Vokietijos vyriausybė perspėjo dėl sankcijų Maskvai, tarp šalių įsiplieskus diplomatiniam ginčui dėl bylos, kuri siejama su buvusio Rusijos dvigubo agento apnuodijimu Britanijoje 2018 metais.

„Nežinomu laiku iki 2019 metų liepos 18-osios kaltinamasis gavo centrinės Rusijos Federacijos vyriausybės agentūrų įsakymą likviduoti čečėnų kilmės Sakartvelo pilietį Tornikę K.“, – sakoma federalinės prokuratūros pareiškime, kuriame žudiku nurodomas Rusijos pilietis Vadimas K., dar vadinamas Vadimu S.

Sakartvelo piliečio įžūlus nužudymas viename iš Vokietijos sostinės parkų pernai paskatino Vokietijos užsienio reikalų ministeriją išsiųsti du rusų diplomatus, priežastimi nurodant bendradarbiavimo trūkumą tiriant šį rugpjūčio 23-iosios nusikaltimą.

Nužudytasis Tornikė K., kuris pranešimuose buvo vadinamas vienu iš buvusių čečėnų kovotojų vadų Zelimchanu Changošviliu, kovojo su Rusijos pajėgomis Čečėnijoje. Anksčiau ne kartą buvo mėginama jį nužudyti; grasinimų jis sulaukdavo ir 2016 metais pabėgęs į Vokietiją.

Buvusiam čečėnų vadui buvo šauta dukart į galvą iš arti Berlyno Tyrgarteno parke, esančiame už kelių minučių kelio nuo Vokietijos parlamento ir kanclerio būstinės.

Žudikas prie aukos privažiavo dviračiu iš už nugaros ir šovė Tornikei K. į liemenį iš pistoleto „Glock 26“ su garso slopintuvu, nurodė prokurorai.

Aukai nukritus ant žemės, įtariamasis paleido dar du šūvius į galvą, nuo kurių kartvelas žuvo vietoje.

Reaguodama į prokurorų iškeltus kaltinimus kanclerės Angelos Merkel vyriausybė pareiškė, kad gali imtis papildomų sankcijų prieš Rusiją.

„Vyriausybė pasilieka sau teisę imtis tolesnių žingsnių“, – sakoma atstovo pranešime. Jame priduriama, kad Berlynas „labai rimtai“ vertina šią bylą.

Kalbėdamas Vienoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) sakė, kad jo ministerija „šiandien vėl iškvietė Rusijos ambasadorių, kad paaiškintų mūsų poziciją Rusijai“.

„Pasipiktinimą keliantys bandymai“

Ši žmogžudystė Tyrgarteno parke yra siejama su buvusio sovietų laikų dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimu, atšaldžiusiu Londono ir Maskvos santykius.

Gruodžio mėnesį, prokurorams pranešus, kad pirminiai tyrimo rezultatai leidžia manyti, jog prie šio nužudymo gali būti prisidėjusi Maskva, Vokietija išsiuntė du Rusijos diplomatus iš šalies.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas auką pavadino „labai žiauriu ir kruvinu banditu“, kovojusiu išvien su separatistais prieš Rusijos pajėgas Kaukaze ir prisidėjusiu prie sprogdinimų Maskvos metropolitene.

Maskva taip pat sakė siekusi jo ekstradicijos.

Žurnalistinių tyrimų tinklalapis „Bellingcat“ nurodė, kad įtariamasis yra 54-erių Vadimas Krasikovas, kuris užaugo Kazachstane, kai ši šalis buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, o vėliau persikėlė į Sibirą.

Rusija jau daug metų kėlė Vakarų valstybių pasipiktinimą įvairiais savo veiksmais nuo Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos iki paramos Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui Sirijoje.

A. Merkel bandė laviruoti, pabrėždama dialogo svarbą, bet leisdama aiškiai suprasti, kad nepritaria Rusijos veiksmams tarptautinėje arenoje.

Tačiau pastaruoju metu žmogžudystė Tygarteno parke ir keletas programišių kibernetinių atakų, kurias, kaip mano Berlynas, surengė Rusija, dar labiau atšaldė šalių santykius.

Gegužę A. Merkel atskleidė, kad yra tapusi Rusijos kompiuterinių įsilaužėlių taikiniu, ir pareiškė turinti konkrečių šių „pasipiktinimą keliančių“ bandymų šnipinėti įrodymų.

Tuomet primindama čečėnų vado nužudymą ji taip pat pareiškė, kad ši žmogžudystė „trukdo pasitikėjimu grįstam bendradarbiavimui“ tarp šalių.