„Priėmiau sprendimą dėl specialios karinės operacijos“, – sakoma netikėtame jo pareiškime per televiziją, paskelbtame kelios minutės prieš 6 val. ryto (5 val. Lietuvos laiku).
Rusijos lyderis pasmerkė tai, ką pavadino Ukrainos surežisuotu genocidu šalies rytuose ir NATO agresyvia politika Rusijos atžvilgiu.
„Todėl sieksime Ukrainos demilitarizacijos ir denacifikacijos“, – pareiškė V. Putinas ir pažadėjo patraukti „į teismą tuos, kas įvykdė daug kruvinų nusikaltimų prieš civilius, įskaitant Rusijos piliečius“.
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
Rusija paskelbė karą Ukrainoje
V. Putinas taip pat kreipėsi į Ukrainos karius ir pareikalavo sudėti ginklus, o paskui patikino, jog „tie, kas įvykdys šį reikalavimą, galės netrukdomi palikti kovos veiksmų zoną ir grįžti pas šeimas“.
Todėl sieksime Ukrainos demilitarizacijos ir denacifikacijos.
Prezidentas pabrėžė nenorįs Ukrainos „okupacijos“, o tik jos „demilitarizavimo“.
„Mūsų planuose nėra ukrainiečių teritorijų okupacijos. Niekam nieko neketiname primesti jėga“, – tvirtino V. Putinas.
Jis taip pat kreipėsi į tuos, kas „bandys mums trukdyti“.
„Jie turi žinoti, kad Rusijos atsakas bus nedelsiamas ir sukels tokias pasekmes, kokių jūs dar nežinojote“, – perspėjo V. Putinas.
„Esu tikras, kad savo šaliai atsidavę Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai bei karininkai profesionaliai ir drąsiai atliks savo pareigas“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad jo „šalies saugumas yra garantuotas“.
Rusijos vadovas nepatikslino, kokio masto bus karinė operacija, taip pat nenurodė, ar bus apsiribota karo veiksmais Rytų Ukrainoje.
Girdimi sprogimai
Ukrainos sostinėje Kijeve ir rytiniame Mariupolio uostamiestyje ketvirtadienį prieš aušrą, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė operaciją kaimynei „demilitarizuoti“, girdėjosi sprogimai.
Naujienų agentūros AFP korespondentai abiejuose miestuose girdėjo galingų sprogimų. Netoli fronto linijos ir Rusijos sienos esančiame Mariupolyje gyventojai pranešė girdėję artilerijos ugnį rytiniuose priemiesčiuose.
Kijeve žmonės puolė slėptis požeminėse metropoliteno stotyse, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
Scanpix nuotr.
Paskelbė karo padėtį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį ryte paskelbė visoje šalies teritorijoje karo padėtį.
„Šiandien ryte [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas paskelbė apie specialią karinę operaciją Donbase. Rusija sudavė smūgių mūsų karinei infrastruktūrai, mūsų pasieniečiams. Daugelyje Ukrainos miestų girdėjosi sprogimai. Įvedame karo padėtį visoje valstybės teritorijoje“, – paskelbė V. Zelenskis.
Vaizdo pareiškime, kurį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė po V. Putino pareiškimo apie karinės operacijos Ukrainoje pradžią, V. Zelenskis paragino piliečius nepanikuoti ir pažadėjo pergalę.
„Iš jūsų reikia ramybės. Pagal galimybes likite namuose. Mes dirbame. Dirba visas Ukrainos saugumo ir gynybos sektorius. Be panikos, mes pasirengę viskam ir visus nugalėsime“, – sakė V. Zelenskis.
Žada paramą
Jis pridūrė, kad „prieš minutę“ kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir kad Amerika „pradeda telkti tarptautinę paramą“.
JAV prezidentas Ukrainos vadovui pažadėjo „paramą bei pagalbą“, pranešė Baltieji rūmai.
„Toliau teiksime paramą bei pagalbą Ukrainai ir Ukrainos žmonėms“, – sakė J. Bidenas ir pasmerkė „neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinių pajėgų puolimą“.
Volodymyras Zelenskis/Scanpix nuotr.
V. Zelenskis savo ruožtu paprašė JAV prezidento „paraginti pasaulio lyderius aiškiai pasisakyti“ prieš Rusijos prezidento „baisią agresiją“.
Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainą „atakuoja ne vien bombos, bet melagienos“.
Jis nori sunaikinti mano valstybę. Jis nori sunaikinti mūsų valstybę ir viską, ką kūrėme ir dėl ko gyvename.
