JAV planuoja perduoti Ukrainai daugiau ginklų ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai
Jungtinės Valstijos ketina keliomis kryptimis didinti spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje ir žada perduoti daugiau ginkluotės Kyjivui, griežtinti sankcijas Rusijai bei prisidėti vykdant tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų, pirmadienį pranešė amerikiečių pareigūnai.
Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis traukėsi nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, Maskvai mėginant sutelkti pastangas į operacijas kaimyninės šalies rytiniuose ir pietiniuose rajonuose ir išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas. Tuo metu ukrainiečiai ir jų sąjungininkai sako, kad išvaduotose teritorijose aptinkama vis daugiau Rusijos pajėgų masinių žiaurumų pėdsakų.
„Rusija perkelia savo pajėgas, kad susitelktų į puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose ir dalyje pietinių rajonų, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas). – Rusija mėgino pavergti visą Ukrainą, bet nesugebėjo. Dabar ji mėgina užvaldyti kai kurias šios šalies dalis.“
„Ši tolesnė fazė gali tęstis mėnesius ar ilgiau“, – pridūrė pareigūnas.
Rusijos pajėgos atsitraukė iš daugelio teritorijų šiaurės Ukrainoje, akivaizdžiai atsisakiusios pirminių planų greitai nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę, bet išvaduotuose rajonuose buvo rasta daug nužudytų civilių, ir tai skatina Vašingtono ryžtą didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pavadino V. Putiną karo nusikaltėliu, o žudynes į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste – karo nusikaltimu“
Dėl šių veiksmų turėtų įvykti „karo nusikaltimų teismas“, žurnalistams sakė J. Bidenas.
J. Sullivanas savo ruožtu nurodė, kad Vašingtonas, derindamas veiksmus su sąjungininkais Europoje, rengia tolesnes priemones, turinčias papildyti ilgą virtinę skaudžių ekonominių sankcijų, kuriomis siekiama nusmukdyti rublio kursą, smogti Rusijos elitui ir atimti iš šios šalies galimybę importuoti pažangiųjų technologijų komponentus.
„Šią savaitę galite tikėtis tolesnių pranešimų apie sankcijas“, – sakė patarėjas ir pridūrė, kad svarstomos priemonės, susijusios su Rusijai daug pajamų atnešančia energetikos pramone.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį ir ketvirtadienį viešės Briuselyje, kur dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Pažangūs ginklai“
Jungtinės Valstijos taip pat stengiasi Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tiekiamos ginkluotės kiekį ir smogiamąją galią.
Jau kelias savaites V. Zelenskis prašė parūpinti jo šaliai ginklų, kuriais būtų galima iš toli smogti Rusijos pajėgoms ir apsiginti nuo daug stipresnės rusų aviacijos, karinio laivyno ir toliašaudės artilerijos. Jis ne kartą pabrėžė, kad Kyjivo kariuomenei ypač stinga naikintuvų, tankų ir oro erdvės gynybos priemonių.
Baimindamosi provokuoti galingą branduolinį arsenalą turinčią Rusiją, galingosios Vakarų valstybės iki šiol nesusitarė, ar tokių ginkluotės sistemų būtų galima perduoti Ukrainai ir kaip tai būtų įmanoma padaryti. J. Sullivanas atkreipė dėmesį, kad J. Bideno administracija jau išsiuntė Ukrainai ginkluotės, kurios vertė – 2,3 mlrd. dolerių (2,1 mlrd. eurų).
Patarėjas taip pat leido suprasti, kad Kyjivas gaus daugiau ginklų.
J. Sullivanas sakė, kad Vašingtonas tariasi su sąjungininkais dėl galimybių perduoti Ukrainai, be kita ko, „didesnio nuotolio priešlėktuvinių sistemų, artilerijos sistemų ir pakrančių gynybos sistemų“. Jis akivaizdžiai turėjo omenyje sovietinės gamybos techniką, tebeturimą kai kurių Rytų Europos šalių, kurią galėtų iškart pradėti naudoti ukrainiečių kariuomenė.
Jis neatskleidė daugiau detalių apie šias naujas sistemas, galinčias papildyti jau tiekiamas Ukrainai gana mažo veikimo nuotolio raketas, dronus ir šaulių ginklus.
J. Sullivanas sakė, kad „kai kurių iš šių sistemų negalime reklamuoti“.
Vis dėlto „pastangų, reikalingų gauti ir perduoti įvairius pažangius ginkluotės pajėgumus, mastas ir aprėptis neturi precedento“, teigė patarėjas.
Australija uždraudžia prabangos prekių eksportą į Rusiją
Australija dėl karo Ukrainoje įveda naujas sankcijas Rusijai – draus prabangos prekių eksportą į šalį. Tai pirmiausiai bus vyno ir prabangių automobilių eksporto sustabdymas, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Šios sankcijos nukreiptos prieš prezidentą V. Putiną ir jo turtingus rėmėjus, ne prieš paprastus rusų vartotojus, – pabrėžė užsienio reikalų ministrė Marise Payne. – Jos įgyvendinamos pasitarus su svarbiais partneriais, kad būtų apribota rusų elito prieiga prie tokių prekių“.
