Labai svarbi figūra

Tai, kad Rusija bandė likviduoti perbėgėlį, saugumo struktūrų specialistai vadina ženklu, kad Maskvai nebėra jokių raudonųjų linijų. Kita vertus, kad Vladimiras Putinas, kuriam šaltasis karas niekada nesibaigė, nepaiso jokių skrupulų net ir tokiuose subtiliuose reikaluose kaip žvalgyba, tapo aišku dar 2006-ųjų lapkritį, kai Jungtinėje Karalystėje buvo nunuodytas Aleksandras Litvinenka.

2010 m. prasidėjusios A. Potejevo istorijos netikėtą tęsinį aprašęs laikraštis „The New York Times“ rėmėsi ne tik buvusių JAV saugumo pareigūnų suteikta informacija, bet ir šiomis dienomis  pasirodžiusia Harvardo mokslininko Calderio Waltono knyga „Šnipai. Epochos žvalgybos karas tarp Rytų ir Vakarų“.

„Putinui jau seniai nėra raudonų linijų, – laikraščiui pažymėjo buvęs CŽV pareigūnas Markas Polimeropoulas, vadovavęs operacijoms Europoje ir Rusijoje. – Jis nori juos visus pašalinti.“

Pašalinti bandyta ir kitą A. Potejevo istorijos herojų – Sergejų Skripalį, kuriam tąkart pavyko ištrūkti iš Rusijos.

Iki 2010 m. A. Potejevas dirbo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) C direktorato JAV skyriaus vadovo pavaduotoju. Ši institucija yra atsakinga už slaptąsias operacijas, tokias kaip vadinamųjų miegančių agentų infiltravimas užsienio šalyse. A. Potejevas sugebėjo ištrūkti iš Rusijos prieš pat istorinį tuomečio prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą į JAV, SVR nė nespėjus išsiaiškinti jo išdavystės.

Įtarimų dėl A. Potejevo jo buvusiems vadovams nekilo, nors jis turėjo palankių sąlygų pereiti į priešo pusę – užsienyje gyveno ir jo šeima. Vėliau, jau paaiškėjus, kokią informaciją jis perdavė amerikiečiams, gimtinėje už akių jis buvo nuteistas 25 metus kalėti.

A. Potejevo dėka amerikiečiai išsiaiškino vienuolika JAV teritorijoje veikusių Rusijos šnipų, tarp kurių – ir garsioji  raudonplaukė Anna Chapman. Be to, jis demaskavo ilgus metus JAV gyvenusį, į akademinę bendruomenę puikiai įsiliejusį SVR agentą pulkininką Michailą Vasenkovą.

Jungtinės Valstijoms deportavus itin vertingų agentų grupę, tarp abiejų šalių kilo didžiausias nuo šaltojo karo šnipų skandalas. JAV prezidentui Barakui Obamai, tuomet ką tik paskelbusiam naują santykių su Rusija gaivinimo etapą, tai buvo it smūgis žemiau juostos. Suimti rusų šnipai buvo iškeisti į keturis JAV svarbius asmenis, kalėjusius Rusijoje. Tarp jų – ir buvusį GRU pulkininką Sergejų Skripalį, 2006 m. Rusijoje nuteistą už šnipinėjimą Didžiajai Britanijai.

Mirė ir prisikėlė

Buvę kolegos susidoroti su A. Potejevu planavo pasitelkę, anot C. Waltono, „šiuolaikinį Merkaderį“. Stalino agentas meksikietis Ramonas Merkaderis 1940 m. sugebėjo nužudyti dėl savo gyvybės labai bijojusį buvusį Lenino bendražygį Levą Trockį. Prasibrovęs į ruso namus jis sudavė marksizmo teoretikui lemtingą smūgį į galvą ledo kirtikliu, visiems laikams šį buitinį įrankį pavertęs stalinistų žudymo įrankio simboliu.

Kol apsaugininkai aiškinosi, ką meksikietis veikia svetimame kieme, jo žmona susirado A. Potejevo automobilį ir nufotografavo valstybinį numerį.

Po pasikėsinimo į S. Skripalį, kai žudikams buvo patikėta ne tik veikti įtakingoje užsienio valstybėje, bet dar ir naudoti cheminio ginklo kategorijai priskiriamą medžiagą, CŽV sunerimo dėl į JAV pusę perėjusių rusų šnipų saugumo. Buvo pasitelkta įprasta praktika – 2016 m. Rusijos žiniasklaidai nutekinta informacija apie A. Potejevo mirtį, nors jis iš tikrųjų buvo gyvas.

