Rytų Vokietijoje pareigūnai sukelti ant kojų nuo pirmadienio, kai ankstų rytą į Dresdeno karališkuosiuose rūmuose esantį „Žaliąjį skliautą“ įsilaužę vagys įvykdė, kaip skelbia žiniasklaida, didžiausią visų laikų meno kūrinių vagystę.

Policija prašo gyventojų, mačiusių arba turinčių kokios nors informacijos apie šį apiplėšimą, su jais susisiekti. Pareigūnai taip pat paskelbė iš muziejaus pavogtos brangenybių kolekcijos, priklausiusios XVIII amžiaus Saksonijos kurfiurstui, Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Augustui II, nuotraukas.

Tarp dingusių brangenybių yra kardas su devyniais dideliais ir 770 mažesnių deimantų  inkrustuota rankena bei lankas, puoštas 662 briliantais.

Tyrėjai taip pat paskelbė saugumo kamerų padarytą neįtikėtiną įrašą, kuriame matyti du vyrai. Įraše užfiksuota, kaip vienas iš jų kirviu daužo muziejaus stendą.

Nusikaltėlių gauja

Ankstų pirmadienio rytą prieš įsilauždami į rūmus nusikaltėliai padegė netoli muziejaus esantį elektros skydą ir išjungė muziejaus signalizaciją, sakė policija.

Nors elektros tiekimas buvo atjungtas, stebėjimo kameros vis tiek nufilmavo du apiplėšimą įvykdžiusius įtariamuosius.

„Viskas truko vos kelias minutes“, – sakoma policijos pranešime.

Po to įtariamieji pabėgo automobiliu „Audi A6“ ir iki šiol slapstosi.

Automobilis, kuris veikiausiai buvo skirtas pabėgimui, vėliau buvo rastas kitoje miesto vietoje, nurodė pareigūnai. Jį apžiūrintys ekspertai ieško kokių nors įkalčių, galinčių padėti rasti nusikaltėlius.

Pirmadienį vakare Dresdeno policijos viršininkas Joergas Kubiessa (Jorgas Kubysa) interviu transliuotojui ZDF sakė, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti „nusikaltėlių gauja“.

Dresdeno policija taip pat palaiko kontaktą su Berlyno kolegomis, ieškodama galimų ryšių su kita panašia brangenybių vagyste sostinėje prieš dvejus metus.

2017 metais iš Berlyno Bodės muziejaus buvo pavogta 100 kg sverianti 24 karatų milžiniška aukso moneta. Dėl šios vagystės veliau buvo teisiami keturi vyrai, susiję su liūdnai pagarsėjusia Berlyno nusikaltėlių gauja.

Tačiau moneta iki šiol nesurasta. Didėja susirūpinimas, kad pirmadienį iš muziejaus plėšikų išneštas lobis taip pat gali būti prarastas visiems laikams.

Neįkainojama vertė

Manoma, kad nusikaltėliai  iš pavogtų brangenybių gali išimti deimantus ir juos parduoti atskirai. Tačiau „Žaliojo skliauto“ direktorius Dirkas Syndramas (Dirkas Sindramas) perspėjo, kad būtų „kvaila taip daryti“.

„Jie visi yra XVIII amžiaus briliantai. Negalima tų brangakmenių paversti grynaisiais“, o suskaldyti jie prarastų dalį vertės, sakė jis naujienų agentūrai DPA

Muziejaus vadovai atsisakė įvardyti tikslią pagrobtų brangenybių kainą.

Dresdeno valstybinės meno kolekcijos vadovė Marion Ackermann (Marion Akerman) pareiškė, kad šie daiktai yra „neįkainojamos kultūrinės ir istorinės vertės“. 

„Negalime nustatyti tikslios jų vertės, nes jie yra neįkainojami“, – pridūrė ji.

Bulvarinis laikraštis „Bild“ anksčiau pranešė apie „veikiausiai didžiausią meno kūrinių vagystę nuo Antrojo pasaulinio karo“ ir paskelbė, kad „buvo pavogti senoviniai papuošalai, kurių vertė siekia maždaug milijardą eurų“.

„Svarbiausias prioritetas“

„Žaliasis skliautas“ yra vienas seniausių muziejų Europoje, kurį 1723 metais įkūrė Augustas II, dar vadinamas Augustu Stipriuoju.

Dresdeno karališkieji rūmai labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, todėl „Žaliasis skliautas“ po restauracijos duris lankytojams atvėrė tik 2006-aisiais.

Vienas vertingiausių muziejaus eksponatų, Dresdeno žaliasis deimantas, šiuo metu yra paskolintas Niujorko Metropoliteno meno muziejui, kur vyksta Europos rūmų brangenybių ir mokslo paroda.

Vokietijos kultūros ministrė Monika Gruetters (Monika Griuters) pareiškė, kad muziejų ir kultūros įstaigų apsauga dabar yra „svarbiausias prioritetas“.

„Tokių daiktų, kurie prisideda prie mūsų tautos kultūrinio identiteto, vagystė užgauna mūsų širdis“, – sakė ji.