Karas: Rusija aneksuoja Mariupolį – dalija rusiškus pasus

„Padėtis Donbase šiuo metu labai sudėtinga, – vėlai antradienį kreipdamasis į tautą sakė V. Zelenskis. – Praktiškai visa Rusijos kariuomenės galia, visa, kas tik liko, yra mesta į puolimą. Limanas, Popasna, Sjevjerodoneckas, Slavjanskas – okupantai nori viską ten sunaikinti.“

V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos kariuomenė duoda atkirtį rusams, tačiau „prireiks laiko ir daug daugiau mūsų žmonių pastangų, kad būtų įveiktas jų pranašumas įrangos ir ginklų skaičiumi“.

Jis sakė ukrainiečiams, kad jie turėtų didžiuotis, jog tris mėnesius atsilaikė prieš Maskvą kare, kuris, kaip daugelis Rusijoje ir Vakaruose tikėjosi, truks tris dienas.

91-oji karo Ukrainoje diena

V. Zelenskis paragino Vakarus suteikti dar daugiau ginklų, įskaitant raketų paleidimo įrenginius ir tankus, kad Ukraina galėtų kovoti.

Be to, V. Zelenskis pašiepė antradienį paskelbtą Rusijos gynybos ministro pareiškimą, kad Maskva sąmoningai lėtina puolimą, kad apsuptų miestų gyventojai turėtų laiko evakuotis.

LNK reportažas:

V. Zelenskis Davose: Vakarams stinga vienybės dėl paramos Ukrainai

V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Vakarai tebėra susiskaldę dėl paramos Kyjivui masto.

„Vienybė yra susijusi su ginklais. Mano klausimas – ar ši vienybė egzistuoja praktiškai? Aš jos nematau. Mūsų didžiulis pranašumas prieš Rusiją bus tada, kai būsime tikrai vieningi“, – sakė V. Zelenskis Pasaulio ekonomikos forume (PEF) vykusioje diskusijoje apie Ukrainą.

Vašingtonas ir Europos šalys skyrė Ukrainai ginklų už milijardus dolerių, kad padėtų šalies kariuomenei atremti geriau ginkluotas invaziją surengusios Rusijos pajėgas.

Kijevas ragino skirti jam didesnę paramą, taip pat prašė narystės JAV vadovaujamame NATO kariniame aljanse ir įvesti virš šalies neskraidymo zoną.

V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas yra dėkingas už JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) paramą, tačiau teigė, kad ryžto trūksta arčiau Ukrainos esančiose šalyse.

„Mes esame Europos žemyne, ir mums reikia vieningos Europos paramos“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis konkrečiai paminėjo kaimyninę Vengriją, kuri išreiškė nepritarimą idėjai Europos Sąjungos mastu taikyti Rusijos naftos embargą – dar vienam svarbiam Ukrainos prašymui.

„Vengrija nėra tokia vieninga kaip likusi ES“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad trūksta sutarimo dėl istorinio Švedijos ir Suomijos siekio prisijungti prie NATO, prieštaravimų pateikus Turkijai.

„Ar esama vienybės dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO? Ne, ne. Taigi, ar yra stiprūs bendri Vakarai? Ne“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.

V. Zelenskis: derybos su Rusija bus, klausimas – su kokiu Rusijos prezidentu

V. Zelenskis pareiškė, kad derybos su Rusijos vadovybe dėl karo užbaigimo tikrai bus, klausimas tik vienas – su kokiu Rusijos prezidentu, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Po karinės dalies bus taikos procesas, bus derybų stalas ir tikrai bus taika. Klausimas – su kuo Ukraina ves derybas, su kokiu Rusijos prezidentu. Tai priklauso ir nuo dabartinio Rusijos prezidento noro“, – sakė V. Zelenskis.

Jis gyvena savo informaciniame pasaulyje, nesuprasdamas, kad Ukraina nesutiks daryti nuolaidų.

Jo nuomone, dabartinis Kremliaus šeimininkas nesuvokia, kas šiuo metu vyksta.

„Jis gyvena savo informaciniame pasaulyje, nesuprasdamas, kad Ukraina nesutiks daryti nuolaidų“, – teigė V. Zelenskis.

Anot Ukrainos prezidento, derybos su Vladimiru Putinu bus įmanomos, „kai jis grįš į tikrovę ir supras, kad žūsta daug žmonių. Tada bus galima pamėginti, jei dar nebus per vėlu, eiti diplomatiniu keliu, būtent su šia Rusijos valdžia“, – pareiškė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad, kruvinam karui tęsiantis, Ukrainos visuomenės noras vesti derybas „kasdien mažės“.

Gubernatorius: padėtis Luhanske vis prastesnė

Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius antradienį pareiškė, kad padėtis ten prastėja „su kiekviena valanda“, nes Rusijos kariai užima vis daugiau teritorijos ir „visiškai naikina“ svarbų Sjevjerodonecko miestą.

„Padėtis labai sudėtinga ir, deja, tik blogėja. Ji blogėja su kiekviena diena ir net su kiekviena valanda“, – sakė gubernatorius Serhijus Haidajus vaizdo įraše platformoje „Telegram“.

„Apšaudymų vis daugėja. Rusijos kariuomenė nusprendė visiškai sunaikinti Sjevjerodonecką“, – pridūrė jis.

„Miestas bombarduojamas aviacijos, apšaudomas iš salvinės raketų ugnies sistemų, artilerijos, minosvaidžių, tankų“, – sakė S. Haidajus.

Jie paprasčiausiai šalina Sjevjerodonecką nuo žemės paviršiaus.

„Jie paprasčiausiai šalina Sjevjerodonecką nuo žemės paviršiaus“, – teigė jis.

Jis kalbėjo Rusijos pajėgoms suintensyvinus puolimą paskutiniame pasipriešinimo židinyje aplink Luhanską ir Maskvai pareiškus, kad beveik visiškai kontroliuoja regioną.

S. Haidajus teigė, kad Rusijos kariuomenė bando pralaužti Ukrainos gynybines linijas į Sjevjerodonecką iš „įvairių krypčių“.

Jis taip pat sakė, kad svarbus greitkelis, jungiantis Lysyčansko ir Bachmuto miestus, yra nuolat apšaudomas.

„Važiuoti ten tikrai labai pavojinga“, – sakė jis.

Pasak S. Haidajaus, nors padėtis yra „beveik kritinė“, Ukrainos kariai vis dar „laikosi“.

„Dabar esame kaip Mariupolis. Dedame visas pastangas, kad jie (rusai) neitų toliau“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos pajėgų faktiškai sunaikintą Ukrainos uostamiestį, tapusį atkaklaus pasipriešinimo simboliu.

JAV skelbia atsisakančios skolos mokėjimų išimties Rusijai

Jungtinės Valstijos nuo gegužės 25-osios atsisako išimties, kuria leista Maskvai apmokėti užsienio skolas Rusijoje laikomais JAV doleriais, pranešė JAV Iždo departamentas.

Toks sprendimas gali priartinti Vladimiro Putino valstybę prie tarptautinių skolinių įsipareigojimų nevykdančios valstybės statuso.

