COVID-19 aukų skaičius ženkliai padidėjo Jungtinėse Valstijose ir smarkiai paveiktoje Vakarų Europoje, bet didėjantys užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičiai Afrikoje rodo, kad keliaudamas per pasaulį virusas neaplenkia jokio žemyno.

Daugiau kaip pusei žmonijos – 4,5 mlrd. žmonių – liepta neiti iš namų, daugėjant įrodymų, kad socialinio atstumo priemonės padeda lėtinti pandemiją.

Tačiau daugelis nerimauja dėl to, kada ir kaip bus švelninami ribojimai siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką, kuriai labai skaudžiai smogė tai, ką Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pavadino „Didžiuoju uždarymu“.

2,2 mln. užsikrėtimo atvejų

193 šalyse ir teritorijose pranešta apie daugiau kaip 2,2 mln. COVID-19 atvejų, rodo naujienų agentūros AFP renkami vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.

Šie skaičiai tikriausiai atspindi tik dalį tikrojo skaičiaus, nes daugelyje šalių testai atliekami tik rimčiausiais atvejais.

Pavyzdžiui, naujas Stanfordo universiteto tyrimas, kurio metu buvo tiriami Silicio slėnio gyventojų antikūnai prieš virusą, rodo, kad tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius yra bent 50 kartų didesnis už oficialųjį.

Kasdien pasaulyje užregistruojamų mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius išlieka didelis, didesnis nei 8,8 tūkstančio. Iš daugiau kaip 154 tūkst. mirties atvejų, patvirtintų nuo pandemijos pradžios, 36 773 užregistruoti Jungtinėse Valstijose, 22 745 – Italijoje, 19 478 – Ispanijoje, 18 681 – Prancūzijoje.

Vis didesnį pavojų šalims, kurioms šiuo metu tenka mažesnis dėmesys, iliustruoja penktadienio pranešimas, kad Afrikoje užregistruotų mirties atvejų skaičius pasiekė 1 tūkstantį.

Tuo tarpu Kinijos centrinės Hubėjaus provincijos sostinės Uhano, laikomo naujojo koronaviruso pandemijos pirminiu židiniu, tarnybos penktadienį staiga patikslino koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičių. Jis buvo padidintas 50 procentų: 1 290 atvejų iki naujo bendro skaičiaus 3 869.

Patikslinimas smarkiai – iki 4 632 – padidino ir bendrą visoje šalyje patvirtintų mirties atvejų skaičių.

Uhano tarnybos pripažino, kad apie daugelį užsikrėtimo ir pacientų mirties atvejų buvo „klaidingai pranešta“ arba apie juos apskritai nebuvo informuota. Nurodomos kelios priežastys, viena jų yra ta, kad miesto medikai protrūkio pradžioje buvo pernelyg apkrauti darbu.

D. Trumpas, kuris ir pats buvo kaltinamas pernelyg lėta reakcija į koronaviruso grėsmę, pareiškė įtarimą, kad Pekino skaičiai vis tiek nėra tikslūs.

„Jis yra daug didesnis nei tai ir daug didesnis nei JAV“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.

Įrodymų D. Trumpas nepateikė, bet pastarosiomis dienomis Pekinas buvo vis labiau spaudžiamas atvirai paskelbti, kaip buvo dorojamasi su pradiniu COVID-19 protrūkiu.

JAV žiniasklaida reiškė įtarimus, kad virusas atsirado ne Ugano laukinių gyvūnų ir jūros gėrybių turguje, bet prastai tvarkomoje tyrimų įstaigoje netoliese, kur studijuojami su šikšnosparniais susijusių ligų sukėlėjai, įskaitant koronavirusus.

Lyderiai Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje taip pat kėlė klausimų dėl Kinijos veiksmų bandant suvaldyti krizę. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sakė, jog būtų „naivu galvoti“, kad Pekinas gerai tvarkėsi su pandemija.