Vyriausybė Kanberoje jau netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas Maskvai ir praėjusiomis savaitėmis jas vis praplėtė. Tai daugiausiai tikslinės baudžiamosios priemonės, be kita ko, vyriausybės nariams, kariniams vadams ir dešimtims „propagandistų bei dezinformacijos aktyvistų“. Šalis į Ukrainą nusiuntė ir karinės įrangos.
„Australijos vyriausybė tvirtai pasiryžusi priversti Rusiją sumokėti aukščiausią kainą už prezidento V. Putino neteisėtą ir neišprovokuotą karą“, – sakė M. Payne.
ES svarsto galimybę taikyti sankcijas Rusijos anglių ir naftos pramonei
ES svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje taikyti sankcijas Rusijos naftos ar anglių pramonei, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, nors kai kurios šalys vis dar nerimauja dėl tokio žingsnio ekonominių padarinių.
Europos Sąjunga ir JAV šiuo metu rengia papildomas sankcijas Maskvai dėl įtarimų, kad Kremliaus pasiųstos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų netoli Kyjivo, kur savaitgalį buvo aptikta šimtai civilių gyventojų kūnų.
Europiečiai spaudžiami smogti Rusijai itin svarbiam energetikos sektoriui, kad šalis nebegautų didžiulių pajamų iš dujų, naftos ir anglies pardavimų, padedančių Kremliui finansuoti karą.
„Nenoriu pateikti išankstinių vertinimų, bet iš tiesų diskutuojama, ką galima padaryti tokiose energetikos srityse kaip anglys ir nafta“, – sakė EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atvykęs į ES ministrų derybas Liuksemburge.
„Diskusijos apie tai vyksta. Europos Komisijos nuomone, tai tikrai yra viena iš galimybių“, – pridūrė jis.
Briuselis šiuo metu rengia naują sankcijų paketą, bet kad jis įsigaliotų būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas.
Lig šiol nuo Rusijos energijos išteklių labai priklausomos šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija ir Italija, priešinosi, kad ribojamosios priemonės paliestų ir dujas ar naftą. Pasiryžti tokiam žingsniui ragina Lenkija ir Baltijos šalys, taip pat Jungtinės Valstijos.
Berlynas pirmadienį pareiškė, kad rusiškų gamtinių dujų, atsižvelgiant į jų svarbą Europos ekonomikai, kol kas neįmanoma atsisakyti. Tuo metu Viena antradienį leido suprasti, kad anglys galėtų būti importuojamos ir iš kitų šalių.
„Šiandien aptarsime [anglių klausimą]“, – antradienį pažymėjo Austrijos finansų ministras Magnusas Brunneris (Magnusas Briuneris).
„Visuomet turime atsargiai žiūrėti į sankcijas ir ramiai vertinti, kokį poveikį jos turėtų mums patiems“, – pridūrė jis.
ES užsienio reikalų ministrai galėtų priimti naujausią paketą arba per trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančius NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) susitikimus, arba per eilinį susitikimą ateinančios savaitės pradžioje.
Europos Sąjunga koordinuoja sankcijas Maskvai su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis Vakarų sąjungininkėmis dar nuo Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų pradžios.
Vašingtonas pirmadienį pranešė, kad papildomos baudžiamosios priemonės bus įvestos „šią savaitę“.
JAV nebeleis Rusijai atlikti mokėjimų amerikiečių bankuose esančiomis lėšomis
Jungtinės Valstijos nuo antradienio nebeleis Maskvai atlikti mokėjimų iš amerikiečių bankuose esančių lėšų, siekdamos padidinti ekonominį spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė JAV iždas.
„Šiandien yra galutinis terminas, per kurį Rusija turi sumokėti dar vieną įsipareigojimą. Nuo šiandien JAV iždas neleis apmokėti jokių skolų JAV doleriais iš Rusijos vyriausybės sąskaitų JAV finansų institucijose“, – naujienų agentūrai AFP teigė Iždo atstovas.
„Rusija turi pasirinkti, ar naudoti likusias vertingas atsargas JAV doleriais, gauti naujų pajamų, ar nevykdyti įsipareigojimų“, – naujienų agentūrai AFP Pareiškė Iždo atstovas.
Iki šiol įsipareigojimų apmokėjimui nebuvo taikomos griežtos sankcijos, atskyrusios Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos. Maskvai buvo leista kelis kartus atlikti mokėjimus užsienio kreditoriams per pagrindinius JAV bankus.
Rusijai taip pat buvo leista gauti mokėjimus už naftos ir dujų pardavimą, nors JAV ir uždraudė žaliavų importą iš Rusijos.
Visgi pirmadienį Baltieji rūmai perspėjo, kad Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui gresia dar daugiau sankcijų, kai paaiškėjo žiaurumo faktų anksčiau Rusijos okupuotose Ukrainos vietose.
Pastarasis JAV žingsnis privers „dar labiau išeikvoti išteklius, kuriuos V. Putinas naudoja tęsti karą prieš Ukrainą, ir sukels daugiau neapibrėžtumo bei iššūkių jų finansų sistemai“, – sakoma Iždo pareigūno pareiškime, kuriame pažymima, kad šalies „laukia recesija, didžiulė infliacija ir būtiniausių prekių trūkumas“.