Išimtis drastiškų tarptautinių finansinių sankcijų, įvestų Maskvai po jos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, sąlygomis baigiasi likus dviem dienoms iki kito Rusijos skolos aptarnavimo laikotarpio pabaigos.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) praėjusią savaitę užsiminė apie tikėtiną tokį sprendimą, paaiškindama, jog „įvesdami pirmąsias sankcijas Rusijai sukūrėme laikiną išimtį, kuri leido per tam tikrą laikotarpį įvykti tvarkingam perėjimui ir investuotojams parduoti vertybinius popierius“.

Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo valstybę agresorę nuo tarptautinės finansų sistemos, užblokuodamos Maskvai galimybes panaudoti JAV bankuose laikomus dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui.

Rusijos vyriausybė bandė atsiskaityti nacionaline valiuta, tačiau daugelio obligacijų Vakarų valiutomis emisijų sutartys neleidžia to daryti, o tokie mėginimai reikštų emitento „techninį“ nemokumą. Todėl V. Putino ministrų kabinetas buvo priverstas naudoti Rusijoje laikomus JAV dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui, bet tokia galimybė buvo numatyta tik iki gegužės 25-osios.

Iki šių metų pabaigos Rusijos vyriausybė privalo atlikti 13 mokėjimų tarptautiniams kreditoriams, o artimiausias jų – gegužės 27-ąją už dvi obligacijų emisijas. Pagal vienos jų platinimo sąlygas reikalaujama atsiskaityti tik JAV doleriais, eurais, svarais sterlingų arba Šveicarijos frankais, o pagal kitos – galima mokėti ir Rusijos rubliais.

Tuo tarpu „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ duomenimis, Rusija, desperatiškai siekdama išvengti įsipareigojimų nevykdančios valstybės etiketės, šiuos atsiskaitymus jau atliko.

Rusijos finansų ministerijos duomenimis, valstybės užsienio skola vertinama 4,5-4,7 trln. rublių (apie 50 mlrd. eurų) ir sudaro apie penktadalį visos skolos.

Pastarąjį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.

Ministras: Ukrainoje iki šiol gauta pranešimų apie 20 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų

Nuo Rusijos invazijos pradžios prieš tris mėnesius Ukrainoje gauta pranešimų apie maždaug 20 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

Pasak D. Monastyrskio, vien policija užregistravo 13 500 tokių atvejų. cBendradarbiaujame su užsienio prokurorais, tyrėjų komandomis ir ekspertais, tačiau didžiąją dalį darbo atlieka Ukrainos teisėsaugos pareigūnai“, – teigė jis.

Ministras pridūrė, kad surinkti įrodymai bus perduoti tarptautinėms organizacijoms, kad karo nusikaltimais kaltinami rusai galėtų būti patraukti į teismą.

Šią savaitę Kyjive per pirmąjį karo nusikaltimų teismą jaunas Rusijos karys buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Zaporižėje per raketų ataką žuvo žmogus, dar trys sužeisti

Ukrainos Zaporižės mieste per Rusijos karių surengtą raketų ataką žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar trys sužeisti, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Zaporižės srities karine administracija.

„Šiandien, gegužės 25-ąją, 5.13 val. Rusijos kariai į Zaporižės miestą paleido keturias sparnuotąsias raketas. Vieną jų numušė mūsų oro gynyba. Kitos trys smogė dviem miesto rajonams – jie apšaudė civilinius objektus Ševčenkivskio rajone ir prekybos centrą Oleksandrivskio rajone“, – teigė administracija.

Pasak jos, atakos metu apgadinti mažiausiai 62 privatūs namai.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 29 450 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 25 d. jau neteko apie 29 450 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 305 tankų, 3 213 šarvuotųjų kovos mašinų, 606 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 206 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 217 automobilių, 13 laivų, 491 drono, 112 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Europos kairiųjų radikalai dėl karo Ukrainoje kaltina abi puses

Kai kurie radikalūs kairiųjų politikai Graikijoje ir kitose Europos šalyse dėl karo Ukrainoje kaltina abi šalis. Jie teigia, kad Rusijos invaziją išprovokavo NATO plėtra į rytus, prieštarauja karinės pagalbos teikimui Ukrainai, o kai kurie abejoja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politiniais ryšiais.

„Karo buvo galima išvengti“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs Graikijos užsienio reikalų ministras Yorgas Katrougalas, dirbęs ankstesnėje kairiųjų administracijoje, kuriai vadovavo partija „Syriza“. „Per pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį“ Europa „turėjo sukurti naują saugumo architektūrą, įtraukiant Rusiją“, – tvirtino jis.

Per 2021 m. birželį atliktą „Pew Research“ apklausą 57 proc. graikų teigė neturintys palankios nuomonės apie transatlantinį Aljansą, tai skiriasi nuo apskritai teigiamos tendencijos tarp respondentų kitose NATO šalyse.

1999 m. NATO karo lėktuvai bombardavo tradicinę Graikijos sąjungininkę Serbiją.

Karo buvo galima išvengti.

Balandį visoje Europoje atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad 28 proc. graikų dėl padėties Ukrainoje kaltino „tik“ NATO, o dar 29 proc. teigė, kad atsakomybė tenka ir NATO, ir Rusijai. Apklausa parodė, kad tik Bulgarija ir Slovakija kaltina vien NATO, o dauguma respondentų 17-oje kitų šalių – Rusiją.

Siųsti ginklus – „didelė klaida“

Graikijos konservatorius ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis vasarį supykdė kairiųjų partijų lyderius, nusprendęs siųsti Kyjivui kalašnikovus, amuniciją ir prieštankinius ginklus, nepasitaręs su parlamentu. Buvęs kairiųjų ministras pirmininkas Alexis Tsipras šį žingsnį pavadino „didele klaida“, tūkstančiai žmonių gegužės 1-ąją žygiavo Atėnų gatvėmis, smerkdami tiek Rusiją, tiek NATO, tačiau ginklų siuntimas nenutrūko.

Tačiau Bulgarijoje atvirai prorusiška Socialistų partija, įeinanti į vyriausybės koaliciją, sustabdė panašų pagalbos teikimą. Vyriausybė galiausiai pasiekė kompromisą, pasitenkinusi karinės technikos remonto ir priežiūros, o ne ginklų tiekimo, paketu.

Tiek Graikijos, tiek Bulgarijos dauguma gyventojų yra stačiatikiai, šalis sieja istoriniai ryšiai su Rusija, tai padėjo joms XIX amžiuje tapti nepriklausomomis valstybėmis. „Graikai visada palaikė gerus santykius su rusais nuo pat 1821 m. Graikijos nepriklausomybės karo“, – sako Salonikų universiteto istorijos profesorius Alexandras Dagkas.

Graikijos komunistų partija (KKE) pasmerkė Maskvos sprendimą įsiveržti į Ukrainą, vasario 25 dieną surengusi protestą prie Rusijos, o vėliau ir prie JAV ambasados. Tačiau ji taip pat boikotavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą, balandžio 7 d. pasakytą Graikijos parlamente.

