„Jie atsisakė su juo kalbėtis, nors jiems buvo siūlyta. Viešnagės pradžioje buvo nurodyta, kad jie nori pasikalbėti su penkiais Baltarusijoje likusiais keleiviais. Galiausiai jie nesusitiko nė su vienu iš jų“, – šeštadienį nurodė Aviacijos departamento direktorius Arciomas Sikorskis kalbėdamas tiesiogiai  kanale Glavny.Tur.

Minsko režimo atstovas tvirtino, kad ICAO ekspertų nuomonė pasikeitė po pokalbio su baltarusių specialistais.

„Jų nuomonė pasikeitė, nes atvažiuodami čia jie buvo visiškai kitos nuotaikos nei išvykdami“, – patikino jis.

„Geriau suprato, kas čia įvyko, ir kad nebuvo vykdoma jokios specialios operacijos kažkokiam keleiviui sulaikyti, visiškai ne. Nes mes visai nežinojome, kas skrido mūsų oro erdve, kaip ir kitais praskrendančių lėktuvų [atvejais]. Svarbiausia yra tai, kad mes tai įrodėme“, – kalbėjo A. Sikorskis.

Geriau suprato, kas čia įvyko, ir kad nebuvo vykdoma jokios specialios operacijos kažkokiam keleiviui sulaikyti, visiškai ne.

Anot jo, Baltarusija taip pat įrodė, kad veikė griežtai laikydamasi visų tarptautinių instrukcijų.

„Galiausiai aš pamačiau, kad jie buvo visiškai pasimetę, nes nuotaika, su kuria jie atvyko, pasikeitė“, – kalbėjo A. Sikorskis.

ICAO komanda, tirianti „Ryanair“ orlaivio nutupdymą Minsko nacionaliniame oro uoste, į Baltarusiją atvyko rugpjūčio 23 dieną. Rugsėjo mėnesį ekspertai turėtų paskelbti preliminarią ataskaitą. Galutinių išvadų laukiama lapkritį.

Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Europos Sąjunga ir daugelis kitų šalių uždarė savo oro erdvę Baltarusijos oro vežėjams. Be to, įvairių Europos oro bendrovių lėktuvai atsisakė naudoti Baltarusijos oro erdvę.

Šių sankcijų buvo imtasi po incidento, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių buvo priverstinai nutupdytas Minske, baltarusių dispečeriams informavus apie jame neva esantį sprogmenį, nors ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Perimti lainerio Minsko režimas buvo pasiuntęs naikintuvą.

Orlaiviui nutūpus Baltarusijos sostinėje, buvo sulaikyti juo skridę opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

R. Pratasevičius kartu su bendražygiais platformoje „Telegram“ įkūrė baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“, kuris suvaidino labai svarbų vaidmenį pernai po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų organizuojant beprecedentes demonstracijas prieš Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Birželio pabaigoje Baltarusijos tyrimų komitetas pranešė, kad R. Pratasevičius ir S. Sapega duoda „prisipažįstamuosius parodymus“ ir paprašė ikiteisminio susitarimo dėl bendradarbiavimo su tyrimu. Dėl to jiems buvo pakeista kardomoji priemonė ir vietoje kalėjimo skirtas namų areštas.