Ukrainos priešlėktuvinei gynybai nepavyko atremti naktinio antskrydžio prieš Zaporižios miestą, kuris yra tik už 38 km nuo fronto linijos. Rusų kariai iš bombonešių paleido net šešiolika didelės sprogstamosios galios sparnuotųjų raketų bei perdarytų raketų iš zenitinių „S-300“ kompleksų. Sugriuvimai Zaporižios gyvenamuose kvartaluose buvo tikrai siaubingi.
„Šaudė. Taip trenkė, kad viskas aplink drebėjo. O mes buvome čia, jei nebūtume buvę šioje vietoje, nežinau, kas galėjo mums nutikti. Sėdėjome tarp sienų. Čia – viena kėdė, o ten – kita. Viskas pradėjo kristi ir aš ėmiau rėkti“, – pasakojo daugiabučio gyventoja Tetyana Lazunko.
„Tai – tarptautinis terorizmas. Nuo jo neišsigelbėsite“, – emocingai kalbėjo dar vienas daugiabučio gyventojas Oleksij Lazunko.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Čia gi nieko nėra. Nėra įmonių – nei karinių, nei kitos pramonės. Už ką mus bombarduoti, už ką?“ – verkdama kalbėjo T. Lazunko.
Zaporižios gelbėtojai tebeieško, ar kas išgyveno po griuvėsiais. Laimė, bent jau daugiaaukščio rūsiai atlaikė ir ten prieš antskrydį spėję nusileisti žmonės išvengė mirties. Rusijos karių raketos taip pat pataikė į Zaporižios infrastruktūros objektus, privačius namus, ten sugriauta ir smarkiai nukentėjo apie 40 namų.
Ta proga, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino tarptautinę bendriją pripažinti Vladimiro Putino valdomą Rusiją teroristine valstybe. Kremliaus režimo žiaurumus Zaporižioje galėjo išprovokuoti V. Putino ir jo pakalikų įniršis dėl paralyžiuoto eismo per Krymo tiltą. Po neaiškiomis aplinkybėmis įvykusio sprogimo, tiltu, kuris užtikrina visą – karinį ir civilinį tiekimą aneksuotam Krymui, galima važiuoti tik viena automobiline juosta. Paralyžiuotas ir traukinių eismas.
„Lauksime, kol tikrins, kaip ten su bėgiais. Tikimės, kad nieko rimto, ir išvažiuosime“
Rusijos kariai tikisi atkurti eismą geležinkeliu, bet dėl ten sudegusio pastato su kuru, planuojama, kad traukinių svorį teks sumažinti perpus. „Daugelis nubėgo grąžinti bilietų. Tiesą sakant, aš irgi grąžinau. Turiu reikalų žemyne, todėl susiruošiau važiuoti į Krasnodarą“, – sakė žurnalistų kalbinta moteris.
Abejose tilto pusėse įstrigę žmonės nesiryžta važiuoti aplinkiniu keliu per okupuotą Zaporižios ir Chersono sritis, nes ten, greta, karas ir tas kelias labai ilgas. „Laukiame, tikimės keltų, kad pakliūtume namo“, – atviravo vyras.
Krymo valdžios pažadėti keltai kol kas nepajudėjo, nes pastačius tiltą rusų kariai daugumą jų išplukdė. Be to, atėjo ruduo su stipriais vėjais. O tokios audros dažnai blokuoja laivybą keltais.
Kita vertus, labai abejotina, kad sprogimo išjudintas tiltas atlaikys sunkvežimius. Taigi, jiems keltai – vienintelė, kad ir labai lėta išeitis. Problemos dėl karinio tiekimo į Krymą ir iš jo į Chersono sritį, kur rusų kariuomenė patiria labai didelį spaudimą dėl ukrainiečių kontrpuolimo, verčia V. Putiną ieškoti naujų kariavimo metodų. Vienas jų – tiesiogiai į karą su Ukraina įtraukti Baltarusijos diktatorių ir jo turimas karines pajėgas.
Aliaksandro Lukašenkos pavaldiniai pasiuntė oficialią notą Ukrainai protestuodami dėl neva Kyjivo ketinimų pulti Baltarusiją. Ukrainiečiai iškart pasakė, kad tai – provokacija, o jos tikslas – atitraukti dalį Ukrainos pajėgų nuo rytinių ir pietinių frontų, kurios sėkmingai atsikariauja rusų karių okupuotas teritorijas, muša agresoriaus kariuomenę ir net atima karinę techniką.