„Svarbu gauti tiesą iš oficialių šaltinių. Šiandien Rusija pradėjo įsiveržimą į Ukrainą. [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas pradėjo karą su Ukraina, su visu demokratiniu pasauliu. Jis nori sunaikinti mano valstybę. Jis nori sunaikinti mūsų valstybę ir viską, ką kūrėme ir dėl ko gyvename“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat kreipėsi į visus Ukrainos žmones, ypač kariškius, kurie „jau priėmė pirmąjį priešo smūgį ir duoda deramą atkirtį“.
„Žinome visą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jėgą. Jūs – narsūs. Jūs – neįveikiami. Jūs – ukrainiečiai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis ketvirtadienį paskelbė, kad šalies ministrų kabinetas ir kitos valdžios struktūros Kijeve dirba karo padėties režimu.
„Prezidentas paskelbė karo padėtį. Ministrų kabinetas ir kitos valdžios institucijos Kijeve dirba karo padėties režimu“, – savo „Telegram“ kanalu pranešė premjeras.
D. Šmyhalis taip pat pabrėžė, kad dabar svarbu išlikti ramiems.
„Neišprovokuota ir nepateisinama“
Per televiziją skelbdamas apie pradedamą puolimą, V. Putinas jį teisino tuo, kad Kijevo vyriausybė neva vykdo „genocidą“ prokremliškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose.
Anksčiau Kremlius pranešė, kad Rytų Ukrainos separatistų lyderiai paprašė Rusijos karinės pagalbos.
V. Putinas pirmadienį pripažino apsišaukėliškų prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.
Rusijai pradėjus operaciją, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kalbėjosi su V. Zelenskiu ir pažadėjo JAV „paramą“ ir „pagalbą“.
J. Bidenas pasmerkė „neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimą“ ir sakė, kad Rusijai teks už tai atsakyti.
„Prezidentas Putinas pasirinko apgalvotą karą, nulemsiantį katastrofišką gyvybių praradimą ir žmonių kančias“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
Briuselyje Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) savo ruožtu pareiškė, kad Rusijai dėl Ukrainos užpuolimo gresia „beprecedentė izoliacija“ ir „griežčiausios sankcijos“, kokias tik kada nors yra skelbusi ES.
Rusijos įvykdyta invazija sukrėtė ir kitas rytinės Europos šalis, anksčiau priklausiusias sovietiniam blokui.
NATO narė Lenkija paskelbė, kad kreipiasi dėl Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnio aktyvavimo, ragindama skubiai surengti Aljanso lyderių konsultacijas.
Lenkijos kreipimąsi palaikė ir Lietuva, įvedusi šalyje įvedusi nepaprastąją padėtį. Prie raginimų surengti konsultacijas prisidėjo ir Latvija.
Atsisakyti NATO ambicijų
Ukraina turi maždaug 200 tūkst. karių ir dar galėtų padidinti savo pajėgas, prie jų prijungusi bemaž 250 tūkst. atsargos karių.
Bendros Maskvos pajėgos yra daug didesnės – maždaug milijonas reguliariosios kariuomenės karių. Pastaraisiais metais jos buvo modernizuotos ir perginkluotos.
Tačiau Ukraina iš NATO narių sulaukė pažangių prieštankinių ginklų ir bepiločių orlaivių. Sąjungininkai žada ir daugiau ginkluotės, bandydami atgrasyti Rusiją nuo puolimo ar bent jau padidinti Maskvos agresijos kaštus.
Putino tikslas – užbaigti Ukrainos egzistavimą.
Rusija jau seniai reikalauja, Ukraina negalėtų prisijungti prie NATO aljanso, o JAV kariai pasitrauktų iš Rytų Europos.
V. Putinas šią savaitę iškėlė keletą griežtų sąlygų Vakarams, norint deeskaluoti krizę, sakydamas, kad Ukraina turėtų atsisakyti NATO ambicijų ir tapti neutrali.
„Putino tikslas – užbaigti Ukrainos egzistavimą“, – sakė politinių konsultacijų įmonės „R.Politik Center“ įkūrėja ir Maskvos Carnegie (Karnegio) centro analitikė Tatjana Stanovaja.
„Gali būti, kad Ukrainos rytai pereis į Rusijos kontrolę, – sakė ji. – Nematau nieko, kas dabar sustabdytų Rusiją.“
Ukrainos pasieniečiai: šalis puolama prie sienų su Rusija ir Baltarusija
Ukraina Rusijos artilerijos ugnį ir sausumos invaziją patiria prie šiaurinių ir pietinių sienų, o ukrainiečių pajėgos atsako ugnimi, ketvirtadienį paskelbė sienos apsaugos tarnyba.
Pranešime sakoma, kad Rusijos pajėgas remia Baltarusija ir kad puolimas buvo pradėtas iš Rusijos okupuoto Krymo Ukrainos pietuose.
„Atakos prieš sienos [apsaugos] junginius, sienos [apsaugos] padalinius ir patikrinimo postus vykdomos naudojant artileriją, sunkiąją įrangą ir mažo kalibro ginklus, – nurodė pasieniečiai. – Taip pat užfiksuota priešo sabotažo ir žvalgymo grupių veikla.“
Scanpix nuotr.