Atsakomybė tenka abiem

KKE tarptautinių reikalų vadovas Elisaias Vagenas sakė, kad Ukrainos vyriausybei tenka „didelė dalis atsakomybės“ dėl karo, kaip ir Maskvai. „NATO ir Europos Sąjungos valstybės narės, dalyvaujančios imperialistinėse Ukrainos žudynėse, dalijasi atsakomybe“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Šešias vietas 230 vietų parlamente turinti Portugalijos komunistų partija (PCP) taip pat boikotavo V. Zelenskio kalbą parlamente balandžio 21 dieną. Komunistų parlamentinės grupės lyderė Paula Santos tvirtino, kad Ukrainos prezidentas „įasmenina ksenofobišką ir karą kurstančią valdžią, supamą ir palaikomą fašistinio ir neonacistinio pobūdžio jėgų“.

Ispanijos kietos linijos kairioji „Podemos“, jaunesnioji Madrido valdančiosios koalicijos partnerė, pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „nusikalstamą“ invaziją, bet karinės pagalbos teikimą Ukrainai ji taip pat apibūdino kaip „klaidą“.

Vokietijos kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“ irgi pasmerkė invaziją į Ukrainą, bet balsinga partijos mažuma kritikuoja NATO plėtrą į Rytų Europą kaip „JAV imperializmą“.

Šiaurės Makedonijoje nedidelė kairioji „Levica“ partija yra vienintelė politinė veikėja, atvirai besilaikanti prorusiškos pozicijos ir kritikuojanti „rusofobišką, provokuojančią ir nedraugišką“ Skopjės vyriausybės retoriką.

Maskva sako, kad norint išvengti maisto krizės reikia panaikinti sankcijas

Tarptautinės sankcijos, įvestos Maskvai dėl jos karinės kampanijos Ukrainoje, turi būti panaikintos, kad būtų išvengta pasaulinės maisto krizės, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras.

„Maisto problemos sprendimas reikalauja visapusiško požiūrio, įskaitant sankcijų, kurios buvo įvestos Rusijos eksportui ir finansiniams sandoriams, panaikinimą“, – sakė Andrejus Rudenka Rusijos naujienų agentūrų išplatintame komentare.

„Taip pat būtina, kad Ukraina išminuotų visus uostus, kuriuose stovi laivai, o Rusija pasirengusi suteikti reikiamą humanitarinį praėjimą“, – pridūrė A. Rudenka.

Rusijos karinė kampanija Ukrainoje ir sankcijų kruša Maskvai dėl invazijos sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių. Vakarai kaltina Kremlių per puolimą Ukrainoje badą naudojant kaip ginklą. Vien Rusijai ir Ukrainai tenka 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos. Jungtinės Tautos ragina Rusijos valdžią leisti išvežti grūdus, įstrigusius Ukrainos uostuose dėl Maskvos karinės kampanijos.

Kiekvienas Rusijos uždirbamas euras ir doleris investuojamas į Putino režimo tąsą ir Rusijos karo mašiną.

Ukrainos užsienio reikalų ministras ragina Vakarus visiškai nutraukti prekybą su Rusija

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarus visiškai nutraukti prekybą su Rusija.

„Pasaulis turi nebepirkti rusiškų prekių ir paslaugų bei nutraukti prekybą su Rusija, nes kiekvienas Rusijos uždirbamas euras ir doleris investuojamas į Putino režimo tąsą ir Rusijos karo mašiną, – trečiadienį Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose teigė D. Kuleba. – Sankcijos Rusijai turėtų būti grįstos labai paprastu principu: nutraukti Rusijos eksportą... jie turėtų nebegauti galimybių užsidirbti pasaulinėje arenoje.“

Kalbėdamas apie jo šalyje Rusijos sukeltą karą, D. Kuleba nurodė: „Tikslas labai paprastas ir aiškus: Ukraina turi nugalėti. Taškas.“

V. Zelenskis apie Kinijos poziciją: mus tenkina status quo

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Kinija pasirinko poziciją būti nuošalyje. Kyjivą tenkina toks status quo.

Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Aš nesu įsitikinęs, kad Kinija tai darys (skatins Rusiją užbaigti karą). Manau, kad Kinija pasirinko politiką būti nuošalyje. Manau, kad Ukrainą tenkina būtent ši politika. Tai geriau negu pagalba Rusijai“, – sakė jis.

Anot Ukrainos vadovo, „norėtųsi tikėtis, kad Kinija už nugaros nevykdys kitokios politikos, mus tenkina šis status quo“.

V. Zelenskis teigė kol kas nematąs Ukrainai priešiškų Kinijos žingsnių.

„Deja, aš nematau ir Kinijos paramos, nors mūsų šalių santykių istorija yra gana nebloga ir ilga“, – konstatavo Ukrainos prezidentas.

„rbc.ua“ primena, kad pernai Kinija išliko svarbiausia Ukrainos prekybos partnerė. Jos dalis Ukrainos užsienio apyvartoje (prekių ir paslaugų eksportas ir importas) sudarė 12 proc. (19,4 mlrd. dolerių).

Ukrainos rytuose per rusų pajėgų apšaudymą žuvo šeši civiliai

Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius trečiadienį pranešė, kad mažiausiai šeši civiliai gyventojai žuvo per naujausius rusų pajėgų artilerijos smūgius miestui, atsidūrusiam jau tris mėnesius vykstančio karo epicentre.

S. Haidajus sakė, kad per pastarąją parą rusų pajėgoms apšaudant Sjevjerodonecko miestą dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Jis kaltino Rusijos karius sąmoningai taikantis į slėptuves, kuriose glaudžiasi civiliai gyventojai.

Šis miestas yra Ukrainos rytiniame pramoniniame Donbaso regione, kur Rusijos pajėgos tęsia puolimą, nepaisant įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo.

Donbaso regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nuo 2014 metų iš dalies buvo kontroliuojamas promaskvietiškų separatistų. Dabar šiame regione vyksta įnirtingiausios Kyjivo ir Maskvos pajėgų kautynės.

Sjevjerodoneckas ir aplinkiniai miestai yra vienintelės Luhansko srities teritorijos, tebekontroliuojamos Ukrainos vyriausybės.

Maskva: prieš galimą apsikeitimą belaisviais ukrainiečių kariai bus teisiami

Maskva trečiadienį pareiškė, jog „per anksti“ svarstyti apsikeitimą belaisviais su Kyjivu, kol prieš teismą nestojo rusų pajėgoms pasidavę ukrainiečių kariai.

Užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka sakė, kad Maskva svarstys galimybę apsikeisti belaisviais su Kyjivu po to, kai pasidavę ukrainiečių kariai „bus tinkamai nuteisti, nubausti“.

„Iki to laiko visos kalbos apie apsikeitimą yra per ankstyvos“, – žurnalistams sakė viceministras, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Praėjusią savaitę pasidavė šimtai strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio Ukrainos pietryčiuose gynėjų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, apsiausti ir įnirtingai atakuojami rusų pajėgų.

