Prie JAV prisijungė iraniečių disidentai, pasmerkę kruviną vyriausybės susidorojimą su visoje šalyje vykusiais protestais, per kuriuos, anot aktyvistų, žuvo mažiausiai 2 677 žmonės.
„Kolegos, leiskite aiškiai pasakyti: prezidentas Trumpas yra veiksmų, o ne nesibaigiančių kalbų, kokias matome Jungtinėse Tautose, žmogus, – Tarybai teigė JAV ambasadorius prie JT Mike'as Waltzas. – Jis aiškiai pasakė, kad siekiant sustabdyti žudynes svarstomos visos galimybės. Ir niekas kitas to neturėtų suprasti geriau nei Irano režimo vadovybė.“
Regione tebetvyro JAV atsakomųjų veiksmų dėl protestuotojų žūčių tikimybė, nors D. Trumpas ir signalizavo apie galimą deeskalavimą, sakydamas, kad žudynės, regis, baigiasi. Iki ketvirtadienio Irano teokratijai iššūkį metę protestai atrodė vis labiau nuslopinti, tačiau valstybės nurodymu įvestas interneto ir ryšio draudimas išliko.
Vienas diplomatas naujienų agentūrai AP teigė, kad Egipto, Omano, Saudo Arabijos ir Kataro aukšto rango pareigūnai pastarąsias 48 valandas D. Trumpui reiškė susirūpinimą, jog JAV karinė intervencija sukrėstų pasaulio ekonomiką ir destabilizuotų ir taip nestabilų regioną.
Susitikimo metu Irano ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Hosseinas Darzi sukritikavo JAV dėl, jo teigimu, JAV „tiesioginio dalyvavimo kurstant neramumus Irane, kad šie peraugtų į smurtą“.
„Prisidengdamos tuščiu susirūpinimu Irano žmonėmis ir teiginiais apie paramą žmogaus teisėms, Jungtinės Valstijos bando save pavaizduoti kaip Irano žmonių draugą, kartu rengdamos dirvą politiniam destabilizavimui ir karinei intervencijai, prisidengdamos vadinamuoju „humanitariniu“ naratyvu“, – sakė H. Darzi.
JAV paprašė sušaukti neeilinį Saugumo Tarybos posėdį ir pakvietė du Irano disidentus, Masih Alinejad ir Ahmadą Batebi, kad šie papasakotų apie savo, kaip Islamo respublikos taikinių, patirtį.
Vienu momentu M. Alinejad tiesiogiai kreipėsi į Irano atstovą.
„Jūs tris kartus bandėte mane nužudyti. Savo akimis mačiau savo potencialų žudiką priešais savo sodą, savo namuose Brukline“, – sakė ji, kol Irano pareigūnas į ją nekreipė dėmesio.
Spalį du įtariami rusų mafijos nariai buvo nuteisti kalėti po 25 metus už tai, kad prieš trejus metus Irano vyriausybės vardu pasamdė smogiką nužudyti M. Alinejad jos namuose Niujorke.
A. Batebi papasakojo, kaip Irano kalėjimo prižiūrėtojai darydavo jam gilias pjautines žaizdas, o paskui ant jų pildavo druską.
„Jei manimi netikite, galiu jums parodyti savo kūną tiesiog dabar“, – teigė jis Tarybai.
Abu disidentai paragino pasaulinę organizaciją ir Tarybą dėti daugiau pastangų, kad Iranas būtų patrauktas atsakomybėn už žmogaus teisių pažeidimus. A. Batebi maldavo D. Trumpo „nepalikti“ Irano žmonių vienų.
„Jūs paskatinote žmones išeiti į gatves. Tai buvo geras dalykas. Bet nepalikite jų vienų“, – sakė jis.
Rusija buvo vienintelė Tarybos narė, kuri gynė Irano veiksmus ir kartu ragino JAV nustoti kištis.
Vis labiau nuslopinti protestai
Iš Irano nebeplūsta demonstracijų vaizdo įrašai, o tai greičiausiai reiškia, kad dėl didelio saugumo pajėgų skaičiaus didžiuosiuose miestuose demonstracijų tempas sulėtėjo.
Irano sostinėje Teherane liudininkai teigė, kad pastaraisiais rytais gatvėse nebuvo matyti jokių naujų naktį uždegtų laužų ar nuolaužų ženklų. Be to, nebegirdėti kelias naktis aidėjusių šūvių.
JAV veikiančios agentūros „Human Rights Activists News Agency“ (HRNA) duomenimis, per Irano saugumo pajėgų susidorojimą žuvo mažiausiai 2 677 protestuotojai – tai 106 žuvusiaisiais daugiau, nei buvo pranešta ankstesnę dieną. Organizacija teigia, kad aukų skaičius greičiausiai ir toliau augs.
Per jokius kitus protestus ar neramumus, kilusius pastaraisiais dešimtmečiais, tokio didelio aukų skaičiaus nebuvo. Šie skaičiai primena chaosą, kilusį per 1979 metų Islamo revoliuciją šalyje.
Prieš 20 metų įkurta JAV veikianti agentūra per daugelį demonstracijų metų teikė tikslius duomenis, remdamasi Irane veikiančių aktyvistų tinklu, kuris patvirtina visus pranešimus apie žuvusius žmones.
Dėl labai riboto ryšio Irane AP negalėjo nepriklausomai patvirtinti žuvusiųjų skaičiaus. Irano vyriausybė nepateikė aukų skaičiaus.
Naujos sankcijos aukšto rango Irano pareigūnams
JAV ketvirtadienį paskelbė naujas sankcijas Irano pareigūnams, kaltinamiems smurtinio susidorojimo su taikiais protestais organizavimu.
Didžiojo septyneto (G-7) valstybės ir Europos Sąjunga (ES) taip pat pareiškė svarstančios įvesti naujas sankcijas, siekiant padidinti spaudimą Irano teokratinei vyriausybei.
Į JAV sankcionuotų asmenų sąrašą pateko Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius, kurį Iždo departamentas apkaltino tuo, kad jis buvo vienas pirmųjų pareigūnų, raginusių naudoti jėgą prieš protestuotojus.
G-7, kuriam priklauso ir JAV, taip pat perspėjo, kad gali įvesti daugiau sankcijų, jei tęsis Irano susidorojimas su protestais.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad ES svarsto galimybę griežtinti sankcijas, „kad paskatintų šio režimo pabaigą ir pokyčius“.
Protestai prasidėjo gruodžio pabaigoje, juos išprovokavo didžiulė ekonominė krizė ir staigus nacionalinės valiutos rialo kritimas.
Naujausi komentarai