Informacija pasirodė Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui pranešus, kad krito vyriausybės kontroliuotas Ščastios miestelis ties rytine fronto linija prie separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų.
Ukraina skelbia numušusi penkis Rusijos lėktuvus, sraigtasparnį
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė šalies rytuose prie separatistų kontroliuojamos teritorijos numušusi penkis rusų lėktuvus ir sraigtasparnį.
„Kaip informavo Jungtinių pajėgų operacijos štabas, šiandien, vasario 24 dieną, Jungtinių pajėgų operacijos rajone buvo numušti penki agresorių lėktuvai ir sraigtasparnis“, – pranešė ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusija skelbia neutralizavusi Ukrainos oro gynybos pajėgumus
Rusijos kariuomenė išvedė iš rikiuotės Ukrainos oro pajėgų bazių karinę infrastruktūrą ir šalies oro gynybos sistemas, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.
Šis pareiškimas pasirodė kelios valandos po to, kai V. Putinas paskelbė, kad pradedama karinė operacija Ukrainoje.
„Ukrainos oro pajėgų bazių karinė infrastruktūra išvesta iš rikiuotės“, – teigiama naujienų agentūrų cituotame ministerijos pareiškime.
Pareiškime priduriama, kad ukrainiečių oro gynybos sistemos taip pat išvestos iš rikiuotės.
Kijevo gyventojai slepiasi
Per pirmą Kijevo bombardavimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų taikytasi į sostinės pagrindinį tarptautinį oro uostą. Auštant Kijeve aidėjo oro pavojaus sirenos.
„Pabudau nuo bombardavimo triukšmo. Susikroviau krepšį ir bandžiau pabėgti. Sėdime čia, laukiame“, – sakė vienoje Kijevo metropoliteno stotyje prisiglaudusi Marija Kaškoska.
Ksenija Mičenko, prisiglaudusi su paaugliu sūnumi, atrodė labai sukrėsta.
„Turime gelbėti savo gyvybes“, – sakė ji.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad vykdomas blogiausias scenarijus.
„Putinas ką tik pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Puolami taikūs Ukrainos miestai“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Kuleba.
„Tai yra agresijos karas. Ukraina ginsis ir laimės. Pasaulis gali ir privalo sustabdyti Putiną. Dabar laikas imtis veiksmų“, – pridūrė ministras.
Scanpix nuotr.
Pereina į „visuotinės gynybos“ režimą
Ukraina pereina į visuotinės gynybos režimą, ketvirtadienį sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, Rusijai pradėjus didelio masto puolimą prieš provakarietišką kaimynę.
„Ukraina pereina į visuotinės gynybos režimą“, – per „Facebook“ parašė O. Reznikovas.
Jis pranešė, kad visi „pasiruošę ir mokantys laikyti ginklą, gali stoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinės gynybos pajėgas savo regione“.
Rusijos sausumos pajėgos įžengė į Ukrainą
Rusijos tankai ir kita sunkioji technika kirto sieną keliuose šiauriniuose regionuose, taip pat Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje pietuose, nurodė tarnyba.
Ji informavo, kad vienas pasienietis žuvo nuo artilerijos ugnies prie Krymo sienos. Tai yra pirma oficialiai patvirtinta kario žūtis per Rusijos invaziją.
Ukraina patyrė didžiulių žmogiškųjų nuostolių per aštuntus metus vykstantį konfliktą su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose, tačiau žmonių aukų prie pietinės sienos su Krymu kelerius pastaruosius metus nebūta.
Po virtinės skubiai inicijuotų pokalbių telefonu su pasaulio lyderiais, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną), Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis sušaukė pasitarimą su ginkluotųjų pajėgų vadovybe, informavo jo biuras.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos dalyvauja sunkiame mūšyje“, – sakė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Turime praradimų“, – nurodė jis, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.
„Keliose vietovėse Rusijos ginkluotosios pajėgos buvo atremtos“, – pridūrė M. Podoliakas.
Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad pirmiausia Rusija atakuoja karinę infrastruktūrą ir nuo šiaurinės sienos jau pasistūmėjo 5 km gilyn į Ukrainos teritoriją.
Ukrainos sienos apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos didelio masto puolimas pareikalavo jau mažiausiai trijų karių gyvybių, patvirtinusi žūtis palei pietinę ribą su Maskvos aneksuotu Krymu.
„Dabar žinoma apie tris žuvusius pasieniečius. Esama sužeistų. Nepaistant to, pasieniečiai kaunasi su okupantais“, – sakoma pranešime.
