Keliolika valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Jordanijos, Azerbaidžano, Kenijos ir Čekijos lyderius, naudojosi lengvatinio apmokestinimo zonomis, kad nuslėptų šimtų milijonų dolerių turtą, rodo platus naujas tyrimas, paskelbtas Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ).

Vadinamasis „Pandoros popierių“ (angl. Pandora Papers) tyrimas, prie kurio prisidėjo apie 600 žurnalistų, įskaitant JAV dienraščio „The Washington Post“, britų visuomeninio transliuotojo BBC ir laikraščio „The Guardian“ darbuotojus, pagrįstas apie 11,9 mln. nutekintų dokumentų iš 14 finansinių paslaugų bendrovių visame pasaulyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nutekintame pakete tiesiogiai neminimas, bet jis per artimus bendradarbius susijęs su slaptu turtu Monake, įskaitant vieną namą jūros pakrantėje, įsigytą rusės, kaip manoma, susilaukusios vaiko nuo šalies lyderio, rašo „The Washington Post“.

„Tai tik daugiausia nepagrįstų pareiškimų rinkinys“, – apie nutekintus dokumentus sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Nematėme nieko, kas būtų susiję su paslėptu turtu Putinui artimiausių žmonių rate“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, jog neaišku, „kaip šia informacija galima pasitikėti“.

Nutekinta informacija rodo, kad 4 mln. dolerių (3,45 mln. eurų) vertės turtas Monake buvo nupirktas baigiantis 2003 metams per kompaniją lengvatinio apmokestinimo zonoje, rusei iš V. Putino gimtojo Sankt Peterburgo, kaip pranešta, anksčiau palaikiusiai santykius su prezidentu.

Rusų tiriamosios žurnalistikos leidinys „Projekt“ pernai lapkritį pranešė, kad ši moteris, Svetlana Krivonogich, vienu metu dirbo valytoja ir turi vaiką nuo V. Putino.

Minimas turtas Monake buvo nupirktas prieš pat S. Krivonogich gimdymą, rodo nutekinti dokumentai.

Žiniasklaidos konsorciumas nurodo, kad S. Krivonogich neatsakė į prašymus pakomentuoti.

Apie korupciją rašantys žurnalistai nutildyti

Pernai „Projekt“ pavadino S. Krivonogich „paslaptinga multimilijoniere“, gyvenančia buvusioje imperinėje Rusijos sostinėje ir gaunančia brangių dovanų iš asmenų, susijusių su Kremliumi.

Leidinys skelbė, jog veido atpažinimo technologija pagrįsta jo reporterių gautų nuotraukų analizė parodė, kad S. Krivonogich duktė labai panaši į V. Putiną.

Vykdydama platesnio masto kampaniją prieš nepriklausomą žiniasklaidą, valdžia anksčiau šiais metais paskelbė „Projekt“ „nepageidaujama organizacija“.

V. Putinas budriai saugo savo privatų gyvenimą. Kartą jis yra liepęs žurnalistams nekišti savo „snargliuotų nosių“ į jo reikalus. Su žmona Liudmila V. Putinas išsiskyrė 2013 metais.

ICIJ rado ryšių tarp beveik 1 tūkst. bendrovių lengvatinio apmokestinimo zonose ir 336 aukšto rango politikų ir valstybės pareigūnų. Keliolika jų šiuo metu yra valstybių arba vyriausybių vadovai. Daugiau nei du trečdaliai minėtų kompanijų buvo įkurtos britų Mergelių Salose.

Tačiau Kremlius pareiškė, kad šis dokumentų nutekinimas yra neteisėtų Jungtinių Valstijų veiksmų įrodymas.

„Vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų patraukia akį, yra akivaizdus įrodymas, kuri valstybė yra didžiausia pasaulyje lengvatinio apmokestinimo zona ir mokesčių spraga. Ir tai, žinoma, yra Jungtinės Valstijos“, – sakė D. Peskovas.

„Pandoros popieriai“ taip pat atskleidė, kad valstybinio Pirmojo televizijos kanalo vadovas Konstantinas Ernstas, prižiūrėjęs 2014 metų žiemos olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijas, gavo vieno milijardo dolerių vertės sandorio, susijusio su turtu Maskvoje, dalį.

Kremlius jau įprato neigti teiginius apie politinio elito korupciją.

Balsingiausias Kremliaus kritikas opozicionierius Aleksejus Navalnas per pastarąjį dešimtmetį sulaukė daugybės ištikimų sekėjų, skelbdamas savo tyrimus apie Rusijos elito, įskaitant V. Putiną, turtus.

Šiemet A. Navalnui buvo skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė dėl kaltinimų senoje byloje dėl sukčiavimo. Tačiau jam jau esant suimtam paskelbtas jo žurnalistinis tyrimas apie Juodosios jūros pakrantėje esančius rūmus, kuriuos, jo teigimu, V. Putinui pastatė rusų magnatai, sukėlė protestus.