Specialaus tarptautinio tribunolo, kuris tirtų įtariamą Rusijos „agresijos nusikaltimą“, planui vadovauja Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Smirnovas.
Agresijos nusikaltimo apibrėžtis buvo priimta 2010 metų Romos statute, o panaši „nusikaltimo taikai“ sąvoka buvo naudojama Niurnbergo ir Tokijo procesuose po Antrojo pasaulinio karo.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), kuris jau 20 metų nagrinėja sunkiausius nusikaltimus, jau tiria karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą Ukrainoje.
Tačiau jis negali nagrinėti kaltinimų agresija, nes nei Ukraina, nei Rusija nėra ratifikavusios Romos statuto.
Šis teismas yra „vienintelis būdas užtikrinti, kad nusikaltėliai, pradėję karą Ukrainoje, būtų greitai patraukti atsakomybėn, – AFP sakė A. Smirnovas. – Pasaulis turi trumpą atmintį. Todėl norėčiau, kad šis tribunolas pradėtų veikti kitais metais“.
Ukraina žino, kad kaltinamieji nedalyvaus, tačiau šis tribunolas „pasitarnaus tam, kad šie žmonės būtų įvardyti kaip nusikaltėliai ir kad jie negalėtų keliauti po civilizuotą pasaulį“, sakė jis.
Parengta tarptautinė sutartis
Ukrainos prokurorai iki šiol nustatė apie 600 įtariamųjų dėl agresijos, tarp kurių yra aukštų karinių pareigūnų, politikų ir propagandistų.
Parengtas tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektas, kurį turi pasirašyti vyriausybės.
Tuomet teismo sprendimai būtų pripažįstami pasirašiusiųjų šalių teritorijoje, o tai reiškia, kad visi nuteisti nusikaltėliai galėtų būti ten suimti.
A. Smirnovas sakė, kad kelios šalys turėtų pasirašyti dokumentą iki metų pabaigos, o derybos vyksta su „keliais Europos partneriais, (kurie) norėtų priimti tribunolą“.
„Norime, kad šio teismo sprendimai būtų pripažinti“, – sakė jis, teigdamas, kad „puikiai supranta“, jog teismui reikia stipraus teisėtumo.
Nepaisant kelių reformų, Ukrainos teismai praeityje buvo kritikuojami dėl nepriklausomumo stokos ir korupcijos.
Nors Lenkija ir Baltijos šalys – artimiausios Ukrainos partnerės – labai pritaria pasiūlymams, Vokietija ir Prancūzija reaguoja santūriau. Tai galima paaiškinti politiniais sumetimais.
„Kai kurios šalys, pripažindamos agresiją prieš Ukrainą, kartu stengiasi išsaugoti mažą langelį deryboms su Vladimiru Putinu“, – sakė A. Smirnovas.
Tačiau net ir Vakarų Europoje ši idėja pamažu sulaukia palaikymo.
Gegužės 19 dieną Europos Parlamentas paragino įsteigti specialų tarptautinį tribunolą dėl agresijos nusikaltimų.
O praėjusį mėnesį Hagoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje dėl karo nusikaltimų Ukrainoje Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, kalbėdamas apie specialųjį teismą, sakė, kad šis klausimas yra „labai pagrįstas“.