Ukraina skelbia nukovusi „maždaug 50 rusų okupantų“
Ukrainos kariuomenės vadovybė ketvirtadienį paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos, atremdamos vieno miestelio prie fronto linijos su separatistais puolimą, nukovė „maždaug 50 rusų okupantų“.
Naujienų agentūra AFP šio skaičiaus kol kas negalėjo patvirtinti.
„Ščastia kontroliuojama. Nukauta 50 rusų okupantų. Kramatorsko rajone sunaikintas dar vienas rusų lėktuvas. Jis yra šeštas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Scanpix nuotr.
Žuvę ir sužeisti
Ukrainos centrinėje dalyje esančiame Umanės mieste ketvirtadienį sprogus „sviediniui“ žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo vietos pareigūnus.
Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas.
Čerkasų srities administracijos Oleksandras Skičko per susirašinėjimo platformą „Telegram“ nurodė, kad „sviedinys“ sprogo Umanės centre.
„Umanė: į miesto centrinę dalį pataikė sviedinys. Vienas žuvęs tarp civilių gyventojų, dar penki – ligoninėje“, – sakoma pranešime.
O. Skičko pridūrė, kad Umanės rajone paskelbta gyventojų evakuacija iš ten esančios karinės bazės apylinkių.
Tuo tarpu Ukrainos prezidento patarėjas nurodė, kad per ketvirtadienį Rusijos pradėtą didelio masto karinį puolimą šalyje žuvo jau apie 40 žmonių.
„Žinau, kad žuvo daugiau kaip 40 ir buvo sužeista kelios dešimtys žmonių. Man žinoma apie maždaug dešimties civilių gyventojų žūtį“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
Ukrainoje prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos 18 žmonių žuvo ketvirtadienį per Rusijos aviacijos smūgį vienai karinei bazei, pranešė vietos administracija.
„Žuvo 18 žmonių – aštuoni vyrai ir 10 moterų. Šiuo metu tebekasame griuvėsius“, – sakoma Odesos srities administracijos pranešime.
Miesto ligoninės dirba sustiprintu režimu
Kijevo rytiniame priemiestyje Brovaruose ketvirtadienį sprogus bombai žuvo šeši žmonės, dar 12 buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo miesto merą Ihorį Sapožko.
Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas.
Brovarų meras pridūrė savo „Facebook“ žinutėje pridūrė, kad miesto ligoninės dirba sustiprintu režimu.
Jis taip pat perspėjo gyventojus perspėti policiją apie pastebėtus įtartinus asmenis arba rastus įtartinus daiktus.
Nutraukė diplomatinius santykius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad jo šalis nutraukė diplomatinius santykius su Maskva, atsakydama į didelio masto Rusijos karinį įsiveržimą į provakarietišką kaimynę.
„Nutraukėme diplomatinius santykius su Rusija“, – vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.
V. Putinas puolimą pradėjo ketvirtadienį paryčiais, per televiziją netikėtai paskelbęs, kad pradeda karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
„Šis rytas pateko į istoriją, bet ši istorija – absoliučiai skirtinga mūsų šaliai ir Rusijai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukraina ryšius su Rusija nutraukia pirmąkart nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.
Visuotinė mobilizacija
Ukrainos prezidentas ketvirtadienį pateikė Aukščiausiajai Radai patvirtinti įstatymą, kuriuo šalyje skelbiama visuotinė mobilizacija, Rusijai pradėjus didelio masto karinį puolimą prieš provakarietišką kaimynę.
„Ukrainos Aukščiausiajai Radai pateiktas įstatymo projektas dėl Ukrainos prezidento įsako dėl visuotinės mobilizacijos tvirtinimo“, – sakoma žinutėje, paskelbtoje Ukrainos parlamento kanalu susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Invazija supurtė pasaulio finansų rinkas; akcijos smuko, o naftos kaina smarkiai išaugo.
Prasidėjus Ukrainos puolimui, Rusijos rublio vertė JAV dolerio atžvilgiu smuko 9 proc., o Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas nukrito daugiau kaip 25 procentais.
Prasiveržė į Kijevo sritį
Rusijos pajėgos ketvirtadienį prasiveržė į Kijevo regiono šiaurinę dalį, apšaudžiusios vyriausybės pozicijas raketomis „Grad“, pranešė Ukrainos pasieniečiai.
Vienas naujienų agentūros AFP reporteris Ukrainos sostinės šiaurinėje dalyje taip pat matė kelis miesto link žemai skriejančius sraigtasparnius, pasirodžius pranešimams, kad puolamas vietos aerodromas.
Ukrainos kariniam transporto lėktuvui An-26 ketvirtadienį nukritus ir užsiliepsnojus Kijevo srityje žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Scanpix nuotr.
