Sparčiausiai į skurdą Lietuvoje grimzta šeimos, auginančios vieną ar du vaikus. Valdininkai teigia su skurdu kovojantys pakankamai aktyviai.

Tačiau nevyriausybinės organizacijos sako, kad tai tik žodžiai, o konkretiems darbams valdžia sunkiai sukrapšto pinigų. Atkreipdamas į tai dėmesį Raudonasis Kryžius pradeda kelionę po savivaldybes, kur lankys ir užsiėmimus rengs skurdžių šeimų vaikams, praneša LTV laida "Šiandien".

Ekspertai perspėja, kad skurdas Lietuvoje akis bado vis skaudžiau – kaip ant mielių išaugęs bedarbių skaičius, per dvejus metus net 4 kartus padaugėjo gaunančiųjų socialines pašalpas, žemiau skurdo ribos sparčiausiai krinta vieną–du vaikus auginančios šeimos.

Veiksmų imasi nevyriausybininkai. Raudonojo Kryžiaus savanoriai dviračiais keliaus ir dešimtyje savivaldybių lankys skurstančių šeimų vaikus.  

„Kiekvienoje savivaldybėje mūsų lauks to miesto ar gyvenvietės, kaimo vaikai. Kiekvieną vakarą mes bendrausime, vakarosime, dalinsimės įspūdžiais, galbūt skaitysime tam tikras paskaitas“, – sako Zita Juškienė, Raudonojo Kryžiaus socialinės paramos ir slaugos vyr. administratorė.

Lietuvoje skurstančiu žmogumi laikomas asmuo, pats nebeišgyvenantis ir valstybės prašantis socialinių pašalpų ir paramos.

„Mes skurdome, galime pasakyti, net tada, kai turtėjome. 2003–2008 m. yra sėkmingiausias laikotarpis mūsų ekonomikai. Jo metu faktiškai daugėjo žmonių, kurie turėjo materialinių nepriteklių, skaičius“, – tvirtina prof. Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius.

Skurdo mažinimo politiką įgyvendinanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina esą Lietuva kovoti su skurdu įsipareigojo įstojusi į ES. Ir esą tas daroma pakankamai aktyviai.

„Buvo numatyta kova su vaikų skurdu, paramos šeimai didinimas, dalyvavimo darbo rinkoje didinimas bei prieinamumo prie kokybiškų paslaugų gerinimas“, – teigia Gražina Jalinskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties skyriaus vedėja.

Tačiau nevyriausybininkai atkerta, kad kovojama labiau žodžiais nei darbais – skurdo mažinimo veiklai valstybė pinigų sukrapšto sunkiai.

O ekspertai valdžiai siūlo paprastą receptą, kaip bristi iš skurdo – kurti darbo vietas.

„Kaip galima apsaugoti tuos žmones? Tai užtikrinti efektyvų užimtumą, jie turi gauti nuolatinį, gerai apmokamą darbą. Jeigu mes perskirstysim daugiau lėšų, išmokėsim daugiau pašalpų, nieko nepasieksim, dar labiau apsunkinsim savo biudžetą“, – įsitikinęs prof. B. Gruževskis.

Europos Komisija pasiryžo per 10 metų skurstančių žmonių skaičių sumažinti 20 milijonų. Lietuvos tikslas – kad po 10 metų iš skurdo išbristų 170 tūkst. žmonių, tačiau kaip tai padaryti, kol kas dar sprendžiama.