Įsaką, 60 dienų uždraudžiantį naudoti ugnį kaip valdų tvarkymo priemonę, pasirašė prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), garsėjant tarptautinei kritikai dėl jo reakcijos į šią ekologinę krizę.

Naujojo draudimo laikotarpis sutampa su sausuoju metų laiku, kai deginimas yra plačiausiai taikomas. Įsaku paliekama galimybė deginti kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai ugnis naudojama kaip priemonė augalijai pagerinti arba kai deginimus vykdo vietos indėnai, gyvenantys iš natūraliojo ūkio.

„Manau, tai reikėjo padaryti jau seniai, – sakė Rondonijos valstijos sostinės Porto Veljo oro uoste dirbanti Waldeglace Sousa Mota (Valdegleis Susa Mota). – Manau, dabar tai atneš palengvėjimą.“

Pastarosiomis savaitėmis padangę Porto Veljuje dažnai temdydavo gaisrų dūmų debesys, o tarp gyventojų, ypač vaikų ir senyvų žmonių, padažnėjo kvėpavimo sutrikimų atvejų.

60 dienų draudimas padės apriboti deginimo mastą, bet jo poveikis gali būti „labai ribotas“, jeigu žmonės jo nepaisys prasidėjus deginimų sezono pikui, sakė Oklahomos universitete dirbantis augalų ekologijos specialistas Xiangming Xiao (Siaoming Siao), tyrinėjantis Amazonijos miškų naikinimą. Pasak jo, Brazilijoje deginimas daugiausiai taikomas nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pradžios.

„Brazilijoje vykdavo tiek teisėti, tiek neteisėti deginimai. Juos bus labai sunku atpažinti ir atskirti“, – ekspertas rašo savo laiške naujienų agentūrai „The Associated Press“.

Taip pat neaišku, kiek veiksmingai Brazilija galės užtikrinti, kad šio draudimo būtų laikomasi. Šią savaitę paskelbtame laiške, pasirašytame daugiau kaip 500 Brazilijos aplinkosaugos agentūros IBAMA darbuotojų, sakoma, kad dėl nepakankamo vyriausybės palaikymo nukenčia jų darbo kokybė ir Amazonijoje bei kitur dažnėja ekologinių nusikaltimų.

Brazilijos miškų ūkio įstatymai paprastai leidžia ūkininkams ir kitiems vykdyti deginimus, gavus aplinkosaugos tarnybų leidimus.

Tačiau šiemet visoje šalyje deginimų labai pagausėjo, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais. Baiminamasi, kad pažeidėjai išdrąsėjo, J. Bolsonaro pareiškus, kad atogrąžų miškų apsaugų trikdo ekonomikos plėtrą.

J. Bolsonaro taip pat kėlė prielaidą, nors ir nepateikdamas jokių įrodymų, kad aplinkosaugos aktyvistų grupės tyčia padeginėja, mėgindamos destabilizuoti jo vyriausybę. Be to, Brazilijos vadovas įsitraukė į žodžių karą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) ir kitais Europos lyderiais, reiškusiais abejonių dėl jo įsipareigojimų saugoti Amazonijos ekosistemą.

Ši priešprieša nustūmė į antrąjį planą Didžiojo septyneto (G-7) šalių pažadą skirti 20 mln. JAV dolerių (18,1 mln. eurų) kaip pagalbą pastangoms apsaugoti Amazonijos miškus.

Didžiojoje dalyje išdegusių plotų miškai jau anksčiau buvo iškirsti, bet kai kur ugnis išplito į nepaliestus miškus, todėl didėja nerimas, kad šių atogrąžų girių plotas dar labiau sumažės.

Ketvirtadienį sakydamas kalbą J.  Bolsonaro padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) „už Brazilijos gynimą per G-7“ viršūnių susitikimą, kur Brazilijos vadovą kritikavo E. Macronas ir kiti lyderiai.

Amazonijos drėgnieji atogrąžų miškai, sugeriantys daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, laikomi gyvybiškai svarbiais pasaulio klimato stabilumui.

Ketvirtadienį Bolivija nurodė prašysianti daugiau tarptautinės pagalbos, siekdama suvaldyti panašius gaisrus, kilusius vykdant atveriamų žemės plotų deginimus, dažnai tapdavusius nevaldomais dėl smarkių vėjų.

„Dėl pagalbos tariamės su Rusija, Kinija ir Prancūzija“, – sakė Bolivijos užsienio reikalų ministras Diego Pary (Diegas Paris), bet daugiau detalių neatskleidė.

Šioje šalyje miškų gaisrai siautė dalyje Amazonės žemumos, taip pat Santa Kruso provincijoje, kur gerai išvystytas žemės ūkis.

Bolivijoje gaisrus padėjo gesinti JAV atsiųstas priešgaisrinis lėktuvas „Boeing B747-400 SuperTanker“, taip pat du Peru sraigtasparniai. Be to, Argentina į šią šalį pažadėjo atsiųsti 140 ugniagesių grupę.