Naujienų agentūra „Unian“ citavo ministerijos pranešimą, kad lėktuvas nukrito Obuchivo rajone ir kad jame buvo 14 žmonių. Pranešime nenurodoma, ar lėktuvas buvo numuštas per anksčiau ketvirtadienį prasidėjusį didelio masto Rusijos puolimą.
„Unian“ paskelbtoje nuotraukoje matyti sudužusio lėktuvo uodega su karinių oro pajėgų atpažinimo ženklais.
„Tarp Žukivčių ir Triplojės kaimų Obuchivo rajone nukrito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis lėktuvas (jame buvo 14 žmonių), – sakoma Ministerijos pranešime. – Jis užsiliepsnojo, todėl žuvo penki žmonės.“
Oro pavojus
Kijevo valdžia ketvirtadienį pranešė, kad mieste paskelbtas atakų iš oro pavojus, o iš Charkovo pranešama apie prasidėjusį bombardavimą, Rusijai tęsiant didelio masto karinį puolimą prieš kaimyninę šalį.
„Kijeve paskelbtas oro pavojus! Prašome visus skubiai vykti į civilinės gynybos slėptuves!“ – sakoma Ukrainos sostinės administracijos pranešime.
Tuo metu susirašinėjimo „Telegram“ kanalas „Charkiv 1654“ pranešė, kad šiaurės rytiniame Charkivo mieste apie 16 val. prasidėjo bombardavimas, pranešė naujienų agentūra „Unian“.
„Unian“ pranešime sakoma, kad aukų tarp civilių nėra. Charkivo meras Ihoris Terechovas prašė žmones likti slėptuvėse.
Mūšis dėl aviacijos bazės
Rusijos ir Ukrainos pajėgos kaunasi dėl vienos karinės oro bazės kontrolės į šiaurės vakarus nuo Kijevo, ketvirtadienį pranešė aukšto rango ukrainiečių kariškis, tame rajone skraidant dešimtims atakos sraigtasparnių.
„Vyksta kautynės dėl Hostomelio aerodromo“, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas.
Anksčiau naujienų agentūros AFP reporteriai sakė matę sraigtasparnius, mažame aukštyje skrendančius iš šiaurės sostinės link.
Hostomelio aerodromas ir Antonovo oro uostas yra Kijevo šiaurės vakariniame pakraštyje. Šis taškas yra arčiausiai sostinės, kurį, kiek žinoma, pirmąją invazijos dieną yra pasiekusios Rusijos pajėgos.
Netoliese gyvenantis 30-metis civilis Aleksandras Kovtonenka sakė matęs, kaip vykstant kautynėms du naikintuvai paleido raketų į Ukrainos pajėgas ant žemės.
„Po buvo šaudymas, jis tęsėsi tris valandas, – vyras sakė AFP. – Paskui atskrido dar trys naikintuvai, ir vėl prasidėjo šaudymas.“
Virš susirėmimų vietos matėsi kylantys dūmai. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta nuotraukų, kuriose, regis matyti sraigtasparnių atskraidintų karių puolimas. Televizija CNN parodė filmuotos medžiagos, kurioje matyti oro uoste esantys Rusijos kariai, o vienas reporteris sakė su jais pasikalbėjęs.
Scanpix nuotr.
Raketos – iš Baltarusijos
Maskvos sąjungininkėje Baltarusijoje dislokuotos Rusijos pajėgos paleido raketų į Ukrainos teritoriją, ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenės vadas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas per „Facebook“ nurodė, kad Rusijos pajėgos iš Baltarusijos teritorijos paleido keturias balistines raketas.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė nedalyvauja Rusijos puolime prieš Ukrainą.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos šioje operacijoje nedalyvauja“, – sakė A. Lukašenka.
Užėmė aerodromą šalia Kijevo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pažadėjo susigrąžinti karinių oro pajėgų bazę šalia Kijevo, užimtą į šalį įsiveržusių Rusijos pajėgų.
„Priešo oro desantininkai užblokuoti Hostomelyje – mūsų pajėgoms buvo įsakyta juos sunaikinti“, – vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.
Anksčiau naujienų agentūros AFP reporteriai sakė matę sraigtasparnius, mažame aukštyje skrendančius iš šiaurės sostinės link. Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas patvirtino: „Vyksta kautynės dėl Hostomelio aerodromo.“
Hostomelio aerodromas ir Antonovo oro uostas yra Kijevo šiaurės vakariniame pakraštyje. Šis taškas yra arčiausiai sostinės, kurį, kiek žinoma, pirmąją invazijos dieną yra pasiekusios Rusijos pajėgos.
Ten gyvena vienas mano draugas, ir rusai jau buvo prisiartinę prie jo motinos su kulkosvaidžiu.