Tarp pasidavusiųjų yra Ukrainos nacionalinės gvardijos pulko „Azov“ nariai, vadovavę „Azovstal“ gynybai.

Rusija „Azov“ vadina neonacistine organizacija.

Pirmadienį Kyjivo teismas pripažino Rusijos karį Vadimą Šišimariną kaltu dėl karo nusikaltimų už neginkluoto civilio nužudymą ir skyrė jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Rusija supaprastino pilietybės suteikimo tvarką Ukrainos pietinių sričių gyventojams

Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka, sakoma trečiadienį paskelbtame Kremliaus įsake.

Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietryrinės Zaporižios srities.

Tiek Maskva, tiek prokremliški Ukrainos pareigūnai sako, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Trečiadienį paskelbtas oficialus įsakas buvo priimtas po 2019 metų dekreto, kuriuo tokia pat pagreitintą procedūrą buvo leista taikyti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – separatistinių Rytų Ukrainos regionų – gyventojams.

Iš pareiškėjų nereikalaujama, kad jie būtų gyvenę Rusijoje, jiems nereikia pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų, ar laikyti rusų kalbos egzamino.

Keli šimtai tūkstančių Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių gyventojų jau yra gavę Rusijos pasus.

Pirmadienį Chersono srities valdžia įvedė rublį kaip oficialią valiutą, jis bus naudojamas lygiagrečiai Ukrainos grivinos. Ketvirtadienį Maskvos paskirti pareigūnai paskelbė apie tokią pačią priemonę jų kontroliuojamoje Zaporižios srities dalyje.

Maskva: siekiant išvengti maisto krizės, turi būti atšauktos sankcijos Rusijai

Siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, turi būti atšauktos tarptautinės sankcijos Rusijai, įvestos jai įsiveržus į Ukrainą, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.

„Maisto problemą reikia spręsti kompleksiškai, įskaitant Rusijos eksportui ir finansiniams sandoriams taikomų sankcijų atšaukimą“, – sakė A. Rudenka, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Taip pat reikia, kad Ukraina išminuotų visus uostus, kuriuose švartuojasi laivai, o Rusija yra pasirengusi užtikrinti reikalingą humanitarinį koridorių“, – pridūrė vicepremjeras.

Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių.

Vakarai kaltina Kremlių, kad per karą Ukrainoje jis naudoja badą kaip ginklą ir vagia ukrainietiškus grūdus iš rusų pajėgų kontroliuojamų teritorijų.

„Griežtai tai neigiu. Mes iš nieko nevagiame“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Rudenka.

Viceministras taip pat sukritikavo Lietuvos pasiūlymą suformuoti šalių koaliciją grūdų eksporto iš Odesos uosto saugumui užtikrinti.

„Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar valstybių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pasak Rusijos užsienio reikalų viceministro, toks žingsnis „labai pablogintų padėtį Juodosios jūros regione“.

Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto.

Jungtinės Tautos paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą.

Ukrainoje sukčiai už pinigus siūlo pagalbą „išvaduojant iš nelaisvės“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškių šeimos pastaruoju metu sulaukia įtartinų telefono skambučių ir pranešimų. Kaip rašo trečiadienį portalas „rbc.ua“, ypač dažnai skambinama į nelaisvę pakliuvusių arba dingusiais laikomų karių artimiesiems.

Pasak Ukrainos valstybinės specialiojo ryšio ir informacijos apsaugos tarnybos atstovų, naudodamiesi giminių ir artimųjų emocine būkle, piktadariai skambina paslėptais numeriais ir siūlo už piniginį atlygį „suteikti informacijos“ apie kariškį ir „padėtį jį išvaduoti iš nelaisvės“. Be to, „geradariai“, neva norėdami pasitikslinti, mėgina sužinoti Ukrainos gynėjų asmeninius duomenis.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ar kitų karinio valdymo institucijų ir valstybinių įstaigų pareigūnai nerenka lėšų ir nesprendžia išvadavimo iš nelaisvės klausimų mokant išpirką“, – sakoma tarnybos pranešime.

Karo belaisvių išvadavimo klausimai yra tik valstybinės valdžios institucijų kompetencija. Jokios lėšos iš jų šeimų narių ir artimųjų nerenkamos, pažymėjo tarnybos atstovai.

Ukrainos ministrė: į Rusiją arba jos kontroliuojamas teritorijas išvežta jau daugiau nei 100 tūkst. vaikų

Lietuvoje viešinti Ukrainos socialinės politikos ministrė Maryna Lazebna teigia, kad šiuo metu jau daugiau nei 100 tūkstančių ukrainiečių vaikų yra išvežta į Rusiją arba jos kontroliuojamas teritorijas. Ministrė akcentuoja, kad daugiausiai vaikų išvežta iš Mariupolio miesto.

„Mes žinome, kad daugiau nei 100 tūkst. vaikų yra išvežta į Rusijos Federacijos teritoriją arba į (Ukrainos – ELTA) nekontroliuojamas žemes, daugiausiai į Donecko miestą. Bendrai tiek išvežta. Bet kalbant apie vaikus, kurie neturi globėjo arba yra iš vaikų namų, mes galėtume tiksliau sakyti, nes mes žinome visų tų vaikų vardus, pavardes ir vietoves, iš kur jie išvežti“, – spaudos konferencijoje teigė M. Lazebna.

Jos teigimu, daugiausiai vaikų į Rusiją išvežta iš Mariupolio miesto.

„Ką tiksliai mes žinome, tai yra 600 vaikų, ir su šiais vaikais mes stengiamės palaikyti ryšį, bet ne su visais mes turime ryšį. Stengiamės kai kuriuos iš tų vaikų jau grąžinti atgal į kontroliuojamą Ukrainos teritoriją, nors tai nėra taip paprasta, nes vyksta karo veiksmai“, – sakė M. Lazebna.

Ukrainos ministrė akcentuoja, kad susigrąžinti vaikus iš Rusijos bandoma su valstybių sąjungininkių pagalba.

M. Lazebna taip pat atkreipia dėmesį, kad yra fiksuojama atvejų, kai Rusija paskelbia apie galimybę ukrainiečiams evakuotis žaliaisiais humanitariniais koridoriais, tačiau tai padaryti bandantys žmonės papuola į filtravimo stovyklas, kuriose iš jų yra atimami vaikai.

„Žmonėms sako dabar atidarytas žaliasis humanitarinis koridorius, galite juo naudotis, žmonės tai pradeda daryti, o po to pasirodo, kad jie papuola į filtravimo stovyklas. Filtravimo stovykla, kur žmonės yra sustabdomi ir tardomi. Ir mes turime jau dokumentuotus tokius atvejus, kai tėvai, kurie papuola su vaikais į tokias stovyklas, nuo jų yra atimami vaikai ir vaikai tada vežami į Rusijos Federacijos pusę jau be tėvų“, – akcentavo Ukrainos ministrė.