Tačiau po kurio laiko A. Potejevas ėmė elgtis gana keistai. Jis savo vardu įsigijo žvejybos licenciją, savo vardu ėmė dalyvauti Respubikonų partijos veikloje. Galiausiai 2018 m. žiniasklaida pranešė nustačiusi: jis gyvas ir nė nesislapsto.

Pasinaudojo silpnybe

Pasak „New York Times“, 2019 m. rusai pradėjo sudėtingą A. Potejevo medžioklę, į kurią įtraukė meksikiečių mokslininką Hectorą Alejandro Cabrera Fuentesą. Kilęs iš geros, filantropija garsėjančios šeimos, jis studijavo Kazanėje, Heseno universitete Vokietijoje apsigynė daktaro disertaciją.

Tačiau kardiologijos srityje dirbęs mokslininkas turėjo vieną silpnybę – dvi žmonas: Vokietijoje gyvenančią rusę ir meksikietę. 2019 m. jo žmonai rusei ir dviem dukroms nebuvo leista iš Rusijos grįžti į Vokietiją. 2019 m. gegužę, kai H. A. C. Fuentesas buvo nuskridęs į Maskvą jų aplankyti, su juo susisiekė Rusijos pareigūnas, pasiūlė susitikti. Per susitikimą rusas leido suprasti galįs pagelbėti mokslininko šeimai.

Po kelių mėnesių naujasis pažįstamas paprašė H. A. C. Fuenteso išnuomoti slėptuvę į šiaurę nuo Majamio paplūdimio, kurioje gyveno A. Potejevas. Rusas liepė meksikiečiui to nedaryti savo vardu. Už 20 tūkst. dolerių šis surado trečiąjį asmenį.

2020 m. vasarį meksikietis nuvyko į Maskvą, kur vėl susitiko su savo naujuoju pažįstamu rusu. Apibūdinęs A. Potejevo automobilį, šis paprašė meksikiečio jį susekti, užrašyti jo valstybinį numerį ir buvimo vietą. Patarė nefotografuoti.

Įvažiavęs į daugiabučių kompleksą, kur gyveno A. Potejevas, meksikietis bandė prasmukti pro vartus, skubiai važiuodamas įkandin kito automobilio, tačiau tuo sukėlęs apsaugos darbuotojų įtarimą. Kol apsaugininkai aiškinosi, ką meksikietis veikia svetimame kieme, jo žmona susirado A. Potejevo automobilį ir nufotografavo valstybinį numerį.

Apsaugininkai tuokart jo neperdavė policijai, tačiau meksikietis įkliuvo Majamio oro uoste, kai JAV pasieniečiai ir FTB agentai, tikrindami mokslininko ir jo žmonos telefonus, rado susirašinėjimą su jo „bičiuliu“ rusu ir A. Potejevo automobilio valstybinio numerio nuotraukas. Vėliau buvo nustatyta, kad meksikietis naudojosi svetimu vardu Majamyje išnuomotu namu.

Nedraugiški gestai

„The New York Times“ pašnekovai neatskleidė, kaip Rusijos saugumo tarnybos galėjo organizuoti pasikėsinimą į A. Potejevą. Tačiau žinios, kad vertingas dvigubas šnipas slapta buvo sekamas, matyt, pakako. Nors JAV vyriausybė niekada viešai nepripažino šios operacijos, laikraščio „Times“ teigimu, ji buvo pagrindinė priežastis, kodėl 2021 m. balandį JAV išsiuntė dešimt rusų diplomatų, tarp kurių buvo ir SVR rezidentas. Atsakydama į tai Maskva išprašė iš šalies dešimt amerikiečių diplomatų, tarp kurių esą buvęs ir CŽV agentas.

Pasak vieno buvusio saugumo pareigūno, meksikietis mokslininkas nežinojo, kas yra A. Potejevas, ir tiesiog rinko informaciją rusams, neturėdamas supratimo apie tikruosius jo ketinimus.

„Times“ cituojamame JAV teisingumo departamento dokumente teigiama: „Būdas, kuriuo H. A. C. Fuentesas bendravo su Rusijos pareigūnu, ir jo įsipareigojimai šioje byloje atitinka Rusijos žvalgybos tarnybų taktiką pastebėti, įvertinti, verbuoti ir valdyti žvalgybos turtą ir šaltinius. H. A. C. Fuentesas nepranešė JAV generaliniam prokurorui, kaip reikalaujama pagal įstatymą, kad Jungtinėse Valstijose veikė kaip Rusijos vyriausybės agentas.“

Už tai, kad nesiregistravo kaip Rusijos lobistas, meksikietis buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Dabartinė A. Potejevo buvimo vieta nežinoma.