Netoliese gyvenanti 58 metų Liudmila Klimova sakė: „Ten kyla dūmai, jis [aerodromas] buvo subombarduotas, mūsų namai yra netoliese. Nežinome, kur bėgti – čia yra mano tėvai, sesuo.“
„Rusijos kariai jau čia. Ten gyvena vienas mano draugas, ir rusai jau buvo prisiartinę prie jo motinos su kulkosvaidžiu“, – pridūrė moteris.
Netoliese gyvenantis 30-metis civilis Aleksandras Kovtonenka sakė matęs, kaip vykstant kautynėms du naikintuvai paleido raketų į Ukrainos pajėgas ant žemės.
„Po buvo šaudymas, jis tęsėsi tris valandas, – vyras sakė AFP. – Paskui atskrido dar trys naikintuvai, ir vėl prasidėjo šaudymas.“
Virš susirėmimų vietos matėsi kylantys dūmai. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta nuotraukų, kuriose, regis matyti sraigtasparnių atskraidintų karių puolimas. Televizija CNN parodė filmuotos medžiagos, kurioje matyti oro uoste esantys Rusijos kariai, o vienas reporteris sakė su jais pasikalbėjęs.
Užėmė Černobylio atominę elektrinę
Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės (ČAE) teritoriją, naujienų agentūra „Unian“ citavo prezidentūros atstovą Michailo Podoliaką.
Jis pridūrė, kad šiuo metu nebeveikiančiai elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, iškilęs pavojus ir provokacijų grėsmė.
„Po įnirtingų kautynių mūsų kontrolė Černobylio aikštelėje prarasta. Buvusios ČAE, [sprogusio reaktoriaus] gaubto ir branduolinių atliekų saugyklos būklė nežinoma, – nurodė M. Podoliakas. – Po absoliučiai beprasmės rusų atakos šia kryptimi neįmanoma kalbėti, kad ČAE saugi. Šiandien tai viena rimčiausių grėsmių Europai. Žinant rusų įpročius, jie tikriausiai jau rengia provokacinius dalykus ČAE. Arba pasinaudos pažeidimais, padarytais per ataką, kad tuo apkaltintų Ukrainą, arba patys pažeis šiuos neabejotinai itin pavojingus objektus.“
Apie ČAE objektų, esančių Ukrainos šiaurėje netoli sienos su Baltarusija, keliamą pavojų anksčiau pranešė ukrainiečių vidaus reikalų ministras Antonas Heraščenka ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Po įnirtingų kautynių mūsų kontrolė Černobylio aikštelėje prarasta.
„Jeigu per okupantų artilerijos smūgius bus sunaikintos branduolinių atliekų saugyklos, radioaktyvios dulkės gali pasklisti Ukrainos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos šalių teritorijose“, – sakoma A. Heraščenkos „Facebook“ pranešime.
V. Zelenskis ankačiau nurodė, kad Kijevo pajėgos kaunasi su Rusijos kariais prie Černobylio jėgainės.
„Rusijos okupacinės pajėgos mėgina užimti Černobylio atominę elektrinę. Mūsų kariai aukoja gyvybes, kad 1986-ųjų tragedija nepasikartotų“, – per „Twitter“ rašė valstybės vadovas.
V. Zelenskis sakė, kad šis puolimas yra „karo paskelbimas visai Europai“.
1986 metų balandžio 26-ąją įvykusi Černobylio jėgainės avarija tebėra didžiausia pasaulyje tokio pobūdžio katastrofa.
Su sprogimu 4-ojo bloko reaktoriuje atliekant saugos bandymą ir jo padariniais tiesiogiai siejama tik apie 30 žmonių mirtis, bet manoma, kad vėlesniais metais dar tūkstančiai žmonių mirė Ukrainoje ir kaimyninėse Baltarusijoje bei Rusijoje, paveikti pasklidusių radioaktyvių teršalų.
Uždaroje zonoje aplink elektrinę saugoma didžiuliai kiekiai radioaktyvių atliekų, be to, radioaktyvių teršalų yra susikaupę tos teritorijos grunte.
2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.
J. Stoltenbergas: Rusija kontroliuoja vis daugiau teritorijų Ukrainoje
Rusija kontroliuoja vis daugiau teritorijų Ukrainoje. Tai ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Jie (Rusija) pradeda kontroliuoti vis daugiau Ukrainos teritorijų“, – sakė jis televizijos kanalui CNN.
Vedėjai pasakius, kad Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės teritoriją, Aljanso vadovas pareiškė, jog Rusijai „tenka atsakomybė už tai, kad nekiltų incidentų“ užimtose teritorijose, taip pat ir Černobylyje.
Pasak J. Stoltenbergo, „NATO sustiprins Aljanso rytinį sparną, taip pat padarys išvadas dėl įvykių Ukrainoje ilgalaikių padarinių“.