„Rusijai mūsų vaikai yra nereikalingi. Mes sakome, kad mūsų vaikai turi būti grąžinti į Ukrainos teritoriją. Mes turime savų draugų, kurie galės mums kartu padėti pasirūpinti vaikais, kad visi vaikai gautų jiems reikalingą pagalbą“ , – taip pat pabrėžė ji.

ELTA primena, kad trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė kartu su Ukrainos socialinės politikos ministre M. Lazebna pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo smerkiami Rusijos rengiami įstatymų pakeitimai, leidžiantys supaprastina tvarka Rusijoje įvaikinti iš Ukrainos Donbaso ir Luhansko sričių perkeliamus ukrainiečius vaikus.

Kramatorske surengta raketų ataka

Rusijos kariai Ukrainos Kramatorsko mieste surengė raketų ataką, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis šio miesto meru Oleksandru Gončarenko.

„Nerami naktis Kramatorske. Surengtas antskrydis prieš gyvenamuosius rajonus ir privačius namus. Aukų nėra“, – feisbuke parašė meras. Jis paragino į saugesnes vietas išvykusius miestiečius dar negrįžti į Kramatorską.

Kirgizija: Putino viršukalnėje iškelta Ukrainos vėliava

Kirgizijoje, Tian Šanio kalnyno Putino viršukalnėje, nežinomi alpinistai iškėlė Ukrainos vėliavą. Kaip pranešė trečiadienį „Ukrinform“, vaizdo įrašas apie šį įvykį pasirodė socialiniuose tinkluose.

„Jeigu pasaulyje yra Putino viršukalnė ir Ukrainos vėliava, tai jų susitikimas neišvengiamas“, – sakoma įraše.

Palyginus vaizdo įrašą su nuotraukomis, kuriomis praėjusių metų vasarą Kirgizijos naujienų agentūra „Kabar“ iliustravo publikaciją „Kirgizijos nepaprastųjų situacijų ministerijos gelbėtojai įkopė į Putino viršukalnę“, galima daryti išvadą, kad jis yra autentiškas, pažymi „Ukrinform“.

2010 metų gruodį Kirgizijos Ču srities valdžia pasiūlė pavadinti regiono teritorijoje esantį bevardį 4 446 metrų aukščio kalną tuomečio Rusijos premjero Vladimiro Putino vardu. 2011 metų vasario 17 d. šalies parlamentas pritarė šiam pasiūlymui.

Rusija praneša subombardavusi Ukrainos variklių gamyklą

Rusijos pajėgos pranešė naktį atakavusios Ukrainos variklių gamyklą ir kelias geležinkelio stotis.

„Labai tikslios iš oro ir jūros paleidžiamos raketos buvo panaudotos sunaikinant „Motor Sich“gamyklos, gaminančios orlaivių variklius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant nepilotuojamus bepiločius orlaivius, gamybos cechus“, – trečiadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Pasak jo, raketų smūgiai taip pat suduoti Dnipropetrovsko srities Pokrovsko gyvenvietės geležinkelio stočiai. Ten taikinys buvo į Donbaso regioną pervežamos rezervistų pajėgos.

Netoli fronto atakuotos kelios vadavietės ir ryšių centrai Bachmuto srityje bei logistikos centras Soledaro srityje, sakė I. Konašenkovas. Tuo metu oro pajėgų ir armijos pilotai nukovė daugiau nei 300 Ukrainos karių ir sunaikino 46 karines transporto priemones, sakė jis.

Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti.

Tuo metu JAV karo studijų instituto (ISW) kariniai ekspertai naujausioje savo analizėje teigia, kad Rusijos kariuomenė iš skirtingų krypčių telkia pajėgas Luhansko srityje Ukrainos rytiniame Donbaso rajone, kur vyksta smarkios kovos. Pajėgos, kurių prireiks puolimui, atitraukiamos iš rajonų aplink Charkivą, Iziumą, Donecką ir Zaporižią, sako jie.

Analitikų teigimu, Rusijos kariuomenė per pastarąją savaitę įgijo daugiau teritorijos Luhanske nei anksčiau per gegužės mėnesį. Dabar Rusijos kariuomenė ir prorusiški separatistai kontroliuoja daugiau nei 90 proc. Luhansko srities, kuri kartu su Donecku sudaro Donbaso regioną.

Ukrainos kariškiai laiko teritoriją tarp Severodonecko ir Lysyčiansko - prieš karą abu buvo dideli miestai. Remiantis ISW analize, Maskva tikriausiai ketina vienu metu apsupti kelias mažas Ukrainos pajėgų kišenes ir palaipsniui tęsti savo užkovojimus.

Nepaisant Rusijos pažangos, Maskvai iki šiol nepavyko pasiekti „didžiojo proveržio“, teigia ekspertai.

Austrija priims gydyti 100 sunkiai sužeistų moterų ir vaikų iš Ukrainos

Austrija priims gydyti ir reabilituoti iki 100 sunkiai nukentėjusių moterų ir vaikų iš Ukrainos. Tai trečiadienį pareiškė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Vakar aš telefonu kalbėjausi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu. Austrija pasisiūlė priimti, gydyti ir užtikrinti reabilitaciją iki 100 sunkiai sužeistų moterų ir vaikų. Mes ir ateityje padėsime, kuo galime!“ – parašė tviteryje Austrijos kancleris.

Pranešama, kad gydymo ir reabilitacijos projektą koordinuos Austrijos vyriausybės atstovas pabėgėlių reikalams. Ketinama pasitelkti ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus darbuotojus.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas: Mariupolio uosto veikimas – atnaujintas

Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas trečiadienį pareiškė, kad buvo atnaujintas Mariupolio uosto veikimas, praneša „Euronews“.

Pasak I. Konašenkovo, Rusijos kariuomenė baigė uosto išminavimą ir dabar visiškai atnaujintas jo veikimas.

Rusijos pajėgos neseniai perėmė Mariupolio kontrolę. Šis Ukrainos miestas krito, kai ginklus sudėjo ukrainiečių kariai, gynę paskutiniu tenykščio pasipriešinimo bastionu laikytą „Azovstal“ gamyklą.

ES siekia galios atimti sankcijomis baudžiamų Rusijos oligarchų turtą

ES trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios neleistų Rusijos oligarchams išvengti sankcijų ir atvertų kelią jų turto konfiskavimui bei padėtų atstatyti Ukrainą.

„Kol tęsiasi Rusijos agresija prieš Ukrainą, labai svarbu, kad ES ribojančios priemonės būtų visiškai įgyvendintos ir tų priemonių pažeidimas neturi atsipirkti“, – sakoma Europos Komisijos pranešime. „Šiandienos pasiūlymais siekiama užtikrinti, kad ribojančias priemones pažeidžiančių asmenų ir subjektų turtas ateityje galėtų būti veiksmingai konfiskuotas“.

Ekonominės sankcijos 27 bloko valstybėse narėse vykdomos labai skirtingai, o reguliavimo „kratinys“ dažnai leidžia tiems, į kuriuos nusitaikyta, jų išvengti. „ES sankcijų pažeidimas yra rimtas nusikaltimas ir turi turėti rimtų padarinių. Mums reikia visoje ES galiojančių taisyklių, kad tai įgyvendintume“, – sakė ES viceprezidentė Vera Jourova.

