Trečiadienį 8 val. Lietuvos laiku Baltimorėje įsikūrusio universiteto duomenys rodė, kad pasaulyje nustatyti mažiausiai 100 270 535 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, iš jų 2 157 349 žmonės mirė.

Jungtinių Valstijų, labiausiai pandemijos paveiktos šalies, naujasis prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pažadėjo smarkiai suaktyvinti stringančią skiepijimo programą.

Bendras patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius, paremtas nacionalinių sveikatos apsaugos tarnybų duomenimis, atspindi tik dalį tikrojo koronaviruso išplitimo tarp pasaulio gyventojų.

Jungtinėse Valstijose praeitą savaitę buvo peržengta 25 mln. patvirtintų COVID-19 atvejų riba. Šalis taip pat pirmauja pasaulyje pagal nustatytų koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirties atvejų skaičių – pandemija JAV pareikalavo daugiau kaip 420 tūkst. pacientų gyvybių.

J. Bidenas siekia suintensyvinti kovą su virusu, išplitusiu šalyje vadovaujant ankstesniam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), kai ligos rizika buvo menkinama, o pareigūnai siuntė prieštaringus signalus dėl kaukių dėvėjimo ir socialinio atstumo laikymosi.

Prezidentas sakė, kad paskiepyti visus JAV gyventojus yra milžiniškas iššūkis ir kad iš D. Trumpo administracijos paveldėta vakcinavimo programa yra „blogesnės būklės negu numatėme arba tikėjomės“.

„Tai yra karo meto užmojis. Ir nėra hiperbolė“, – pabrėžė J. Bidenas ir paskelbė, kad Jungtinės Valstijos papildomai įsigis 200 mln. dozių vakcinos, kad bendro kiekio pakaktų paskiepyti 300 mln. amerikiečių, beveik visus šalies gyventojus, iki rudens pradžios.

Tuo metu Jungtinėje Karalystėje buvo viršyta 100 mln. patvirtintų COVID-19 atvejų riba. Kitos Europos šalys stengiasi varžyti judėjimą per savo sienas, tikėdamosi sulėtinti naujų, užkrečiamesnių koronaviruso atmainų plitimą.

Britanijos premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad „sunku apskaičiuoti“ šalies šeimų patiriamas netektis, Jungtinei Karalystei tapus pirmąją Europos valstybe, kurioje koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirties atvejų bendras skaičius viršijo 100 000.

Vis dėlto jis sakė, kad Britanijos vyriausybė, kritikuota dėl pirminio atsako į epidemiją, „padarė viską, ką galėjo, kad sumažintų kančias ir gyvybių netektis“.

„Drastiškos priemonės“

JK buvo sunku atremti didelę trečią koronaviruso bangą, dėl kurios kaltinamas prieš Kalėdas šioje šalyje atsiradęs naujos atmainos virusas, jau išplitęs į dešimtis valstybių visame pasaulyje.

Kaimyninė Airija antradienį paskelbė, kad pirmą kartą įves privalomą keliautojų karantiną ir iki kovo 5-osios pratęs savo trečią nacionalinį karantiną.

Tarp kitų Europos valstybių, norinčių sustiprinti sienų kontrolę, yra Vokietija, kuri nurodė svarstanti galimybes beveik visiškai sustabdyti skrydžius į savo teritoriją.

„Daugybės viruso mutacijų pavojus verčia mus svarstyti drastiškas priemones“, – laikraščiui „Bild“ sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis).

Tuo metu Islandija pradėjo išdavinėti vakcinacijos sertifikatus, kad jau gavusiems dvi skiepo dozes būtų lengviau keliauti.

Naujų priemonių imamasi augant pykčiui dėl sunkių suvaržymų. Nyderlandus po šeštadienį įvestos komendanto valandos kasnakt krečia riaušės, kurios yra didžiausi neramumai šalyje per pastaruosius keturis dešimtmečius.

Nyderlandų policija jau areštavo daugiau kaip 400 žmonių, bet vyriausybė pareiškė, kad nenusileis.

„Niekas nekapituliuoja prieš žmones, kurie daužo parduotuvių vitrinas“, – sakė finansų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) ir riaušininkus pavadino niekšais.

Izraelio policija taip pat susirėmė su protestuotojais ir areštavo 14 žmonių po žydų ultraortodoksų demonstracijos prieš karantino priemones.

Visame pasaulyje jau užregistravus daugiau kaip 2,1 mln. mirties nuo COVID-19 atvejų, tikimasi, kad pažaboti pandemiją padės skiepai, tačiau šalys vis labiau kivirčijasi dėl vakcinų prieinamumo.

Didelė įtampa kilo tarp Europos Sąjungos ir farmacijos kompanijų dėl vėluojančio pristatymo.

„Europa investavo milijardus, kad padėtų sukurti pirmąsias pasaulyje vakcinas nuo COVID-19, – virtualiam Pasaulio ekonomikos forumui sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). – Dabar kompanijos privalo tesėti [pažadus]. Jos privalo gerbti savo įsipareigojimus.“

„Vakcinų nacionalizmas“

Europos vakcinavimo kampanija stringa britų ir švedų farmacijos kompanijai „AstraZeneca“ įspėjus, kad ji negalės įvykdyti pristatymo Europos Sąjungai įsipareigojimų. JAV grupė „Pfizer“ savaite anksčiau taip pat paskelbė, kad jos vakcinos dozių pristatymas vėluos.

„AstraZeneca“ vadovas antradienį tvirtino, kad kompanija nepardavinėja ES užsakytų vakcinos dozių kitoms šalims siekdama pasipelnyti.

Didėjant vakcinos tiekimo atotrūkiui tarp turtingųjų ir besivystančių šalių Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Cyrilas Ramaphosa (Sirilas Ramafosa) ir Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) užsipuolė „vakcinų nacionalizmą“.

C. Ramaphosa Pasaulio ekonomikos forumui sakė, kad turtingesnės šalys, galinčios įsigyti „iki keturių kartų“ didesnį nei jų populiacijų poreikis vakcinų kiekį, nustumia į šoną mažų ir vidutinių pajamų šalis.

Brazilija uždraudė skrydžius iš PAR – abiejose šiose šalyse atsirado naujos koronaviruso atmainos. Mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius Meksikoje pirmadienį viršijo 150 tūkst., o prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) diena anksčiau pranešė, kad testais jam nustatytas koronavirusas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dabar prognozuoja, kad „bendra žala ekonominiam našumui“ nuo 2020 iki 2025 metų bus 22 trln. dolerių, ir tai prilygsta visai JAV ekonomikai.

Vis dėlto optimistiški lūkesčiai, kad skiepais bus galima suvaldyti pandemiją, ir skatinimo paketai didžiosiose ekonomikose sudarė sąlygas TVF prognozuojamą šiemetinį augimą padidinti iki 5,5 procento.