Kinija penktadienį paneigė, kad dangstė savo koronaviruso protrūkio mastą.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas pripažino, kad iš dalies dėl spartaus viruso plitimo buvo suskaičiuoti ne visi COVID-19 atvejai, bet pridūrė, kad „niekada nebuvo jokio slėpimo, ir mes niekada neleistume nieko slėpti“.

Gyvybės ir mirties pusiausvyra

Visame pasaulyje vyriausybės karštligiškai sprendžia klausimą, kada reikėtų atšaukti ribojimus, siekiant išlaikyti gyvybiškai svarbią pusiausvyrą tarp poreikio atgaivinti įšaldytas ekonomikas ir būtinybės užkirsti kelią antrai mirtinai pavojingo viruso bangai.

Vokietija tapo dar viena šalimi, paskelbusia planus atšaukti kai kuriuos suvaržymus, užsibrėždama nelengvą užduotį – atgaivinti ekonomiką nesukeliant naujos užsikrėtimo atvejų bangos.

Vokiečių vyriausybė neseniai paskelbė, kad šalyje epidemija „suvaldyta“, ir pareiškė, jog kai kurioms nedidelėms parduotuvėms pirmadienį bus leista atsidaryti, o daliai vaikų – artimiausiomis savaitėmis sugrįžti į mokyklas.

Sergamumo lygis yra „smarkiai sumažėjęs“, penktadienį pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas).

Šveicarija, Danija ir Suomija taip pat palaipsniui atidaro parduotuves bei mokyklas, ir net labai nukentėjusioje Italijoje žmonės pradėjo išeiti iš karantino: Venecijos gyventojai buvo pastebėti vaikščiojantys palei tylius kanalus be mieste įprastų turistų minių.

Tačiau Japonija, Didžioji Britanija ir Meksika išplėtė įvestus suvaržymus.

Tuo metu Rusijoje patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius perkopė 32 tūkst., o prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, jog „epidemijos plitimo rizika lieka didelė ne tik Maskvoje, bet ir daugelyje kitų Rusijos regionų“.

Jungtinėse Valstijose susiklostė dar sudėtingesnė padėtis.

D. Trumpas, kurio galimybė būti perrinktam lapkritį galėtų priklausyti nuo to, kaip greitai gyvenimas JAV sugrįš į įprastas vėžes, regis, išreiškė palaikymą tam tikrose valstijose surengtiems protestams prieš nurodymus likti namuose. Vis tik prezidentas oficialiai paliko gubernatoriams teisę spręsti, kada būtų tinkamiausia atšaukti karantiną.

Floridos gubernatorius, artimas D. Trumpo bendražygis, uždegė žalią šviesą dalies paplūdimių ir parkų atidarymui.

Tačiau Niujorko valstijos, kur Niujorko miestas šiuo metu yra didžiausias viruso židinys pasaulyje, gubernatorius Andrew Cuomo (Endrius Kuomas) pratęsė karantiną iki gegužės 15 dienos, kaltindamas valstybės vadovą neprisidedant prie pastangų atlikti daugiau tyrimų dėl COVID-19.

Pažeidžiamos ekonomikos

Taip pat pradeda aiškėti pandemijos neigiami padariniai ekonomikoms.

Kinija penktadienį pranešė, kad jos BVP pirmąjį ketvirtį sumažėjo 6,8 procento – tai yra pirmasis šalies ekonomikos susitraukimas nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai buvo pradėta skelbti ketvirčių augimo rodiklius.

Karantino priemonės taip pat pradėjo kenkti kai kurioms pasaulio pažeidžiamiausioms ekonomikoms.

TVF ir Pasaulio bankas pareiškė, jog su pandemija kovojančiai Afrikai reikalingi papildomi 44 mlrd. dolerių (40,5 mlrd. eurų), nepaisant to, kad daugeliui šio žemyno šalių buvo įšaldyta prievolė grąžinti skolas ir buvo pažadėta suteikti joms didžiulę paramą.

