Mauna Loa ugnikalnis sekmadienį prabudo pirmą kartą po beveik keturių dešimtmečių pertraukos, ir iš dangaus pasipylė vulkaniniai pelenai ir nuolaužos.

Pagrindinis Havajų greitkelis, jungiantis Didžiosios salos rytinės ir vakarinės pakrantės miestus, tapo savotiška apžvalgos aikštele, kurią netoli Ugnikalnio nacionalinio parko užkimšo tūkstančiai automobilių.

Salos gyventoja Anne Andersen (En Andersen) trečiadienį trumpam paliko naktinę slaugytojos pamainą, kad pamatytų šį reginį, bet taip pat baiminasi, kad kelias netrukus gali būti uždarytas.

„Motina gamta mums rodo savo veidą“, – sakė A. Andersen, o horizonte buvo matyti dujas išmetantis ugnikalnis, ir pridūrė, kad „tai labai įdomu“.

Iš Kalifornijos valstijos į Havajus atvykęs Gordonas Brownas (Gordanas Braunas) pasakojo, kad pro savo nuomojamo namo miegamojo langą matė ryškiai oranžinės lavos srautą, todėl su žmona nusprendė atvažiuoti į Ugnikalnių nacionalinį parką ir visa tai apžiūrėti iš arčiau.

„Mes tiesiog norėjome...atvykti ir pamatyti tai iš arčiau. Jis toks ryškus, kad mano protas tiesiog negali to priimti“, – teigė G. Brownas.

Mes tiesiog norėjome...atvykti ir pamatyti tai iš arčiau. Jis toks ryškus, kad mano protas tiesiog negali to priimti.

Lava labai lėtai liejosi šlaitu žemyn ir buvo maždaug už 10 km nuo greitkelio „Saddle Road“. Kol kas neaišku, kada ir ar apskritai ji padengs kelią, kuris driekiasi per senus lavos srautus.

Šis kelias kertą salą ir jungia Hilo ir Kailua-Kona miestus. Jeigu „Saddle Road“ taptų nepravažiuojamas, kiltų problemų tarp šių miestų keliaujantiems žmonėms, nes jiems tektų važiuoti ilgesniu pakrantės keliu, o tai užtruktų kelias papildomas valandas.

Havajų ugnikalnių stebėsenos centro (HVO) mokslininkas Kenas Honas teigė, kad esant dabartiniam srauto greičiui lava kelią pasieks ne anksčiau kaip po dviejų dienų, tačiau pridūrė, kad tai gali užtrukti ir ilgiau.

„Kadangi lavos srautas plečiasi, jis tikriausiai trukdys pats sau judėti į priekį“, – teigė K. Honas.

66-erių Kathryn Tarananda (Katrin Tarananda) iš Vaimėjos apygardos pasakojo, jog nusistatė du žadintuvus, kad nepramiegotų ir nepraleistų progos pamatyti saulėtekį su išsiveržusiu ugnikalniu.

„Tai jaudina“, – sakė ji.

„Esame laukinės gamtos apsuptyje. Nuostabą kelią tai, kad gyvename šioje vietoje...Jaučiuosi labai, labai laiminga, kad esu salos gyventoja“, – pridūrė K. Tarananda.

Pastarąjį kartą istorijoje Mauna Loa išsiveržė 1984-aisiais. Dabartinis ugnikalnio išsiveržimas yra 34-asis nuo 1843 metų, kai pradėta juos fiksuoti.

Šalia Mauna Loa esantis Kilauėjos ugnikalnis prabudo 2021-ųjų rugsėjo mėnesį ir nacionalinio parko lankytojams suteikė retą progą vienu metu pamatyti du išsiveržimus: švytintį Kilauėjos lavos ežerą ir iš Mauna Loa ugnikalnio plyšio tekančią lavą.

Pareigūnai iš pat pradžių nerimavo, kad lava iš ugnikalnio gali tekėti link Pietų Konos bendruomenės, tačiau vėliau mokslininkai nuramino bendruomenę, kad lava pakeitė savo trajektoriją į plyšio zoną ugnikalnio šiaurės rytiniame šlaite ir nekelia pavojaus bendruomenėms.

Vulkaninių dujų ir sieros kvapas sklido palei „Saddie Road“, kur žmonės stebėjo, kaip didelis lavos srautas šliaužia vis arčiau ir arčiau.

K. Hono teigimu, pirmadienį vakare lava pasiekė Mauna Loa observatorijos privažiavimo kelią ir taip pat nutraukė elektros energijos tiekimą į įstaigą. Ši stotis matuoja šilumą sulaikančio anglies dioksido kiekį atmosferoje.

Šiuo metu Jungtinių Valstijų federalinė vyriausybė ieško laikinos vietos observatorijai Havajų saloje, o taip pat svarsto apie galimybę nuskraidinti į mokslinę stotį generatorių, kad būtų atkurtas elektros energijos tiekimas ir atnaujinti matavimai.

Tuo metu mokslininkai bando išmatuoti išsiveržimo metu išsiskiriančias dujas.