Rusijos lietuviams – pavojaus varpai: gresia mobilizacija?

– Ar Rusija gali į kariuomenę paimti ten gyvenančius lietuvius?

– Viskas priklauso nuo to, ar lietuviai turi Rusijos pilietybę. Nors Lietuva neleidžia dvigubų pilietybių, bet, kaip supratau, kalbama bendrai apie lietuvius. Kitos šalys dvigubą pilietybę leidžia, todėl, pavyzdžiui, JAV ir kitos šalys svarsto dėl to, ar nepakvies jų piliečių į Rusijos kariuomenę. Yra tam tikros informacijos, kad gali prasidėti neramumai Rusijoje, susiję su daline mobilizacija, kuri kelia daug nepasitenkinimo įvairiuose šalies regionuose.

Yra dar vienas klausimas. Mes kalbame apie tai, kad neleidžiame Rusijos piliečiams, kurie bėga nuo mobilizacijos, patekti į Lietuvos teritoriją. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas, nes nebūtinai visi yra Vladimiro Putino oponentai. Bet klausimas Lietuvos valstybei bei politikams, ką mes darome su lietuviais arba lietuvių kilmės asmenimis – ar mes darome jiems kokias nors išimtis.

Sunku užtikrinti, kad Rusijos piliečiai nepatektų į Lietuvą per oro erdvę, nes veikia Šengeno vizos. Kaip tik dalyvavau tokioje diskusijoje su Vokietijos užsienio politikos asociacija. Vokietija yra šalininkė to, kad būtų galima duoti leidimą atvykti Rusijos piliečiams. Tačiau Vokietija yra labai didžiulė valstybė ir ten situacija gal nepasikeis, jei atvyks vienas kitas tūkstantis rusų. Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje tai gali paveikti saugumo situaciją.

Didelė dalis Rusijos visuomenės yra apsikrėtusi putinizmo virusu.

– Suomija artimiausiu metu žada uždrausti sausuma atvykti Rusijos piliečiams, kurie bėga nuo mobilizacijos. Kitos šalys irgi svarsto tokius ribojimas. Užsidarius šiems taškams, kur link bėgs žmonės nuo mobilizacijos?

– Lieka Mongolija, įvairios kitos šalys, į kurias galima nuskristi lėktuvu. Niekas nenorėtų būti šių Rusijos piliečių vietoje, kai jie gali būti paimti į kariuomenę ir be jokio parengimo išsiųsti žudyti žmones bei žūti patys.

– Ar tikrai reikėtų gailėti bėgančių rusų, Vakarams ieškoti humaniško aspekto, kai rusai tik dabar, praėjus tiek laiko nuo karo pradžios, bėga ir gelbsti savo kailį?

– Tai priklauso nuo valstybės požiūrio. Pavyzdžiui, Vokietija suteikė prieglobstį nuo Islamo valstybės bėgusiems žmonėms. Daug kas sakė, kad su pabėgėliais, kas yra humanitarinis klausimas, gali atbėgti ir islamo teroristų šalininkai. Tai buvo galvos skausmas Vokietijai svarstant, ką daryti su tais žmonėmis. Aš nemanau, kad turėtume patarinėti kitoms šalims, kaip elgtis šioje situacijoje, mums svarbu Lietuvos pozicija. Aš nuo pat pradžių esu šalininkas tos pozicijos, kad nereikia leisti atvykti, nors gerbiu Rusijos opoziciją ir ką jie daro. Pasipriešinimas V. Putino režimui yra nelengvas iššūkis, galima stipriai nukentėti, gali būti represijos, bet didelė dalis Rusijos visuomenės yra apsikrėtusi putinizmo virusu.

219-oji karo Ukrainoje diena

– Kaip paskelbimas apie aneksuotas teritorijas pakeis karo eigą?

– Nemanau, kad tai karo eigą pakeis, bent žvelgiant iš Ukrainos pusės. Klausimas, kaip reaguos Vakarai. Jeigu Vakarai reaguos taip, kaip reaguoja ukrainiečiai, kad niekas nesikeičia, pagal tarptautinę teisę tos teritorijos ir toliau priklauso Ukrainai, o Ukraina tas teritorijas atsiiminėja karinėmis, o ne diplomatinėmis priemonėmis, nes V. Putinas nesutinka patraukti savo kariuomenės iš Ukrainos teritorijos. Tokiu atveju iš Vakarų pusės turėtų būti toliau neišsenkanti pagalba ir kai kurie labai svarbūs gestai. Rusija turi suprasti, kad niekas neišsigando V. Putino kalboje nuskambėjusių grasinimų. Visi žinome, kad jis yra žmogus, stipriai susipykęs su realybe ir visko galima sulaukti. Artimiausiais mėnesiais sprendimas tik vienas – Ukraina turi įveikti putinizmą, V. Putino kariuomenę. Ukraina yra pasirengusi tai padaryti, o Vakarai turi toliau gelbėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Karo eskalacija jau persikėlė visiškai arti ir kitų šalių. Matėme sprogimus Baltijos jūroje, buvo sprogdinamas „Nord Stream“. Kam tai naudinga?

– Rusija, matyt, norėjo pasiekti du tikslus: sukelti dujų kainas Europoje ir paskelbti versiją, kad tai padarė amerikiečiai bei supykdyti JAV su Vakarų Europa. Tačiau Vakarų pusėje aiškiai matoma, kad tai yra Rusijos diversija, teroristinis aktas. Manau, kad yra Rusijos pasiųstas dar vienas ženklas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, kad kabeliai, kurie yra po vandeniu, yra nesaugūs. Kai Europa galvojo, kad žiemai užsitikrino dujas nepaisant V. Putino šantažo, labai svarbu pagalvoti, kaip galima užtikrinti dujotiekių saugumą. Jeigu kabelius sunaikina, tai gali stipriai smogti ir bankininkystės sektoriui. Matome, kaip hibridinis karas, kuris Ukrainoje vyko nuo 2014 metų, po šio sprogimo tiesiogiai persikėlė į Vakarų šalių teritoriją.

Šiame straipsnyje:

LNK turinys