Jis pabrėžė, kad prioritetas yra Aljanso narių gynimas. „Kaip tik todėl, kad Maskva neturėtų erdvės nesupratimui ar klaidoms, kad būtų užkirstas kelias NATO teritorijos puolimui, mes padidinsime buvimą rytiniame sparne“, – sakė J. Stoltenbergas.
Aljanso vadovas pranešė, kad penktadienį NATO viršūnių susitikime dalyvaus ir Švedija bei Suomija, kurios nėra organizacijos narės. „Jame bus kalbama apie mūsų atsako Rusijai koordinavimą“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
LNK reportažas:
Rusijoje sudužo karinis transporto lėktuvas, įgula žuvo
Rusijos karinis transporto lėktuvas An-26, gabenęs karinę įrangą, sudužo su Ukraina besiribojančioje Voronežo srityje, o visi jo įgulos nariai žuvo, pranešė Gynybos ministerija.
„Per planuotą karinės technikos perskraidinimą sudužo Rusijos aerokosminių pajėgų lėktuvas An-26“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. – Įgula žuvo.“
Daugiau detalių ministerija nepateikė.
Vienas Gynybos ministerijos atstovas, su kuriuo susisiekė naujienų agentūraAFP, patvirtino sudužimo faktą, bet atsisakė nurodyti, kiek žuvo įgulos narių.
Rusija įgijo pranašumą Ukrainos oro erdvėje
Rusija „eliminavo“ Ukrainos oro erdvės gynybą ir atrodo telkianti gausias pajėgas aplink sostinę Kijevą, ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnas.
Pasak jo, Rusijos sausumos pajėgos stengėsi prasiveržti gilyn į kaimyninę šalį po paryčiais surengtų pirmųjų aviacijos ir raketų smūgių svarbiems kariniams objektams.
„Ukrainiečiai neturi pakankamai oro erdvės gynybos priemonių tokios aviacijos kampanijos sąlygomis. Dabar šios oro erdvės gynybos priemonės veiksmingai eliminuojamos. Jie nebeturi skraidyti ir apsisaugoti galinčių oro pajėgų“, – sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimas.
„Iš esmės rusai dabar turi visišką pranašumą ore virš Ukrainos“, – pridūrė jis.
Pasak pareigūno, Ukrainos pajėgos įnirtingai priešinasi, toliau vystantis Rusijos kariuomenės daugiaplanei atakai, ypač prie šiaurės rytinio Charkivo miesto ir šalies rytuose, šalia prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų.
Tačiau Kremliaus pajėgos sugebėjo užimti svarbių aerodromų aplink Kijevą, o tai atveria galimybę siųsti daugiau pajėgų į šiuo placdarmus, kurios galiausiai susijungtų su daliniais, judančiais į pietus iš Rusijos sąjungininkės Baltarusijos teritorijos.
„Daug kas priklausys, kokį pasipriešinimą galės sutelkti ukrainiečiai. Tačiau esu tikras, kad rusai ateinančiomis valandomis siekia pasiųsti triuškinamas pajėgas prieš sostinę“, – kalbėjo pareigūnas.
Pasak jo, žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija sieks pašalinti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę „arba „nukertant galvą“, arba kitokiu spaudimu.
Taip pat esama požymių, kad Kremlius ketina imtis „likvidacijos“ kampanijos prieš politinius oponentus, likusius Kijeve.
„Turėtume būti labai susirūpinę dėl labai didelio smurto mieste potencialo, kai rusai perima kontrolę“, – sakė šaltinis.
Rusijos invazijos į Ukrainą chronologija
Konflikto chronologija nuo lapkričio:
Dalinių judėjimas
Lapkričio 10 dieną NATO perspėjo Rusiją dėl „agresyvių priemonių“, kai Vašingtonas netoli Ukrainos sienos užfiksavo neįprastą rusų dalinių judėjimą. V. Putinas apkaltino Vakarus „tiekiant Kijevui modernius ginklus“ ir rengiant „provokacinius“ karinius manevrus.
Lapkričio 28 dieną Ukraina pranešė, kad Rusija sutelkė beveik 92 000 karių. Maskva tai paneigė ir po kelių dienų apkaltino Kijevą, kad šis pats ginkluojasi. Rusija pareikalavo „teisinių garantijų“, kad Ukraina niekuomet netaps NATO nare.
NATO
Virtualiame viršūnių susitikime gruodžio 7 dieną J. Bidenas invazijos į Ukrainą atveju pagrasino V. Putinui „rimtomis sankcijomis“. Gruodžio 16-ąją ES ir NATO perspėjo dėl „milžiniškų strateginių padarinių, jei bus surengta nauja ataka prieš Ukrainos teritorinį vientisumą“.
Kitą dieną Maskva paskelbė reikalavimus JAV ir NATO – sustabdyti NATO plėtrą į rytus ir nekurti JAV karinių bazių buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Sausio 24 dieną NATO pareiškė stiprinsianti savo karinį buvimą Rytų Europoje. Maskva netrukus pradėjo karinius manevrus netoli Ukrainos sienos ir aneksuotame Kryme.
