Tai į Lietuvą atvykęs diplomatas teigė netrukus po pirmojo savo susitikimo su Kremliaus atstovu Vladislavu Surkovu.

Išskirtiniame interviu BNS diplomatas taip pat sakė, kad Vašingtone šiuo metu tęsiasi aktyvios diskusijos dėl galimybės siųsti ginklus Ukrainai. Europos Sąjungos (ES) reakciją į naujas JAV sankcijas Maskvai K.Volkeris pavadino perdėta.

- Pone ambasadoriau, į Vilnių atvykote iš Minsko, kur susitikote su Rusijos prezidento patarėju V.Surkovu. Jis teigė, kad aptarėte naujas idėjas. Ar kalbėjote apie kokias nors naujas iniciatyvas?

- Tai buvo pirmas susitikimas ir manau, kad susitikimas buvo konstruktyvus. Turėjau galimybę išgirsti apie kai kurias Rusijos perspektyvas ir pats išdėstyti kai kurias mūsų perspektyvas.

Dalykas, dėl kurio mes sutarėme, manau, yra dabartinė padėtis. Status quo niekam nėra gera: ji nėra gera rusams, ji nėra gera ukrainiečiams, ji nėra gera Donbaso žmonėms. Dabar tai tiesiog humanitarinė tragedija. Ir mums tikrai reikia pabandyti tai pakeisti, ir, aš manau, mes susitarėme daryti viską, ką galime, kad bandytumėme tai pakeisti.

Minsko susitarimai yra labai svarbūs ir juos reikia įgyvendinti, bet dabar mes atsidūrėme aklavietėje.

Mes taip pat kalbėjome apie Minsko procesą. Minsko susitarimai yra labai svarbūs ir juos reikia įgyvendinti, bet dabar mes atsidūrėme aklavietėje. Tiesiog įstrigome rate. Mums reikia šviežiai įvertinti, kaip padidinti saugumą Ukrainoje ten gyvenantiems žmonėms. Ir tai leistų, kaip mes tikimės, išvesti Rusijos pajėgas ir leistų toliau tęsti politinį procesą, kuris užtikrintų, kad žmonės ten tikėtų demokratine sistema ir patogiai joje jaustųsi.

Todėl aš manau, kad mes aptarėme visus svarbiausius klausimus ir susitarėme dar kartą susitikti po poros savaičių ar, galbūt, mėnesio. Mes susitarėme vėl susitikti, kad pratęstume, o dabar aš aiškiai leidau suprasti, kad visiškai palaikome Normandijos formatą ir Minsko procesą.

Yra vienas specifinis dalykas, kuriam susitikime su ponu Surkovu neskyrėme daug laiko, bet aš žinau, kad jis užima svarbią vietą Normandijos proceso darbotvarkėje. Tai yra paliaubos prasidėjus naujų mokslo metų sezonui, kad galėtumėme duoti naują impulsą paliauboms. Atrodo, kad tai yra labai gera idėja ir mes tikrai visiškai ją palaikysime, ir aš tikiuosi, kad šalys galės tai padaryti. Tai atitinka idėją, kad mes turime pagerinti saugumo padėtį, kad galėtumėme pereiti prie politinio proceso, kuris taip rūpi Rusijai.

- Ar JAV ketina siųsti ginkluotę Ukrainai?

- Tai yra sprendimas, kuris dar nėra priimtas. Jis yra aktyviai svarstomas Vašingtone. Aš žinau, kad yra argumentų prieš jį, tačiau aš nemanau, kad šie argumentai yra labai tvirti. Tuo tarpu tam reikia labai gerai surinkti kadrus, tai suplanuoti ir parengti, šis procesas tęsiasi.

- Ar kalbėjote apie galimybę švelninti ar griežtinti sankcijas?

- Apie sankcijas kalbėjomės tik tarp kitko, kaip apie faktą. Yra nustatytos sankcijos Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainoje ir jos nebus atšauktos, nebent Rusija įvykdys savo įsipareigojimus ir pasitrauks iš Ukrainos. Taigi, mes apie tai iš esmės daug nekalbėjome, išskyrus tai, jog mes žinome, kad jos (sankcijos) yra ir mes žinome, ką Rusijai reikia padaryti.

- ES pareigūnai buvo išsakę nerimą dėl naujų JAV sankcijų Rusijai. Kokia situacija dabar?

- Manau, kad Europos Sąjungos reakcija galbūt yra kiek perdėta.

