius sprogimus Kijeve ir Charkive
Netrukus po pirmojo pokalbių tarp Rusijos ir Ukrainos rato Ukrainos sostinėje Kijeve, pasak žiniasklaidos, nugriaudėjo mažiausiai du stiprūs sprogimai.
Iš Charkivo naujienų agentūra „Unian“ ir kitos žiniasklaidos priemonės pranešė apie mažiausiai tris sprogimus. Oro pavojaus signalai aidėjo ir kituose didmiesčiuose. „Unian“, be to, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vakariniame Kijevo danguje matyti didelis ugnies kamuolys.
Rusija skelbia sunaikinusi per 300 Ukrainos tankų, per 40 orlaivių
Rusijos Gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad jos pajėgos nuo invazijos Ukrainoje pradžios sunaikino 311 ukrainiečių tankų, 42 lėktuvus ir sraigtasparnius.
„Nuo specialiosios operacijos pradžios Rusijos ginkluotosios pajėgos smogė 1 146 Ukrainos karinės infrastruktūros objektams“, – spaudos konferencijoje paskelbė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.
„Sunaikinta 311 tankų ir kitų šarvuotųjų kovos mašinų, 42 lėktuvai ir sraigtasparniai, įskaitant ant žemės [buvusius orlaivius], 51 reaktyvinė salvinės ugnies sistema, 147 lauko artilerijos ginklai ir minosvaidžiai, 263 specialiosios karinės automobilinės technikos vienetai“, – pranešė atstovas.
Pasak I. Konašenkovo, likviduotas 31 Ukrainos armijos valdymo punktas ir ryšių mazgas, 81 zenitinis raketų kompleksas S-300, „Buk M1“ ir „Osa“, 75 radiolokacijos stotys.
„Rusijos oro ir kosminių pajėgų operatyvinė taktinė aviacija smogė šešioms ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų šarvuotosios technikos kolonoms“, – nurodė I. Konašenkovas.
Jo teigimu, „per praėjusią parą savanoriškai ginklus sudėjo dar 110 ukrainiečių kariškių“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę, teigdamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
Tačiau tarptautinė bendruomenė invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.
Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.
Per parą iš Ukrainos per vakarines sienas pasitraukė per 120 tūkst. žmonių
Per praėjusią parą Ukrainos sieną vakarinėse jos atkarpose kirto daugiau kaip 120 tūkst. žmonių, pranešė Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba.
„Pasieniečiai dėl išvykimo iš Ukrainos sutvarkė [dokumentus] 120 tūkst. piliečių, įskaitant maždaug 90 tūkst. ukrainiečių. Didžiausias keleivių srautas yra Lenkijos ruože, per praėjusią parą – 68 tūkst. žmonių“, – sakoma socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime.
Pažymima, kad Ukrainos ir gretimų šalių pasieniečiai daro visa, ką gali, kad greičiau sutvarkytų išvykstančiųjų dokumentus. Maksimaliai supaprastinta sienos kirtimo tvarka, pirmiausia moterims ir vaikams. Be kitų dalykų, iki minimumo sumažintas dokumentų, kuriuos reikia turėti išvykstant iš Ukrainos, kiekis.
Be to, praktiškai visose perėjose sieną gali kirsti pėstieji. Prie sienos su Vengrija papildomai visą parą pradėjo dirbti dvi perėjos.
„Tuo pačiu priminsime apie Ukrainos piliečių vyrų nuo 18 iki 60 metų išvykimo ribojimą, kol galioja karo padėties teisinis režimas“, – sakoma pasieniečių pranešime.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę, teigdamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
Tačiau tarptautinė bendruomenė invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.
Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.
Ukrainos branduoliniai reaktoriai dirba saugiai
Branduoliniai reaktoriai Ukrainoje, vietos institucijų teigimu, veikia saugiai ir be trikdžių. Tai pirmadienį po pokalbių su operatorėmis pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
Jų teigimu, nors rusų pajėgos yra netoli Zaporožės atominės jėgainės su šešiais jos reaktoriais, tačiau teritorijos dar neužėmė.
Be to, TATENA išanalizavo radiacijos rodiklius iš Rusijos dalinių jau užimtos zonos aplink Černobylio elektrinę į šiaurę nuo Kijevo. Jie esą yra žemi. TATENA vadovas Rafaelis Grossis dar kartą pabrėžė, kaip svarbu per mūšius nepažeisti reaktorių.
Žuvo iš Ukrainos bandęs pabėgti Izraelio pilietis
Ukrainoje, kurioje vyksta karas su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, žuvo į Moldovą bandęs pabėgti Izraelio pilietis, pirmadienio vakare pranešė Izraelio valstybės užsienio reikalų ministerija.
Pilietis „buvo automobilių kolonoje, važiavusioje sienos su Moldova link, ir buvo nužudytas Ukrainoje šūviais į jo mašiną“, – sakoma pranešime.
Atsakingos institucijos palaikė ryšį su žuvusio vyro žmona, esančia Ukrainoje su judviejų vaikais, priduriama pranešime.
Ministerija nepranešė, kas šaudė į automobilį.
Ministerijos duomenimis, apie 2 tūkst. Izraelio piliečių pabėgo iš Ukrainos nuo praeito ketvirtadienio, kai Rusija pradėjo invaziją į šią šalį.
„Kijevo vaiduoklis“ sunaikino jau 15 Rusijos lėktuvų
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvo pilotas, pravarde „Kijevo vaiduoklis“, per penkias Rusijos invazijos į Ukrainą paras sunaikino 15 Rusijos lėktuvų, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, cituodama Vinicos srities administracijos vadovą Serhijų Borzovą.
Apie „Kijevo vaiduoklį“ skelbta šeštadalį – tuomet jo „sąskaitoje“ buvo 10 agresorių lėktuvų.
„Kijevo vaiduoklis“ – naikintuvo MiG-29 pilotas – per pirmąsias 30 Rusijos invazijos į Ukrainą valandų laimėjo šešis oro mūšius danguje virš Kijevo: numušė po du rusų Su-35 ir Su-25, po vieną Su-27 ir MiG-29. Iš viso jis sunaikino 15 okupantų karinių orlaivių. Argi jis nėra mūsų didvyris?“ – pabrėžė S. Borzovas.
Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, „Kijevo vaiduoklis“ gali būti vienas iš atsargos karo lakūnų, po Rusijos invazijos grįžusių į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas.
Ukraina kaltina Rusiją karo nusikaltimais
Po pranešimų apie daug civilių aukų per Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą Kijevas apkaltino Maskvą karo nusikaltimais.
„Rusija vis atakuoja vaikų darželius ir našlaičių namus. Rusija atakuoja ligonines. Rusija apšaudo mobilias medicinos pagalbos brigadas ir pasitelkia diversantų grupes“, - JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kislica“. Tai esą „veiksmai valstybės, kuri pasiryžusi žudyti civilius“. „Nėra diskusijų: tai karo nusikaltimai“, - pabrėžė ambasadorius.
Per raketų ataką Kijevo regione sugriauti trys pastatai
Per raketų ataką netoli Ukrainos sostinės Kijevo sugriauti keli pastatai. „Ukrainska Pravda“, remdamasi Vidaus reikalų ministerija, rašo, kad Vasylkivo, Bila Cerkvos miestuose ir Kalynivkos gyvenvietėje sugriauti bendrabutis ir du penkiaaukščiai gyvenamieji namai.