„Nenuoseklus ribojančių priemonių vykdymas kenkia Europos Sąjungos gebėjimui kalbėti vienu balsu“, – teigiama Europos Komisijos pranešime. Kad tai būtų pasiekta, ES vykdomoji institucija pasiūlė sankcijų pažeidimus įtraukti į ES nusikaltimų sąrašą, atveriant kelią vienodiems jų vykdymo ir bausmių standartams visose valstybėse narėse. Kai dėl to bus susitarta, ES tiksliau apibrėš, kas yra sankcijų pažeidimas, kad būtų lengviau persekioti pažeidėjus visoje Europoje, o valdžios institucijos galėtų veiksmingiau bendradarbiauti.

ES paskelbė penkis sankcijų paketus Rusijai dėl invazijos į Ukrainą ir šiuo metu derasi dėl paskutinio šeštojo paketo, kuris apimtų Rusijos naftos importo draudimą.

Kalbant apie prieštaringiausią naujųjų pasiūlymų aspektą, komisija tikisi gauti valstybių narių pritarimą, kad iš asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtas būtų atimtas, o ne tik įšaldytas, kaip yra dabar.

Atsiliepdamos į Kyjivo raginimą kai kurios valstybės narės nori, kad pajamos iš šio turto padėtų apmokėti astronomines išlaidas atkuriant karo nusiaubtą Ukrainą. Tačiau kitos narės, įskaitant Vokietiją, baiminasi, kad tokia priemonė gali pažeisti tarptautinius ir nacionalinius įstatymus, ribojančius valdžios institucijų galias konfiskuoti privačią nuosavybę.

Europos Komisijos pasiūlymus ES lyderiai turėtų aptarti pirmadienį Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime. Trečiadienį AFP pateiktame viršūnių susitikimo išvadų projekte sakoma, kad lyderiai rems „tolesnes su tarptautine teise suderintas galimybes (...) panaudoti įšaldytus Rusijos turtus Ukrainos atstatymui paremti“.

Pavojus ES vienybei: Italija, Vengrija ir Kipras norėtų derybų su Rusija

Italija ir Vengrija ėmė raginti Europos Sąjungą atvirai reikalauti paliaubų Ukrainoje ir taikos derybų su Rusija – taip prieštaraudamos kitoms valstybėms narėms, pasiryžusioms laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu artėjant kitą savaitę numatytam aukščiausiojo lygio susitikimui.

Gegužės 30-31 dienomis vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamojo pareiškimo projekte, kurį matė agentūra „Reuters“ ir kuris datuotas gegužės 19 diena, ES apibūdinama kaip „tvirtai įsipareigojusi padėti Ukrainai pasinaudoti prigimtine savo teise gintis nuo Rusijos agresijos“. Taikos derybos jame neminimos.

Penktadienį vykusiame ES pasiuntinių susitikime Italijos ambasadorius pasiūlė teksto pakeitimus, sakydamas, kad jame turėtų būti paminėtos taikos derybos, o kaip vienas iš pirmųjų ES tikslų turėtų būti nurodytos neatidėliotinos paliaubos, teigia susitikime dalyvavę asmenys.

Tokiam pasiūlymui pritarė Vengrija ir Kipras – abi valstybės yra tarp kritiškiausiai vertinančių naują ES sankcijų Rusijai paketą, kuris dėl vidinių nesutarimų jau kelias savaites yra įstrigęs.

Vengrija prieštarauja planuojamam naftos embargui, o Kiprui susirūpinimą kelia siūlomas draudimas parduoti nekilnojamąjį turtą Rusijos piliečiams.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose pasakytoje kalboje laikėsi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu ir neužsiminė apie taikos derybas.

„Ukraina turi laimėti šį karą, o V. Putino agresija turi tapti strategine nesėkme“, – sakė ji.

Ukraina turi laimėti šį karą, o V. Putino agresija turi tapti strategine nesėkme.

Naujausiame ES viršūnių susitikimo išvadų projekte teigiama, kad ES „išlieka įsipareigojusi stiprinti Ukrainos gebėjimą ginti savo teritorinį vientisumą ir suverenitetą“.

Baltijos šalys ir Lenkija yra tarp griežčiausios pozicijos šalininkių, o Latvija paragino dar atviriau įvardyti didinamą karinę paramą, sakė diplomatai.

Peržiūrėtas projektas turėtų būti pateiktas vėliau trečiadienį po ES pasiuntinių susitikimo, sakė vienas diplomatas.

Praėjusią savaitę Italija pasiūlė taikos planą, pagal kurį Jungtinės Tautos, ES ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) dalyvautų kaip tarpininkės, kurios iš pradžių organizuotų lokalias paliaubas.

EVT pirmininkas teigia esąs tikras, kad bus greitai susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad Europos Sąjungai (ES) pavyks susitarti dėl rusiškos naftos embargo iki kitą savaitę vyksiančio EVT susitikimo.

„Vis dar esu tikras, kad galime išspręsti šį klausimą iki EVT susitikimo“, – teigė Ch. Michelis per bendrą spaudos konferenciją su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson.

Ukrainoje žuvo mažiausiai 238 vaikai

Per Rusijos pradėtą karą nuo vasario Ukrainoje žuvo mažiausiai 238 vaikai ir 433 buvo sužeisti, pranešė Generalinė prokuratūra, kuria remiasi laikraštis „Kyiv Independent““.

Tačiau tikrasis aukų skaičius gali būti didesnis, nes į statistiką neįtraukti galimai žuvę vaikai okupuotose teritorijose ir ten, kur tęsiasi mūšiai, laikraštis cituoja prokuratūrą.

Rusijos parlamentas panaikino viršutinę amžiaus ribą norintiems tarnauti kariuomenėje

Rusijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinama viršutinė amžiaus riba, taikomą į kariuomenę norintiems įstoti asmenims, o toks žingsnis galimai byloja apie Maskvos užmojus mobilizuoti daugiau karių savo kampanijai Ukrainoje.

Dabar galiojantys įstatymai numato, kad savo pirmąjį karinės tarnybos kontraktą gali pasirašyti 18–40 metų Rusijos piliečiai arba 18–30 metų užsienio piliečiai.

Žemesnieji ir aukštesnieji parlamento rūmai pritarė įstatymo projektui per visus būtinus svarstymus. Dabar teisės aktą turės pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.

Pataisos priimtos Rusijai patvirtinus, kad nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją žuvo daugiau kaip 1 tūkst. karių. Be to, Maskva pažadėjo tęsti karines operacijas kiek reikės.

„Turime stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, padėti Gynybos ministerijai. Mūsų vyriausiasis vadas [V. Putinas] daro viską, kad kariuomenė laimėtų ir didintų savo veiksmingumą“, – pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas; jo žodžiai paskelbti parlamento žemųjų rūmų tinklapyje.

Teisės aktas palies asmenis, savanoriškai stojančius į ginkluotąsias pajėgas, o ne jaunuolius, atliekančius privalomąją valstybės tarnybą.

