Tokia taktika keičia pusiausvyrą chuntos suformuotos Malio vyriausybės konflikte su Azavado išlaisvinimo frontu (FLA) – už Azavado teritorijos šalies šiaurinėje dalyje nepriklausomybę kovojančia ginkluota koalicija, kurią sudaro daugiausia tuaregų grupuotės.

Tuo tarpu, kai tuaregai palaiko ryšius su Kijevu, kovodamas tiek su sukilėliais, tiek su platesniame Sahelio regione klajojančiais džihadistais, susijusiais su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ grupuote, Malis vis dažniau pasikliauja Rusijos samdinių pagalba.

„Turbūt labiausiai mus su Ukraina vienija tai, kad ji, kaip ir mes, kenčia nuo Rusijos barbarizmo ir imperializmo“, – naujienų agentūrai AFP sakė sukilėlių atstovas Mohamedas Elmaouloudas Ramadane‘as.

2024 m. liepą Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas Andrijus Jusovas užsiminė, kad Kijevas sukilėliams suteikė informacijos, padėjusios jiems įvykdyti vieną iš savo antpuolių.

Per Malio šiaurės rytuose esančiame Tinzavateno mieste vykusias kovas sukilėliai ir džihadistai nužudė dešimtis rusų samdinių ir Malio karių.

FLA separatistai kartais suvienija jėgas ir su Paramos islamui ir musulmonams grupe (JNIM), kuri yra susijusi su „Al Qaeda“.

„Ukraina norėjo padaryti įspūdį savo partneriams Vakaruose, teigdama, kad padeda sukilėliams su Rusija kovoti ir Afrikoje“, – agentūrai AFP sakė Malyje veikiančio Konrado Adenauerio fondo Sahelio programos direktorius Ulfas Laessingas.

„Tačiau ji nepakankamai įvertino visuomenės nuomonę, nes Sahelio sostinėse sukilėliai laikomi teroristais“, – pasakė jis.

2024 m. lapkritį įkurtą FLA sudaro daugiausia tuaregai – pusiau klajoklių berberų tauta, nuo seno gyvenusi Sacharos ir Sahelio teritorijose ir dešimtmečius siekusi turėti atskirą tėvynę.

Atsargos iš Ukrainos

Karinių chuntų valdomi Malis, Nigeris ir Burkina Fasas nusigręžė nuo Vakarų ir ėmė bičiuliautis su Rusija, nutraukdami diplomatinius santykius su Ukraina, kurią kaltina tiekiant ginklus FLA.

„Nors juos skiria didelis atstumas, karas Ukrainoje ir terorizmas Sahelyje turi daug bendro“, – rugsėjo pabaigoje Jungtinėse Tautose sakė Malio ministras pirmininkas generolas Abdoulaye Maiga.

„Ukrainos režimas tapo vienu iš pagrindinių kamikadzių dronų tiekėjų viso pasaulio teroristinėms grupuotėms“, – teigė jis.

Ukraina ir iš kelių sukilėlių judėjimų, siekiančių užimti teritoriją Malio šiaurės rytuose, kur gyventojų daugumą sudaro tuaregai, suformuota FLA šiuos kaltinimus ne kartą neigė.

„Iš Ukrainos negavome jokios materialinės pagalbos – nei dronų, nei ginklų, nei kitokios įrangos, - sakė M. Ramadane‘as. – Mūsų stiprybė – mūsų ryžtas, išradingumas, gebėjimas mokytis ir organizuotis.“

Tačiau, pasak jo, kai kurie FLA nariai Ukrainoje buvo apmokyti valdyti dronus su sumontuotomis vaizdo kameromis (angl. first-person view, FPV).

„Grįžę į savo šalį jie gerokai sustiprino savo operatyvinius įgūdžius ir savo ruožtu šioje strateginėje srityje mokė kitus kovotojus. Šiandien šis technologinis meistriškumas yra visiškai integruotas į mūsų kovinius pajėgumus“, – pridūrė jis.

Sprogmenimis užtaisyti dronai yra realiuoju laiku valdomi nuotoliniu būdu per virtualiosios realybės akinius. Jais separatistai gali reguliariai rengti išpuolius prieš Malio kariuomenės konvojus arba bazes, kuriose įsikūrę rusų samdiniai.

Šiuos samdinius, priklausančius „Vagnerio“ sukarintos grupės įpėdiniui – „Afrikos korpusui“, tiesiogiai kontroliuoja Rusijos gynybos ministerija.

Naujųjų pietų politikos centro (PCNS) vyresnysis bendradarbis Ridas Lyammouris sakė, kad FPV dronų naudojimas „padeda FLA išvengti tiesioginės konfrontacijos“ su geriau ginkluota Malio kariuomene ir „Afrikos korpusu“.

Vasarį FLA paskelbė šiaurėje dronu numušusi Malio sraigtasparnį – Malio kariuomenė šį teiginį paneigė, teigdama, kad „teroristų dronas“ buvo „neutralizuotas ir perimtas“.

Sprogstamuosius dronus Malio pajėgoms atakuoti naudoja ir JNIM.

Pripučiami pikapai

Ukrainos kariuomenė taip pat naudoja savo išvaizda tankus ar gynybinius įrenginius primenančius pripučiamus muliažus, kad išprovokuotų Rusiją juos pulti.

Liepą Malio valdžia pristatė pripučiamus pikapų muliažus, kurie, kaip teigiama, priklausė separatistų sukilėliams, nors FLA oficialiai nepripažino turinti tokios įrangos.

Dar viena naujovė iš Ukrainos – šviesolaidiniai dronai su sprogstamuoju užtaisu, kuriuos pačius aptikti ir jų signalą užblokuoti būna sunku.

Liepą FLA sukilėliai paviešino vieno tokio drono, kuris, kaip manoma, dabar yra neatsiejama jų arsenalo dalis, nuotraukų.

Tačiau apskritai „Turkijos nepilotuojamosios skraidyklės suteikė Malio kariuomenei ir jos partneriams iš Rusijos pranašumą prieš tuaregų sukilėlius, 2023 m. užimant (sukilėlių tvirtovę) Kidalą“, – paaiškino U. Laessingas.

„FLA ir džihadistai pasekė šiuo pavyzdžiu ir patys ėmė naudoti komercinius dronus, juos patobulindami. Tačiau šie vis dar atsilieka nuo turkiškų modelių“, – sakė jis.