Pirma buvo skundžiamasi, kad JAV nekoordinuoja sankcijų su ES. Reikia atminti, kad ši sankcijų iniciatyva priklausė ne (JAV) administracijai, o Senatui ir Atstovų Rūmams, taigi nebuvo jokio koordinavimo, kurį administracija būtų galėjusi užtikrinti.

Antra, kai buvo parengta viena šio įstatymo projekto versija, kuri buvo patvirtinta Senate, administracija susirūpino dėl tam tikrų nuostatų – o tokios pačios nuostatos rūpi ir Europai, – pavyzdžiui., dėl ekstrateritorinio taikymo Europos įmonėms, dėl tam tikro lygio veiksmų laisvės, kurią tektų užtikrinti administracijai.

Taigi, šiais klausimais Europos ir JAV pozicijos nesiskyrė. Iš esmės šiose srityse (JAV) administracijos ir europiečių pozicijos yra panašios ir administracijai didžiąja dalimi pavyko pasiekti, kad įstatymas būtų pakeistas, taigi, jo galutinėje versijoje, kurią vėliau patvirtino Atstovų Rūmai, o po to ir Senatas, buvo atsižvelgta į daugelį Europai rūpimų klausimų, kurie rūpi ir (JAV) administracijai.

Taigi, manau, kad reikšti nuogąstavimai galėjo būti perdėti, ir manau, kad dabar yra svarbiausia užtikrinti, kad ES ir JAV taikant sankcijas nebūtų jokių spragų, pasistengti, kad mūsų pozicijos būtų kuo vienodesnės.

Valstybės sekretorius Tillersonas politikos planavimo skyriaus direktoriaus pavaduotojo paprašė koordinuoti su ES būsimus veiksmus dėl sankcijų. Taigi, yra pareigūnas, kuriam pavedėme vykdyti šią pareigą.

– Apsilankęs Vilniuje, vyksite į Kijevą. Kokią žinią perduosite Ukrainos valdžiai apie Minsko susitarimų įgyvendinimą? Ar jie užtikrina, kad nebūtų izoliuoti žmonės, gyvenantys vyriausybės nekontroliuojamose Donbaso teritorijose?

- Kalbant apie Minsko procesą, tikrai suprantu, kodėl jie negali padaryti tam tikrų dalykų, nes saugumo padėtis nėra pagerėjusi. Manau, kad ukrainiečius paraginsime būti pasirengusiais. Jeigu mums pavyktų pasiekti, kad saugumo padėtis pagerėtų, o su Rusija būtų pasiektas sutarimas arba susitarimas dėl jos pajėgų išvedimo, Ukraina turėtų būti pasirengusi siekti pažangos politiniame procese, kaip nurodyta Minsko susitarimuose. Taigi, būti pasirengusiais nereiškia, kad tai reikia daryti dabar. Tai reiškia būti pasirengusiais.

Visiškai sutinku su jūsų pastebėjimu ir manau, kad Ukrainai labai svarbu pasiekti visus Donbaso žmones, bandyti jiems padėti visais įmanomas būdais, kad jie žinotų, jog vyriausybė Kijeve vertina juos kaip Ukrainos piliečius, ir ji turėtų dėti visas pastangas, kad padėtų kuo geriau juos aprūpinti. Vienintelis dalykas, kuris turėtų trukdyti Ukrainai tai daryti, yra Rusijos pajėgos. Visais kitais atžvilgiais Ukraina turėtų stengtis pati – ar tai būtų galimybė gauti pensijas ir informaciją, klausytis žinių, mokytis ar naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Manau, kad Ukraina turėtų būti suinteresuota tokiais veiksmais to regiono žmonėms parodyti, kad ji daro viską, ką gali.

– Ar, Jūsų nuomone, Ukrainai ir Baltijos šalims reikėtų nerimauti dėl būsimų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“?

- Tai didelės pratybos ir per kelerius pastaruosius metus jų mastas tapo dar didesnis. Žinote, nemanau, tikrai tikiuosi, kad dėl šių pratybų nekils jokių tiesioginių saugumo problemų, tačiau verta atkreipti dėmesį į pajėgumus, kuriuos sutelkia Rusija, ir taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kokių veiksmų Rusija imasi įvairių konfliktų atveju, kad būtų galima įvertinti jų ketinimus ir užtikrinti, kad mes darytume tai, kas būtina, kad prireikus galėtume atgrasyti Rusiją, ir kartu būtų galima ieškoti tų problemų sprendimų, kad galėtume rasti būdų geriausiai stabilizuoti padėtį.