Karas prasidėjo po beprecedenčių antivyriausybinių protestų Darajos mieste, šalies pietuose, 2011 m. kovo 15 d. Protestai išplito visoje šalyje, o juos žiauriai numalšino Sirijos režimas. Prasidėjus kariniam konfliktui į jį įsitraukė džihadistai ir užsienio valstybės.

Dėl karo savo namus paliko apie 13 mln. sirų, o šaliai buvo padaryta milijardus dolerių siekianti žala.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos „the Syrian Observatory for Human Rights“ duomenimis, 2018 m. kovą žuvusiųjų skaičius buvo 370 000.

Naujausiais duomenimis, žuvo 128 000 Sirijos ir užsieniečių karių, palaikančių režimą. Daugiau nei pusė žuvusiųjų buvo Sirijos kariai, o 1 682 priklausė Libano šiitų grupuotei „Hezbollah“, kuri Sirijoje kariauja nuo 2013 m.

Teigiama, kad kare žuvo 69 000 opozicijos, islamistų ir kurdų kovotojų.

Taip pat žuvo 67 000 džihadistų, daugiausiai iš „Islamo valstybės“ grupuotės ir „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS) grupuotės, kurioje dominuoja buvę „Al Qaeda“ nariai.

Į bendrą aukų skaičių neįtraukti 88 000 žmonių, kurie mirė nuo kankinimų Sirijos režimo kalėjimuose, ir tūkstančiai žmonių, kuriuos pagrobė įvairios kariaujančios pusės.

Su Rusijos ir Irano pagalba Sirijos prezidentas Basharas al Assadas pastaraisiais metais atgavo beveik dviejų trečdalių šalies teritorijos kontrolę.

Tai pavyko po pergalių prieš sukilėlius ir džihadistus nuo 2015 m. bei pasiuntus pajėgas į šalies šiaurės rytus siekiant sustabdyti pernai Turkijos pradėtą operaciją Sirijoje.

Tačiau Damasko vyriausybei kol kas nepavyko užkariauti Idlibo regiono, kur gyvena apie 3 mln. žmonių. Pastarosiomis savaitėmis situacija ten paaštrėjo ir, anot Jungtinių Tautų, 284 000 žmonių teko bėgti iš savo namų.

Turkijos pajėgos užėmė pasienio teritoriją, kuri anksčiau priklausė kurdų kovotojams, šie kontroliuoja Rytų Siriją, kur prie didžiųjų naftos telkinių buvo dislokuoti JAV kariai.

Skaičiuojama, kad dėl karo Sirijos ekonomika atsiliko trimis dešimtmečiais, o dėl sunaikintos infrastruktūros sustojo elektros energijos gamyba ir naftos gavyba.