Vilniaus migracijos valdyba praneša apie gausėjančias fiktyvias santuokas. Jos nustatomos stebint užsienio valstybių piliečius, gavusius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu.

Užsieniečių, dažniau – trečiųjų šalių piliečių, norinčių apsigyventi Lietuvoje, padaugėjo šaliai tapus Europos Sąjungos nare. Viena iš galimybių tai padaryti – santuoka su Lietuvos piliečiu. Tokiu būdu gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, trečiųjų šalių piliečiai įgyja teisę nevaržomai judėti Europos Sąjungoje.

Vilniaus migracijos valdybos pareigūnai pastebėjo, kad daugėja atvejų, kai moterys ir merginos artimus santykius su kitataučiais užmezga skubotai, neįsitikinusios vyrų rodomo dėmesio ir jausmų tikrumu. Suvokusios apgaulę, moterys siekia atsiriboti nuo tokio asmens, deja, neretai pavėluotai – tikslą įsitvirtinti Lietuvoje turintys asmenys prieš moteris ir jų artimuosius imasi psichologinio smurto ar teroro. Itin sudėtingos situacijos susidaro susilaukus tokio asmens palikuonių – santuoką nutraukti norinčioms moterims kitataučiai vyrai grasina išsivešią vaikus į savo tėvynę ir uždrausią su jais matytis.

Bijodamos neigiamų pasekmių, užsieniečių apgautos moterys kreipiasi į teisėsaugos institucijas, prašydamos apsaugoti jas ir šeimos narius nuo galimo smurto. Prašymų padėti, neišduoti vaiko asmens dokumentų esant tik vienam iš tėvų, sulaukia ir Vilniaus migracijos valdyba.

Istorijos apie kitataučius, slapta nuo motinų išsivežančius vaikus iš Lietuvos, kartojasi, kitataučių veikimo scenarijai kaip du vandens lašai panašūs vienas į kitą. Paskutinis prašymas padėti Vilniaus migracijos valdybą pasiekė iš Klaipėdos – jauna moteris prašė nepriimti jos vyro pakistaniečio prašymo pagaminti asmens dokumentą jų kūdikiui, nes vyras ketinąs vaiką slapta išsivežti į užsienį.

Demonstratyvus asistavimas laimės neatneša

Tokie atvejai verčia manyti, kad lietuvės, susisaistančios santuokos saitais su kitataučiais, nesidomi užsieniečio vyro giminės tradicijomis, šalyje vyraujančiais papročiais, galiojančiais teisės aktais, reguliuojančiais sutuoktinių teises ir interesus šeimos susijungimo ar skyrybų atvejais. Jie, deja, atskirose valstybėse skirtingi ir gali būti nepalankūs skyrybų reikalaujantiems kitataučiams sutuoktiniams. Todėl kartais užsieniečiai siekia vedybų su lietuvaitėmis jau turėdami ateities siekių ir skaičiuodami būsimą naudą.

Vieniems reikia kitos šalies pilietybę turinčių vaikų, kiti ieško galimybės likti pasirinktoje gyventi valstybėje, dar kiti kurpia pasipelnymo iš ištuokos planus. Tekėdamos už kitataučių moterys turi pagalvoti apie kultūrų skirtumus, moters vaidmenį kitoje aplinkoje, apie kitos šalies tradicijas ir papročius, bendravimo kultūrą, karjeros galimybes, būsimus pokyčius vaikų gyvenime.

Atsivėrusios Europos Sąjungos sienos suaktyvino migraciją, ji – nesustabdoma. Lietuviai keliauja po pasaulį, bendrauja su kitų valstybių piliečiais, susidraugauja, tuokiasi, renkasi patogiausią gyventi vietą. Lygiai taip kažkas renkasi Lietuvą ir mėgina joje įsitvirtinti, deja, kartais nesąžiningais būdais, pasinaudodami lietuvių patiklumu, jaunų žmonių naivumu ir nepatyrimu. Manipuliuodami moterų jausmais, žadėdami joms amžiną meilę ir visokeriopą gerovę, užsieniečiai kuria su lietuvaitėmis šeimas ir užsilieka Lietuvoje.