Raštiškame atsakyme Rusijai dėl saugumo garantijų Vašingtonas sausio 26-ąją atmetė daugelį Rusijos reikalavimų, pavadindamas juos „nepriimtinais ar nerealiais“, ir nesutiko atmesti Ukrainos narystės NATO galimybės.
Dalinių siuntimas
JAV vasario 2 d. paskelbė apie tūkstančių karių siuntimą į Vokietiją ir Rytų Europą. Maskva šį žingsnį pasmerkė kaip „destruktyvų“. Ir Vokietija vasario 7-ąją pareiškė perkelsianti dar 350 savo karių į Lietuvą. Kitos Vakarų šalys taip pat ėmėsi stiprinti savo pajėgas NATO rytiniame flange.
Vasario 10 dieną Baltarusija ir Rusija pradėjo bendras karines pratybas prie šiaurinės Ukrainos sienos, JAV duomenimis -su 30 000 rusų karių. Po dviejų dienų Rusija, be to, pradėjo karinio laivyno pratybas netoli Krymo.
Diplomatinės pastangos
J. Bidenas vasario 12 dieną dar kartą telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir pagrasino rimtais padariniais invazijos atveju. V. Putinas per pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu E. Macronu pranešimus apie netrukus prasidėsiantį puolimą pavadino „provokacinėmis spekuliacijomis“.
Vasario 14-ąją į Kijevą nuvyko Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, jis pažadėjo Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui finansinę paramą, tačiau ne reikalaujamų ginklų. Po dienos O. Scholzas Maskvoje susitiko su V. Putinu – abu signalizavo pasirengimą derėtis.
Tolesnis padėties aštrėjimas
JAV žvalgybai vasario 16-ąją nurodžius kaip tikėtiną Rusijos invazijos dieną, Ukraina tą dieną paskelbė „Vienybės diena“. Rusija pareiškė užbaigusi pratybas Kryme. Po dienos Maskva pareiškė nuo Ukrainos sienos į bazes grąžinanti tankų dalinius ir kitą karinę techniką. Vakarai tuo tarpu nemato dalinių atitraukimo įrodymų. JAV duomenimis, Rusija net nusiuntė papildomų karių.
Vasario 18-ąją J. Bidenas pareiškė, kad V. Putinas jau priėmė sprendimą pulti Ukrainą „ateinančiomis dienomis“. Maskva kitą dieną pradėjo karinius manevrus su branduolinį užtaisą galinčiomis nešti raketomis, kuriuos stebėjo ir Rusijos prezidentas. Dar po dienos Baltarusija paskelbė, kad dėl „eskalacijos“ Rytų Ukrainoje pratęsia bendrus su Rusija karinius manevrus. Rytų Ukrainoje ėmė daugėti paliaubų pažeidimų. Prorusiški separatistai apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko respublikose paskelbė „visuotinę mobilizaciją“ ir pradėjo gyventojų evakuaciją Rusijos kryptimi.
Vakarų reakcija
Viltis dėl J. Bideno ir V. Putino viršūnių susitikimo, kurias pakurstė E. Macronas po pokalbių telefonu su abiem prezidentais, vasario 21-ąją vėl išblėso. Oro bendrovės nutraukė savo skrydžius į Kijevą ir Odesą Ukrainoje. Maskva kelis kartus pranešė apie tariamas Ukrainos atakas prieš Rusijos teritoriją. Popiet V. Putinas žlugusiais paskelbė Minsko susitarimus dėl Rytų Ukrainos. Vakare jis pareiškė pripažįstantis „liaudies respublikų“ Rytų Ukrainoje nepriklausomybę. Netrukus po to paskelbta apie rusų dalinių siuntimą į šias teritorijas.
JAV ir Vakarų valstybės skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus ir paskelbė apie sankcijas. Vašingtonas dar pirmadienį įvedė baudžiamąsias priemones separatistinėms teritorijoms, o nuo antradienio – ir Rusijai. Ir ES bei Didžioji Britanija antradienį inicijavo pirmąsias sankcijas prieš Rusiją. Vokietija sustabdė ginčytino dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.
Rusija pradeda didelį puolimą
V. Putinas įsakė pradėti karinę operaciją kaimyninėje Ukrainoje. Jau netrukus sostinėje Kijeve bei Mariupolio ir Odesos uostamiesčiuose pasigirdo sprogimai. V. Zelenskis paskelbė karo padėtį visoje Ukrainoje. Užsienio reikalų ministerijos Kijeve duomenimis, karinės operacijos tikslas yra „sunaikinti Ukrainos valstybę“.
Šaltinis: Rasa Strimaitytė/ELTA
