BNS pateikia svarbiausių datų, susijusių su karu Ukrainoje, apžvalgą.

2022-ųjų vasario 24-oji. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia demilitarizuoti ir denacifikuoti provakarietišką savo kaimynę. Pasirodžius pranešimams apie sprogimus Ukrainos miestuose, taip pat ir sostinėje, prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė visoje šalies teritorijoje karo padėtį, vyriausybė ir kitos valdžios struktūros pradėjo dirbti karo padėties režimu. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė invaziją kaip neapgalvotą ir neišprovokuotą, atsakė beprecedentėmis sankcijomis. Visame pasaulyje vyko Ukrainą palaikantys mitingai, iš Rusijos ėmė trauktis Vakarų kapitalo verslas.

2022-ųjų vasario 27-oji. Maskva paskelbė, kad įžengė į Chersono miestą, kuriame prieš karą gyveno beveik 300 tūkst. žmonių. Tai buvo vienintelis administracinis centras, kurį Rusijai buvo pavykę okupuoti.

2022-ųjų kovo 4-oji. Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija pranešė, kad didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės teritorija yra okupuota Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Kyjivas ir Maskva ne kartą kaltino viena kitą apšaudžius Zaporižios elektrinę. Atominių elektrinių saugumas nuo pat invazijos pradžios kėlė didelį susirūpinimą, o išpuoliai prieš kelis tokius objektus kurstė baimę dėl galimo branduolinio incidento.

2022-ųjų kovo 16-oji. Rusijos pajėgos subombardavo dramos teatro pastatą Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Miesto valdžia iš pradžių buvo apskaičiavusi, kad žuvo maždaug 300 žmonių, o naujienų agentūros AP tyrimas rodo, kad žuvusiųjų gali būti iki 600.

2022-ųjų balandžio 4-oji. Ukrainos prezidentas po visos Kyjivo srities kontrolės susigrąžinimo apsilankė Bučoje, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo aptikta dešimtys nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis. Šis civilių teroras sulaukė naujos Rusijos pasmerkimo bangos Vakaruose ir naujų sankcijų.

2022-ųjų balandžio 8-oji. Rusijos pajėgos raketomis smogė traukinių stočiai rytiniame Kramatorsko mieste. Remiantis vietos pareigūnais, išpuolio metu žuvo 61 žmogus, daugiau kaip 160 buvo sužeisti. Nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) apkaltino Rusiją įvykdžius karo nusikaltimą.

2022-ųjų balandžio 14-oji. Pataikius Ukrainos pajėgų paleistoms raketoms, nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“. Rusija savo ruožtu tvirtino, kad kreiserio katastrofą sukėlė jame buvusių šaudmenų sprogimas.

2022-ųjų gegužės 20-oji. Ukrainos kariuomenė liepė apsiaustoje Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“ likusiems kariams nutraukti kovą. Rusams balandžio pabaigoje užrėmus Mariupolį, likę miesto gynėjai ištisas savaites slėpėsi tuneliuose po didžiule metalurgijos gamykla. „Azovstal“ gynėjai buvo paimti į rusų nelaisvę, dešimtys jų vėliau grįžo namo per Kyjivo ir Maskvos apsikeitimus belaisviais.

2022-ųjų birželio 30-oji. Rusija paskelbė, kad atitraukia savo pajėgas iš strategiškai svarbios Ukrainos Gyvačių salos Juodojoje jūroje, o po kelių dienų ten vėl iškelta Ukrainos nacionalinė vėliava. Nedidelė sala išgarsėjo invazijos pradžioje, internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****“ tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.

2022-ųjų liepos 22-oji. Rusija ir Ukraina pasirašė svarbią sutartį su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo. Susitarimas leido Ukrainai eksportuoti beveik 20 mln. tonų grūdų ir kitų maisto produktų, o tai padėjo sumažinti pasaulinių kainų maisto kainų šuolį, kurį sukėlė Rusijos pajėgų įsiveržimas. Lapkričio viduryje susitarimas buvo pratęstas dar 120 dienų.

2022-ųjų rugpjūčio 29-oji. Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą pietuose, o maždaug po savaitės – ir rytuose. Ukrainiečių pajėgos per kontrpuolimą pasiekė didelių laimėjimų šiaurės rytiniame Charkivo regione, įskaitant strategiškai svarbų rytinį Iziumo miestą, ir atkovojo teritorijų palei pietinį frontą Chersono srityje. Lapkričio 11-ąją Ukraina paskelbė, kad jos pajėgos atkovojo Chersoną. Tolesniais mėnesiais jis liko rusų taikiniu.

2022-ųjų rugsėjo 21-oji. V. Putinas paskelbė apie apie 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją, kad sustiprintų rusų pajėgas Ukrainoje. Dalinės mobilizacijos paskelbimas išprovokavo protestus, daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Rusijos, be to, įvyko keli išpuoliai prieš įstaigas, atsakingas už šaukimą.

2022-ųjų rugsėjo 30-oji. Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus: Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nors rusų pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo. Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus minėtose Ukrainos srityse ir pareiškė, esą gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Tarptautinė bendruomenė šių balsavimų rezultatų nepripažino.

2022-ųjų spalio 8-oji. Ant svarbaus automobilių ir traukinių tilto, jungiančio Maskvos 2014 metais aneksuotą Ukrainos Krymo pusiasalį su Rusija, kilo didžiulis gaisras. Maskva dėl jo apkaltino Ukrainą, tačiau Kyjivas neprisiėmė atsakomybės už sprogimą.

2022-ųjų spalio 10-oji. Rusija pirmą kartą raketomis intensyviai apšaudė Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Tokie apšaudymai reguliariai tęsėsi tolesniais mėnesiais.

2022-ųjų gruodžio 21-oji. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmą kartą nuo invazijos pradžios išvyko į užsienio vizitą. Vašingtone jis susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir kreipėsi į Kongresą. JAV paskelbė perduosiančios Ukrainai pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją.

2023-iųjų sausio 1-oji. Kelios minutės po vidurnakčio Ukraina smogė laikinai rusų bazei Makijivkoje. Rusijos gynybos ministerija teigia, kad žuvo 89 kariai. Tai buvo itin retas tokio pobūdžio aukas pripažįstantis Maskvos pranešimas, o nurodytas žuvusiųjų skaičius buvo didžiausias, kokį tik nuo invazijos pradžios dėl vieno smūgio yra skelbę rusai. Kyjivas prisiėmė atsakomybę už šį smūgį, o Ukrainos kariuomenė teigė, kad žuvusiųjų skaičius yra daug didesnis.

2023-iųjų sausio 14-oji. Rusijos raketos smūgis į daugiabutį Dnipro mieste pražudė 45 asmenis. Kremlius neigia, kad už tai atsakingos jo pajėgos.

2023-iųjų sausio 25-oji. Vokietijos vyriausybė patvirtino, kad atsiųs Ukrainai keturiolika tankų „Leopard 2“, taip pat leido kitoms šalims siųsti šiuos tankus Ukrainai. Prieš Berlynui priimant sprendimą, kelis mėnesius vyko įnirtingos diskusijos. Vakarų šalys žadėjo ukrainiečiams padėti atremti Rusijos invaziją vis sudėtingesne karine technika. Ukraina taip pat prašo Vakarų atsiųsti jai naikintuvų.

2023-iųjų vasario 20-oji. Kyjive su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankė JAV vadovas J. Bidenas. V. Zelenskis jo solidarumo vizitą pavadino „itin svarbiu paramos visiems ukrainiečiams ženklu“.