Už specialiąsias tarnybas atsakingo ministro atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis sakė, kad įtariamieji yra apklausiami, tačiau nenurodė tikslaus sulaikytųjų skaičiaus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sprogimą pavadino „precedento neturinčiu sabotažo aktu“, o užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis – „valstybinio terorizmo“ apraiška.

R. Sikorskis apkaltino Rusijos karinę žvalgybos agentūrą GRU organizavus diversijos aktus palei Lenkijos geležinkelio liniją.

„Užsienio valstybė atsiuntė gerai pasiruošusius diversantus ir tik stebuklas sutrukdė jiems pasiekti savo tikslą“, – trečiadienį kreipdamasis į Seimą – parlamento žemuosius rūmus – sakė R. Sikorskis.

R. Sikorskis toliau sakė, kad „pastarosiomis dienomis matėme užsienio tarnybų veiksmus, kurie galėjo sukelti geležinkelio katastrofą ir daugelio žmonių žūtį“.

„Rusijos GRU reguliariai samdo subrangovus, prisidengdama netikra vėliava, kad šie atliktų purviną darbą“, – teigė R. Sikorskis.

Uždaro konsulatą

Per sprogimą buvo apgadinti bėgiai netoli Mikos kaimo, esančio maždaug 100 km į pietryčius nuo Varšuvos. Nukentėjusiųjų nėra.

Vėliau per kitą incidentą buvo pažeistos elektros linijos netoli rytinio Pulavų miesto, maždaug už 50 km nuo Liublino Rytų Lenkijoje.

D. Tuskas antradienį Lenkijos parlamentui pranešė, kad valdžia įtaria du Ukrainos piliečius susprogdinus geležinkelio liniją. Jis teigė, kad įtariamieji ilgą laiką bendradarbiavo su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Kaip sakė ministras pirmininkas, abu šie vyrai, kurių tapatybės žinomos, tačiau negali būti atskleistos visuomenei dėl vykstančio tyrimo, atvyko į Lenkiją iš Baltarusijos, į kurią po diversijų ir sugrįžo.

R. Sikorskis trečiadienį pranešė, kad uždarys paskutinį Lenkijoje likusį Rusijos konsulatą, po diversijos prieš geležinkelio liniją, dėl kurios Varšuva kaltina Maskvą.

„Nusprendžiau atšaukti sutikimą dėl Rusijos konsulato veiklos Gdanske“, – sakė jis.

Pastaraisiais metais buvo uždaryti du kiti konsulatai Krokuvoje ir Poznanėje. Rusijos ambasada Varšuvoje tebėra atidaryta.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kiek vėliau pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų.

„Kaip atsakomąją priemonę Rusija sumažins Lenkijos diplomatinių ir konsulinių atstovybių skaičių Rusijoje“, – teigė ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią citavo valstybinė žiniasklaida.

Aptarimas su ES ir NATO

„Ryšiai su Lenkija visiškai pablogėjo. Šis (sprendimas) tikriausiai yra šio pablogėjimo simptomas“, – žurnalistams komentuodamas Varšuvos sprendimą sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tai tikriausiai yra šios degradacijos, Lenkijos pareigūnų noro visiškai panaikinti bet kokią konsulinių ar diplomatinių ryšių galimybę, apraiška.Čia galime tik pareikšti apgailestavimą“, – per konferencinį pokalbį su žurnalistais sakė D. Peskovas.

Tačiau lenkų užsienio reikalų ministras teigė, kad Lenkija neplanuoja nutraukti diplomatinių santykių su Rusija.

„Mes neplanuojame nutraukti diplomatinių santykių, kaip ir kitos šalys, kuriose įvykdyti sabotažo ar teroro aktai“, – pažymėjo R. Sikorskis.

„Šį vakarą asmeniškai aptarsiu šį klausimą su NATO generaliniu sekretoriumi (Marku Rutte (Marku Riute), o rytoj informuosiu ES Užsienio reikalų tarybą“, – pareiškė R. Sikorskis, pridurdamas, kad atsakas Rusijai bus ne tik iš jo vadovaujamos ministerijos.

Vakarų šalių pareigūnai kaltina Rusiją ir jos įgaliotinius nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų visoje Europoje, rodo naujenų agentūros „The Associated Press“ surinkti duomenys.

Pasak Vakarų šalių pareigūnų, Maskvos tikslas – pakenkti paramai Ukrainai, kurstyti baimę ir skaldyti Europos visuomenes.