„Tiksliai nutaikomiems ginklams naudoti ir valdyti ginkluotei bei karinei technikai reikalingi itin profesionalūs specialistai“, tokie specialistai reikiamų įgūdžių paprastai įgyja tik sulaukę 40–45 metų, sakoma teisės akto aiškinamajame rašte.

Remiantis raštu, priimtos pataisos leis pritraukti į kariuomenę civilinių profesijų atstovus, įskaitant medikus, inžinierius ir ryšių specialistus.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad Maskva „tęs specialiąją karinę operaciją, kol bus pasiekti visi tikslai“, turėdamas omenyje karinius veiksmus Ukrainoje.

Rusija tvirtina nuo šiol savo užsienio skolą apmokėsianti rubliais

Rusija trečiadienį pareiškė, kad nuo šiol savo užsienio skolą apmokės rubliais, kai prieš tai JAV atšaukė išimtį, kuri leido Maskvai atsiskaityti Rusijoje laikomais JAV doleriais.

„Atsisakius pratęsti šią licenciją, tapo neįmanoma JAV doleriais apmokėti užsienio skolą, tad nuo šiol bus mokama Rusijos valiuta“, – paskelbė Rusijos finansų ministerija. Ji pridūrė, kad „vėliau bus galima konvertuoti šiuos mokėjimus į pradinę valiutą (JAV dolerius)“.

Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtos griežtos Vakarų sankcijos beveik visiškai atkirto šalį nuo tarptautinės finansų sistemos. Be kita ko, atkirsta Maskvos prieiga prie jos JAV bankuose laikomų lėšų, kurias šalis naudojo mokėdama savo užsienio kreditoriams. Trečiadienį JAV atšaukė paskutinę išimtį, kuri leido Rusijai apmokėti skolas šalies viduje turimais JAV doleriais.

Pasak Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo, dabartinę situaciją „dirbtinai sukūrė nedraugiška šalis“. Tačiau jis pabrėžė, kad padėtis neturi „nieko bendra“ su šalies defoltu 1998 m. „Dabar turime pinigų ir noro vykdyti mokėjimus“, – nurodė A. Siluanovas ir pridūrė, kad visa tai nepaveiks Rusijos žmonių gyvenimo kokybės.

Kitą skolos apmokėjimą Rusija turėtų atlikti gegužės 27 d. Po šio termino šalis dar turės papildomas 15-30 dienų, tačiau praėjus ir šiam laikotarpiui, veikiausiai būtų oficialiai skelbiamas defoltas. Jei tai įvyktų, dar labiau susilpnėtų Rusijos finansinė padėtis, o kreditoriai galėtų imtis teisinių veiksmų, kad atgautų savo lėšas.

Lenkijoje šiuo metu yra nuo 1,2 iki 1,5 mln. Ukrainos karo pabėgėlių

Naujausiu vertinimu, Lenkijoje šiuo metu yra nuo 1,2 iki 1,5 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Daliai iš daugiau kaip 3,5 mln. čia atvykusių žmonių Lenkija buvo tik tranzitinė šalis jų kelyje į Vakarų Europą, trečiadienį stočiai „Radio Olsztyn“ sakė Blazejus Pobozy‘is iš Vidaus reikalų ministerijos Varšuvoje. Kiti grįžo atgal į tėvynę, nes karo veiksmai dabar sukoncentruoti į Donbasą ir Ukrainos pietus.

B. Pobozy‘is savo skaičiavimus, be kita ko, grindė skaičiumi ukrainiečių, kurie Lenkijoje kreipėsi dėl nacionalinio identifikavimo numerio. Jis reikalingas, jei asmuo šalyje yra ilgesniam nei dvejų mėnesių laikotarpiui. B. Pobozy‘is, kuris priklauso valdančiajai Teisės ir teisingumo partijai, kalbėjo apie „didelę, atvirą lenkų širdį“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį, Lenkijos pasienio apsaugos duomenimis, į šalį atvyko daugiau kaip 3,5 mln. karo pabėgėlių.

V. Putinas naujuoju nepaprastųjų situacijų ministru paskyrė buvusį žvalgybininką

V. Putinas naujuoju nepaprastųjų situacijų ministru paskyrė buvusį žvalgybos karininką Aleksandrą Kurenkovą. V. Putinas dar trečiadienį pristatys naująjį ministrą, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Paskutinysis oficialiai paskirtas nepaprastųjų situacijų ministras Jevgenijus Ziničevas, buvęs V. Putino asmens sargybinis, 2021 metų rugsėjį žuvo nukritęs nuo uolos Šiaurės Sibire. Prezidentas asmeniškai dalyvavo jo laidotuvėse.

Kaip ir J. Ziničevas, A. Kurenkovas yra dirbęs Federalinėje saugumo tarnyboje. Vėliau jis darė karjerą apsaugos tarnyboje FSO bei nacionalinėje gvardijoje.

A. Kurenkovas dabar vadovaus ministerijai, kuri Rusijoje koordinuoja pagalbos operacijas nelaimių atvejais, pavyzdžiui, kovojant su miškų gaisrais ar ieškant dingusių žmonių.

Rusijos Federacijos Taryba 49-erių A. Kurenkovo kandidatūrai pritarė antradienį.

Kyjivas: Rusijos planas dalyti pasus ukrainiečiams – Ukrainos suvereniteto pažeidimas

Maskvos planas Rusijos pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę pažeidžia tarptautinę teisę, trečiadienį pareiškė Kyjivas ir apkaltino Kremlių „nusikalstamu“ elgesiu.

„Neteisėtas pasų išdavimas... yra Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, taip pat tarptautinės humanitarinės teisės normų ir principų šiurkštus pažeidimas“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Anksčiau trečiadienį paskelbtame Kremliaus įsake sakoma, kad Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka.

Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietrytinės Zaporižios srities.

Tiek Maskva, tiek prokremliški Ukrainos pareigūnai sako, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Iš pareiškėjų nereikalaujama, kad jie būtų gyvenę Rusijoje, jiems nereikia pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų, ar laikyti rusų kalbos egzamino.

Ukrainos URM pažymėjo, kad naujasis įsakas atveria kelią versti Ukrainos piliečius, gyvenančius Rusijos kariuomenės užimtose teritorijose Chersono ir Zaporižios srityse, prašyti Rusijos pilietybės.

Keli šimtai tūkstančių Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių gyventojų jau yra gavę Rusijos pasus.

Belgorodas vėl kaltina Ukrainą surengus apšaudymą

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius apkaltino kaimyninę Ukrainą, kad ši vėl apšaudo Rusijos teritoriją.

Žuravliovkos kaime buvo sužeistas jaunuolis, trečiadienį „Telegram“ parašė Viačeslavas Gladkovas.

Atsižvelgiant į įtemptą padėtį, visas kaimas prieš kelias savaites buvo evakuotas, todėl neaišku, kodėl vyras pasiliko, sakė V. Gladkovas.

Be Belgorodo, kiti Rusijos regionai – įskaitant Kurską ir Brianską – ne kartą kaltino Ukrainos pusę rengiant apšaudymus. Kyjivas šių kaltinimų paprastai nekomentuoja.