TVF taip pat perspėjo, kad virusas gali sukelti dar vieną „prarastą dešimtmetį“ Lotynų Amerikoje, ir nurodė, kad skolų moratoriumai nėra pakankama parama.

Tuo metu Vašingtone D. Trumpo administracija paskelbė apie dar vieną 19 mlrd. (17,5 mlrd. eurų) paramos paketą ūkininkams, susidūrusiems su didžiuliais maisto vartojimo pokyčiais, visoje šalyje užsidarius mokykloms ir restoranams.

Maždaug 3 mlrd. dolerių skirti pieno produktų ir prekių, kuriuos ūkininkai naikina negalėdami pristatyti jų maisto perdirbėjams, supirkimui.

Tuo tarpu Iranas leido kai kurioms sostinės ir aplinkinių miestelių įmonėms šeštadienį atsidaryti po kelių savaičių trukusio karantino, kuriuo siekiama suvaldyti didžiausią koronaviruso protrūkį Artimuosiuose Rytuose.

Sporto salės, restoranai, prekybos centrai ir didysis Teherano turgus liks uždaryti. Savo durų kol kas neatvers ir mečetės, taip pat toliau galios viešų susibūrimų draudimas.

Rusija

Rusijoje per pastarąją parą nuo naujojo koronaviruso mirė 40 žmonių, pusė jų – Maskvoje, o bendras aukų skaičius padidėjo iki 313, pranešė operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.

„Per parą nuo koronaviruso mirė 40 pacientų, Maskvoje – 21“, – šeštadienį informavo ši darbo grupė.

Be to, keturi žmonės mirė Voronežo srityje, po du – Ingušijoje ir Pskovo srityje, po vieną – Kalugos, Ivanovo, Murmansko, Novgorodo, Sverdlovsko, Oriolo, Volgogrado, Kemerovo srityse, Sankt Peterburge, Chabarovsko ir Krasnodaro kraštuose.

Štabo duomenimis, per visą epidemijos laikotarpį Rusijoje mirė 313 žmonių.

Nuo balandžio 10 iki 19 dienos įvestas Maskvos įmonių veiklos įšaldymas šeštadienį buvo pratęstas iki gegužės 1-osios, pagal atitinkamą mero Sergejaus Sobianino įsaką.

Šiuo etapu sostinei pavyko išvengti eksponentiško koronaviruso plitimo, šeštadienį savo tinklaraštyje parašė S. Sobianinas.

„Tai pirma, kukli, bet labai svarbi pergalė“, – pabrėžė jis.

„Tačiau kova nesibaigė. Epidemija neatslūgo. O nuo mūsų žingsnių, kurių šiandien imsimės, priklausys, kaip situacija vystysis po vienos ar dviejų savaičių“, – pridūrė meras.

Rusijoje per pastarąją parą patvirtinti 4 785 susirgimo COVID-19 atvejai, iš jų 2 649 – Maskvoje, nurodė operatyvinis štabas.

Baltarusija

Baltarusijoje mirus dar trims koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, protrūkio aukų šalyje padaugėjo iki 45, šeštadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Pasak ministerijos, šiuo metu ligoninėse gydomi 3 282 COVID-19 pacientai.

„Iš viso ligoninėse gydomi 3 282 žmonės. Iš viso 458 pacientai pasveiko ir buvo išrašyti. Papildomos diagnostinės priemonės taikomos 510 žmonių“, – sakoma pranešime.

Iki balandžio 18-osios šalyje buvo atlikti iš viso 92 709 testai dėl koronaviruso.

Penktadienį pranešta, kad bendras asmenų, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, skaičius šalyje yra 4 779, o mirties atvejų skaičius – 42.

Šeštadienį Sveikatos apsaugos ministerija nenurodė bendro užsikrėtimo atvejų skaičiaus.

