„Nepaisant fakto, kad karinė operacija tęsiasi, mes vis dar tikimės, jog pavyks susitarti diplomatiniu keliu“, – sakė V. Putinas JT vadovui.
„Mes deramės, neatmetame (derybų)", – pridūrė jis.
Sėdėdamas priešais A. Guterresą prie ilgo stalo Kremliuje, V. Putinas sakė, kad derybas su Ukraina sužlugdė teiginiai apie Rusijos pajėgų žiaurumus, įvykdytus Bučoje netoli Kyjivo.
„Bučos kaime buvo įvykdyta provokacija, su kuria Rusijos kariuomenė neturi nieko bendra, – sakė V. Putinas. Mes žinome, kas parengė šią provokaciją, kokiomis priemonėmis ir kokie žmonės prie jos dirbo.“
Ukraina pasiūlė sudaryti tarptautinį susitarimą, pagal kurį kitos šalys garantuotų jos saugumą. Mainais Ukraina nestotų į NATO, neleistų steigti šalies teritorijoje užsienio valstybių karinių bazių ir taptų neutralia, nebranduoline valstybe.
Mes vis dar tikimės, jog pavyks susitarti diplomatiniu keliu.
Turkijoje vykusios derybos įstrigo, kai teritorijose aplink Kyjivą, kurias anksčiau buvo užėmusios Rusijos pajėgos, buvo aptikta šimtai brutaliai nužudytų civilių.
Rusų kariuomenės vykdomų žiaurumų simboliu tapo Buča, kur civilių lavonai, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir Ukrainos pareigūnų kaltinimus Rusijai genocidu.
V. Putinas sakė A. Guterresui, kad jam žinomas jo „susirūpinimas dėl Rusijos karinės operacijos“ Ukrainoje ir jis yra pasirengęs tai aptarti, tačiau dėl padėties Ukrainoje kaltino „antivalstybinį perversmą“, per kurį 2014-aisiais buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas.
A. Guterresas pakartojo per ankstesnį susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu išsakytą raginimą Maskvai ir Kyjivui bendradarbiaujant su JT atidaryti humanitarinės pagalbos ir evakuacijos koridorius, kad būtų galima padėti civiliams Ukrainoje.
JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) sakė, kad V. Putinas „iš principo“ sutiko, kad Jungtinės Tautos ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas dalyvautų evakuojant civilius gyventojus iš metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso Mariupolio uostamiestyje.
Jis pridūrė, kad tolesnės diskusijos vyks tarp JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro ir Rusijos gynybos ministerijos.
Turi politinės erdvės pasitraukti
V. Putinas turi politinės erdvės užbaigti savo invaziją Ukrainoje, iš dalies dėl cenzūros savo šalyje, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).
„Atsižvelgiant į didžiulį rusų pritarimą tam, ką jis daro, atsižvelgiant į matomą to, kas vyksta Ukrainoje, nepaisymą rusų žiniasklaidoje, paradoksas tas, kad Putinas turi daug daugiau politinės erdvės nusileisti [ir] pasitraukti“, – televizijai „TalkTV“ sakė B. Johnsonas.
Rusija sako, kad jos invazija Ukrainoje yra „karinė operacija“ ir grasina įkalinti visus, pateikiančius kitokias įvykių versijas.
Dėl to V. Putinas galėtų pasakyti Rusijos žmonėms, kad operacija Ukrainoje „užbaigta“ ir buvo „techniškai sėkminga“, kalbėjo B. Johnsonas.
Rusija ne kartą įspėjo dėl galimybės kovoms Ukrainoje virsti branduoliniu konfliktu, Vakarams siunčiant vis galingesnių ginklų ukrainiečiams.
Tačiau B. Johnsonas tvirtino, kad nepaisant branduolinės grėsmės Vakarams nereikia daryti nuolaidų.
„Galvoju, kad jis (V. Putinas) turi daug daugiau politinės erdvės nei nerimaujama. Kalbama, kad mes turime padaryti kokią nors nuolaidą, turime jaudintis dėl to, ką Putinas galėtų padaryti dėl savo pralaimėjimo rizikos, – sakė Britanijos ministras pirmininkas. – Galvoju, kad jis turi daug erdvės, turi daug vietos manevruoti.“
