„Tai buvo taikūs žmonės, kurie bandė evakuotis. Gaila, kad su vaikais. Juos apšaudė iš kulkosvaidžio, o į vieną mašiną pataikė iš patrankos. Sunku pasakyti, iš ko šovė. Gal iš tanko, gal – šarvuočio. Gaila, kad tarp jų buvo ir vaikų“, – kalbėjo Ukrainos karys.
Ant aukščiausio kaimo bokšto nebekaba rusų vėliava, bet kaimas jau pasipuošė savomis.
Po daugiau nei du mėnesius trukusios okupacijos vietos gyventojai tik taip prisimena tas dienas.
„Bjauriai gyvenome: produktų ir šviesos nebuvo, buvome tiesiog atkirsti“, – pasakojo vietos gyventoja Galina Kitsenko.
Tuo metu dėl rusų puolimo Donecke ukrainiečiai paskelbė stabdantys maždaug trečdalį rusų dujų tranzito per Ukrainą, nes nebegali kontroliuoti rusų užimtų dujų pumpavimo stočių. Rusijos armija, nesugebėjusi surengti žaibiško karo ir užimti didžiųjų miestų šalies Šiaurėje, Kyjivo ir Charkivo, dabar bando bent jau įvykdyti pirminę V. Putino užduotį – visiškai užgrobti Donecko ir Luhansko sritis bei galutinai sutriuškinti Mariupolio gynėjus.
Mariupolyje „Azovstal“ gamyklą tebeginančių „Azovo“ pulko karių teigimu, per parą rusai surengė 38 antskrydžius. Taip pat naudojo strateginius bombonešius. Mariupolio gynėjai parodė ir savo sužeistuosius. Po tokios ilgos apgulties gamyklos slėptuvėse yra keli šimtai sužeistųjų, kuriems reikia gydymo, bet rusai atsisako juos išleisti ir reikalauja, kad ukrainiečiai pasiduotų. Mariupolyje apsupto „Azovo“ pulko vadovai perspėja, kad karių jėgos senka, o sužeistiesiems yra ypač sunku.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Patiriame daug aukų bei nuostolių. Kiekviena diena gali būti paskutinė. Turime labai ribotus išteklius. Viso to pasekmė gali būti mūsų neišvengiama mirtis arba mus užims, o tai taip pat reiškia mirtį“, – kalbėjo „Azovo“ pulko leitenantas Ilja Samoilenko.
Per paradą Maskvoje V. Putinui taip ir nepavyko pasigirti laimėjimais Ukrainoje. Ta proga reikėtų atkreipti dėmesį į Amerikos žvalgybos išvadas dėl V. Putino planų Ukrainoje.
„Jo artimiausi tikslai yra užimti dvi sritis – Donecko ir Luhansko. Su buferine zona apsupti Ukrainos kariuomenę iš Šiaurės ir Pietų į Vakarus nuo Donbaso, kad būtų sutriuškintos pajėgiausios ir geriausiai aprūpintos Ukrainos pajėgos, kurios kovoja, kad išlaikytų liniją Rytuose. Taip pat įtvirtinti Rusijos sukurtos sausumos tilto nuo Krymo iki Donbaso kontrolę, užimti Chersoną ir taip kontroliuoti vandens tiekimą į Krymą iš Šiaurės“, – teigė JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.
Mūsų įsitikinimu, prezidentas V. Putinas tikriausiai leistų panaudoti branduolinį ginklą tik tokiu atveju, jeigu įsivaizduotų egzistencinę grėsmę Rusijos valstybei ar režimui.
Ukrainiečiai pripažįsta, kad padarė didelę klaidą nepasiruošę pietinės Chersono srities gynybai, bet planuoja ją atsikovoti, nes čia tikrai daug Ukrainos rėmėjų, kurie net ir rusų okupacijos sąlygomis nepaiso grobikų valdžios. Prorusiški vietos valdžios deputatai skubiai pateikė prašymą Maskvai nedelsiant priimti Chersoną ir visą sritį į Rusijos federaciją be jokių referendumų. Ukrainos valdžia į tai atsakė, kad vienintelis dalykas, ką gali pasakyti prorusiški Chersono politikai, tai bus jų paskutinis žodis per teismą po Chersono išvadavimo. Savo ruožtu, Amerikos žvalgyba abejoja, kad V. Putinui pakaks jėgų išlaikyti ir Donbasą, ir Ukrainos Pietus.
„Nors Rusijos pajėgos per ateinančius mėnesius gali įgyvendinti daugumą šių tikslų, nemanome, jog jos sugebės užtikrinti sausumos kelio, besitęsiančio iki pat Dniestrės ir apimančio Odesą, kontrolės, nesurengusios mobilizacijos kokiu nors pavidalu“, – tęsė A. Haines.
Blogėjant V. Putino režimo padėčiai ir Ukrainos frontuose, ir dėl nepasitenkinimo pačioje Rusijoje, amerikiečiai neatmeta, kad Kremlius vis dažniau grasins branduoliniu ginklu ir rengs tokios ginkluotės pratybas.
„Mūsų įsitikinimu, prezidentas V. Putinas tikriausiai leistų panaudoti branduolinį ginklą tik tokiu atveju, jeigu įsivaizduotų egzistencinę grėsmę Rusijos valstybei ar režimui. Išliksime budrūs stebėdami visus Rusijos strateginių branduolinių pajėgų aspektus“, – kalbėjo A. Haines.
V. Putino ir jo kariuomenės padėtis tikrai blogės, nes JAV įstatymų leidėjai sutarė patvirtinti papildomą beveik 40 mlrd. finansavimą Kyjivui. Po balsavimo Atstovų rūmuose šį biudžeto projektą kitą savaitę turėtų priimti Senatas ir jį pasirašys prezidentas Joe Bidenas.