Ispanija

Ispanijoje, kuri yra tarp labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio valstybių, mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius šeštadienį viršijo 20 tūkst., pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Iš viso šalyje nuo koronaviruso jau mirė 20 043 žmonės. Per pastarąsias 24 valandas šalyje mirė 565 COVID-19 pacientai – šiek tiek mažiau nei 585 žmonės, apie kurių mirtį pranešta penktadienį.

Iranas

Iranas šeštadienį paskelbė apie 73 naujus mirties nuo COVID-19 atvejus, kurie oficialų bendrą aukų skaičių padidino iki 5 031.

Per parą mirusių žmonių skaičius jau septinta diena iš eilės mažėja. Tai taip pat penkta diena iš eilės, kai aukų skaičius nusakomas dviženkliais skaičiais, spaudos konferencijoje sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras (Kianušas Džahanpūras).

„Tai (73) yra labai mažas skaičius palyginti su pastarosiomis dienomis“, – sakė jis ir išreiškė viltį, kad mažėjimo tendencija tęsis.

K. Jahanpouras pridūrė, kad per pastarąsias 24 valandas patvirtinti 1 374 nauji užsikrėtimo atvejai, o bendras COVID-19 atvejų skaičius padidėjo iki 80 860.

55 987 iš hospitalizuotų asmenų pasveiko ir buvo išrašyti, o 3 513 pacientų būklė tebėra sunki.

Vienoje parlamento ataskaitoje sakoma, kad skelbiami skaičiai atspindi tik hospitalizuotų pacientų, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, atvejus.

Ataskaitoje nurodoma, kad tikrasis mirties atvejų skaičius gali būti 80 proc. didesnis už skelbiamą, o tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius – 8–10 kartų didesnis.

Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad dėl riboto testavimo tikrieji skaičiai gali būti didesni.

Iranas leido kai kurioms sostinės ir aplinkinių miestelių įmonėms šeštadienį atsidaryti po kelių savaičių trukusio karantino, kuriuo siekiama suvaldyti didžiausią koronaviruso protrūkį Artimuosiuose Rytuose.

Sporto salės, restoranai, prekybos centrai ir didysis Teherano turgus liks uždaryti. Savo durų kol kas neatvers ir mečetės, taip pat toliau galios viešų susibūrimų draudimas.

Belgija

Belgijoje per pastarąją parą nuo COVID-19 mirė 290 žmonių, o bendras aukų skaičius pasiekė 5 453, spaudos konferencijoje Briuselyje paskelbė šalies sveikatos apsaugos administracijos atstovas Emannuelis Andre (Emaniuelis Andrė).

Per parą buvo hospitalizuoti 303 nauji koronavirusu užsikrėtę pacientai. Per tą patį laikotarpį iš ligoninių buvo išrašyti 387 pasveikusieji.

Naujausiais duomenimis, šalyje infekuotieji koronavirusu užima 5 069 ligoninių lovas. 1 119 hospitalizuotų asmenų guli intensyviosios terapijos skyriuose – tai yra 21 mažiau nei išvakarėse.

Per pastarąją parą Belgijoje buvo nustatyti 1 045 nauji užsikrėtimo atvejai, o bendras jų skaičius nuo epidemijos pradžios pasiekė 37 183.

Virusologas E. Andre paragino žmones, kuriems pasireiškia COVID-19 simptomai, iškart izoliuotis ir laukti gydytojo pagalbos. Pasak jo, atlikta apklausa rodo, kad 80 proc. belgų, pajutusių simptomus, ir toliau kontaktavo su aplinkiniais.

Didžioji Britanija

Didžiojoje Britanijoje nuo naujojo koronaviruso mirus dar 888 žmonėms, bendras aukų skaičius padidėjo iki 15 464, rodo šeštadienį Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbta pastarosios paros statistika.

„Iki balandžio 17 dienos 17 val. [15 val. Lietuvos laiku] iš JK hospitalizuotų žmonių, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, 15 464, deja, mirė“, – informavo ministerija, ankstesnę dieną pranešusi apie 14 576 aukas.

