Šių Centrinės Azijos šalių sienos ilgi ruožai nėra niekaip pažymėti, o etninės grupės konkuruoja dėl nepakankamų žemės ir vandens išteklių, tad susirėmimų pasitaiko dažnai.

Kirgizija ir Tadžikistanas kaltino vienas kitą pirmadienį pradėjus šaudyti. Kirgizija sakė, kad kovos kilo tadžikams be susitarimo įrengus „karinį stebėjimo punktą“.

Laisvosios Europos radijo (Radio Free Europe, RFE) tadžikų tarnyba citavo Tadžikijos pareigūnus, sakiusius, kad per susirėmimus žuvo trys pasieniečiai. Jie antradienį buvo palaidoti.

Pasak pareigūnų, anksčiau per susišaudymą buvo sužeisti keli tadžikai.

Kirgizija paskelbė, kad buvo sužeista 13 jos piliečių ir kad žuvo vienas 40 metų pareigūnas.

Šalies užsienio reikalų ministras antradienį sakė, kad buvo paskambinta tadžikų ambasadoriui Suchrobui Olimzodai pareikšti protesto dėl Tadžikistano sienų apsaugos tarnybos „neteisėtų veiksmų“.

Kirgizijos premjeras Muchametkalijus Abylgazijevas po susirėmimo nuvyko į tą atokų regioną.

Kirgizijos prezidentas Sooronbajus Žejenbekovas liepą susitiko su Tadžikijos lyderiu Emomaliu Rachmonu. Susitikimas buvo vadinamas istoriniu, bet tolesnės pažangos dėl sienos demarkacijos nepadaryta.

Anksčiau tą mėnesį Tadžikistanas pranešė, kad vienas jo pilietis žuvo per kirgizų ir tadžikų bendruomenių smurto proveržį palei ginčijamą sieną. Incidentas įvyko Tadžikistano Vorucho eksklave, kurį supa Kirgizijos teritorija.

Kovo mėnesį tame pačiame regione per panašius susirėmimus žuvo mažiausiai du žmonės.

Abi šalys, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai, priklausė Sovietų Sąjungai, kuriai 1991 metais subyrėjus ginčai dėl sienos ėmė intensyvėti.