D. Kuleba: NATO visiškai nieko nedaro, kad sustabdytų Rusiją

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO, kad ši „visiškai nieko nedaro“ Rusijos invazijos akivaizdoje, ir gyrė Europos Sąjungą už „revoliucinius“ sprendimus paremiant Kyjivą.

„NATO kaip aljansas, kaip institucija, stovi nuošaly ir visiškai nieko nedaro. Man nemalonu tai sakyti“, – Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė D. Kuleba, kartu pagyręs ES už „revoliucinius, novatoriškus sprendimus, kurių net jie patys nesitikėjo priimti“.

Maskva: po išminavimo vėl atidarytas Mariupolio uostas

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl atidarytas.

Pasak Gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo, po išminavimo operacijos šis Azovo jūros uostas „pradėjo normaliai veikti“.

Strategiškai svarbaus uostamiesčio kontrolę Kremliaus pasiųstos pajėgos perėmė po brutalios apsiausties.

Maskvos naujai paskirtas Mariupolio vadovas Konstantinas Ivaščenka rusų televizijai sakė, kad netrukus iš uosto į pietinį Rusijos miestą Rostovą prie Dono išplauks laivas, gabensiantis apie 3 tūkst. tonų metalo gaminių.

Anot K. Ivaščenkos, „mieste, ypač komerciniame jūrų uoste ir jo vandenyse, vyksta išminavimas“.

Pareigūnas nurodė, kad uoste dirba 4 tūkst. žmonių.

„Beveik visos nuolaužos išvežtos, šiukšlės išvežtos, ir svarbiausia – uostas ruošiasi iškrauti pirmąjį krovinį išlaisvintame Mariupolyje. Krovinys bus išplukdytas artimiausiomis dienomis“, – sakė K. Ivaščenka.

Pasak jo, į uostą taip pat gali būti gabenamos statybinės medžiagos miestui atstatyti.

Antradienį Rusijos kariuomenė pranešė išminavusi 1,5 mln. kvadratinių metrų plotą uosto teritorijoje. Armija nurodė, kad prieplaukoje ir ten prisišvartavusiuose laivuose dirbo desantininkai.

Jungtinės Tautos paragino Rusijos valdžią leisti išgabenti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, kad būtų išvengta pasaulinio maisto deficito.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka anksčiau trečiadienį pareiškė, jog Maskva veikia „bendradarbiaudama su JT“ ir yra pasirengusi palydėti laivus į saugią vietą, jei Ukrainos pajėgos pašalins minas aplink savo uostus.

Ukrainos URM vadovas Davose ragina Vakarus „užraukti rusišką eksportą“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino Vakarus „užraukti rusišką eksportą“ dėl Maskvos invazijos į jo šalį, prašydamas pasaulio nefinansuoti Kremliaus „karo mašinos“.

„Mano žinia labai paprasta: užraukite rusišką ekspertą“, – Pasaulio ekonomikos forume kalbėjo D. Kuleba.

„Nebepirkite iš Rusijos. Neleiskite jai uždirbti pinigų, kuriuos ji gali investuoti į karo mašiną, naikinančią, žudančią, žaginančią ir kankinančią žmones Ukrainoje“, – pridūrė ministras.

Vis tik jis pripažino, kad toks eksporto embargas neturėtų apimti „gyvybiškai svarbių prekių, kurių reikia Vakarams“.

Rusija dėl prieš tris mėnesius pradėtos invazijos sulaukė tarptautinių sankcijų lavinos, tačiau Kyjivas ragina dar smarkiau spausti Maskvą.

Pasak D. Kulebos, Ukrainos ekonomika „labiau kenčia nuo Rusijos niokojimo ir atakų, negu Rusijos ekonomika kenčia nuo sankcijų“.

„Kol Rusija uždirba pinigų iš naftos ir dujų pardavimo, jos kišenės yra gana pilnos“, – nurodė ministras.

Jis paragino taikyti apribojimus laivybos pramonei, gabenančiai rusišką naftą visame pasaulyje.

„Didžioji dauguma pasaulinei rinkai parduodamos Rusijos naftos gabenama jūrų transportu“, – kalbėjo D. Kuleba.

„Jei pasakysite laivybos pramonei, kad visi, gabenantys rusišką naftą bet kur pasaulyje, susidurs su problemomis, tai bus didelė kliūtis“, – pabrėžė URM vadovas.

Jis taip pat „šantažu“ pavadino ankstesnį Maskvos raginimą panaikinti dėl invazijos įvestas sankcijas Rusijai, kad būtų išvengta pasaulinės maisto krizės.

„Tai akivaizdus šantažas“, – pareiškė D. Kuleba, reaguodamas į Rusijos užsienio reikalų viceministro siūlymą atblokuoti Ukrainos uostus mainais į sankcijų panaikinimą.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių.

NATO narės turėjo neoficialų susitarimą netiekti Ukrainai tankų ir lėktuvų

NATO narės neoficialiai susitarė netiekti tam tikrų ginklų Ukrainai Rusijos invazijos metu, trečiadienį agentūrai dpa patvirtino NATO šaltiniai.

Taip siekiama kuo labiau sumažinti Vakarų gynybos aljanso ir Maskvos konfrontacijos riziką, sakė šaltiniai.

Pasak diplomatinių šaltinių, NATO narės iki šiol laikėsi šio neoficialaus susitarimo, nes nerimavo, kad Rusijos atsakomųjų veiksmų atveju kitos aljanso narės nesuteiks visapusiškos paramos.

Štai kodėl Lenkija kovo mėnesį susilaikė nuo naikintuvų MiG-29 siuntimo į Ukrainą. NATO narės iki šiol susilaiko nuo vakarietiškų tankų ir naikintuvų tiekimo.

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas generolas Todas D. Woltersas, remdamasis žvalgybos vertinimais, tuo metu sakė, kad „MiG-29 perdavimas Ukrainai gali būti klaidingai suprastas kaip eskalacinis ir gali sukelti Rusijos eskalaciją NATO atžvilgiu... sukuriant didelės rizikos scenarijų“.

NATO atstovas žiniasklaidai atsisakė komentuoti tokį susitarimą, sakydamas, kad bet kokie sprendimai dėl ginklų tiekimo priklauso nuo atskirų valstybių narių.

Daugelis Rytų Europos šalių nuo pat Rusijos invazijos pradžios kaimyninei Ukrainai tiekė sovietinių laikų techniką ir ginklus.

Šis reikalas iškilo po to, kai Vokietijos gynybos valstybės sekretorė Siemtje Moeller sekmadienį transliuotojui ZDF sakė, kad NATO viduje buvo susitarta netiekti Ukrainai jokių vakarietiškų pėstininkų mašinų ar tankų.

Vokietijos vyriausybė, vadovaujama kanclerio Olafo Scholzo, patiria opozicijos spaudimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, ji plačiai kritikuojama, kad sunkiosios ginkluotės tiekiama nepakankamai.

Šiame straipsnyje:

karas