Italija

Italijoje per pastarąją parą nuo naujojo koronaviruso sukeltos ūminės kvėpavimo takų ligos COVID-19 mirė 482 žmonės, paskelbė Italijos civilinės saugos tarnyba.

Pranešime pažymima, jog koronaviruso SARS-CoV-2 aukų šalyje sumažėjo – ankstesnę parą jis pasiglemžė 575 gyvybes.

Tuo pat metu padaugėjo COVID-19 ligą įveikusiųjų – per pastarąją parą pasveikusiųjų padaugėjo 2,2 tūkst. iki beveik 45 tūkstančių.

Mirčių skaičius viršijo 23 tūkst., iš jų 12 tūkst. – šiauriniame Lombardijos regione, kur išlieka vietiniu epidemijos epicentru.

Per pastarąją parą Italijoje patvirtintas 3491 naujas COVID-19 atvejis, jų šalyje padaugėjo iki beveik 176 tūkstančių.

Prancūzija

Prancūzija šeštadienį pranešė apie dar 642 mirties atvejus nuo COVID-19 ligoninėse ir slaugos namuose per pastarąsias 24 valandas, tačiau šalis taip pat fiksavo mažėjantį bendrą užsikrėtusiųjų koronavirusu pacientų skaičių ligoninėse ir intensyvios terapijos skyriuose.

Nauji mirties atvejai – 364 ligoninėse ir 278 slaugos namuose – padidino bendrą koronaviruso pasiglemžtų aukų skaičių iki 19 323, sakoma Prancūzijos sveikatos ministerijos pranešime.

Visgi pastarosiomis dienomis stebima koronavirusu užsikrėtusių pacientų skaičiaus ligoninėse mažėjimo tendencija – tokių ligonių sumažėjo 551, o bendras skaičius siekia 30 639. Intensyvios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičius sumažėjo 194 iki 5 833.

Šeštadienis buvo ketvirta diena iš eilės, kai mažėjo ligoninėse gydomų žmonių skaičius, o dešimtą dieną iš eilės mažėjo intensyviosios terapijos skyrių pacientų skaičius.

„Intensyviosios terapijos įrangos ir žmogiškųjų išteklių poreikis toliau mažėja, tačiau jis vis dar yra išskirtinio lygio, daug aukštesniu už įprastą Prancūzijoje lygį“, – teigiama pranešime.

Prancūzijoje karantinas paskelbtas nuo kovo 17 dienos, tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šią savaitę paskelbė, kad karantino priemonės gali būti pradėtos švelninti nuo gegužės 11 dienos.

Tuomet, pasak jo, galėtų palaipsniui atsidaryti mokyklos, tačiau kavinės, kino teatrai ir kultūros centrai liks uždaryti, o vasaros festivaliai negalės vykti anksčiau nei liepos viduryje.

Ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) ir sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas (Olivjė Veranas) sekmadienį ketina surengti spaudos konferenciją, kurioje informuos, kaip Prancūzija kovoja su virusu. Tikimasi, kad bus pranešta, jog nuo gegužės 11 dienos karantinas bus pradėtas švelninti.

Švedija

Švedijoje per parą nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių pacientų skaičius padidėjo 111 ir pasiekė 1 511. Tai šeštadienį pranešė šalies medicinos tarnybų atstovai.

Užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius išaugo nuo 13 216 iki 13 822 (100 tūkstančių gyventojų tenka 138 infekuotieji).

Švedijoje intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 1 054 žmonės, iš jų 785 – vyrai. Ištirta beveik 75 tūkstančiai žmonių. Vyriausybė iškėlė uždavinį sveikatos apsaugos institucijoms padidinti atliekamų testų skaičių iki 50-100 tūkstančių per savaitę.

Švedijos valdžia uždarė sienas užsieniečiams, negyvenantiems ES šalyse, paragino piliečius neorganizuoti renginių, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 50 žmonių. Vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams rekomenduojama mokytis nuotoliniu būdu. Vaikų darželiai ir pradinės mokyklos tebedirba.