Palyginti su kaimyninėmis šalimis, Lietuvoje kai kurie prevencijos programų įgyvendinimo rodikliai yra geresni. Štai pagal gimdos kaklelio vėžio programą kasmet nemokami tyrimai atliekami apie 60 proc. visų informuotų apie galimybę nemokamai pasitikrinti moterų. Mūsų šalyje nustatytos tikslinės tam tikro amžiaus gyventojų grupės, kurioms teikiamos vėžio prevencijos programose (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos) numatytos paslaugos, atitinka ES rekomendacijas.

Tai buvo akcentuota Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautiniuose vėžio mokslinių tyrimų agentūros organizuotuose Europos atrankinės patikros programų valdymo mokyklos mokymuose, kuriuose dalyvavo ir dvi mūsų šalies atstovės, rašoma Valstybės ligonių kasų pranešime.

Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Latvijoje pastaruosius ketverius metus pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą kasmet pasitikrina vidutiniškai tik apie 23 proc., o Estijoje – apie 21 proc. moterų. Tai gerokai mažiau nei mūsų šalyje. Šie duomenys apie moterų dalyvavimą vykdant tokias programas taip pat buvo analizuojami atrankinės patikros programų valdymo mokymuose.

Renginyje dalyvavusios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaidos Momkuvienės teigimu, daug dėmesio buvo skiriama ES šalyse vykdomų vėžio prevencijos programų analizei, buvo lyginamos įvairių šalių patirtys jas įgyvendinant, analizuojama, kaip jas gerinti.

„Lietuvoje vėžio prevencijos programos vykdomos palyginti neseniai, todėl labai džiugu, kad pagal kai kuriuos rodiklius mes lenkiame kitas šalis. Be to, per aštuonerius jų vykdymo metus nuolat didėjo šių programų finansavimas. Žinoma, visada yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, mes esame praktiškai vienintelė iš 16 Europos šalių, kurioje nėra koordinacinio centro ar padalinio, atsakingo už tokių programų įgyvendinimą. Net ir šalys, turinčios didelę patirtį įgyvendinant tokias programas, nuolat jas tobulina. Mes neturėtume būti išimtis – labai svarbu diegti reikiamas naujoves“, – tvirtino V. Momkuvienė.

Jos teigimu, daugelyje Vakarų Europos valstybių prevencinės programos, padedančios dar ankstyvoje stadijoje diagnozuoti klastingą ligą ir užbėgti jai už akių, pradėtos vykdyti vos prieš kelis dešimtmečius. Tuo tarpu Švedijoje ir Suomijoje analogiškos programos įgyvendinamos nuo 1960 metų. Šiose šalyse prevencinės programos padėjo gerokai sumažinti sergamumo gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumo nuo šios ligos rodiklius.

Anot V. Momkuvienės, svarbu tai, kad šios programos padeda nustatyti vėžį dar tose stadijose, kai jokie ligos simptomai nepasireiškia. „Anksti diagnozavus ligą, žmogui suteikiama galimybė laiku taikyti reikiamą gydymą, o dažnai – išgelbėti ir gyvybę. Be to, aptikus ankstyvosios stadijos vėžį, jį galima veiksmingiau gydyti mažiau agresyviais būdais, sumažinti vėžio sukeliamų padarinių naštą“, – aiškino VLK atstovė.

Skaičiuojama, kad ES šalių gyventojai sudaro tik 1/13 pasaulio populiacijos, tačiau viena iš šešių mirčių nuo vėžio įvyksta ES. Pavyzdžiui, ES šalyse mirčių nuo storosios žarnos vėžio dalis, palyginti su bendru mirčių nuo onkologinių ligų skaičiumi, yra didesnė nei visame pasaulyje. Europoje šis rodiklis sudaro 11 proc., o pasaulyje – 8 procentus.

Šiuose mokymuose taip pat buvo analizuojami Lietuvoje vykdomų vėžio prevencijos programų trūkumai ir pagrindinės tolesnės jų įgyvendinimo gairės.

„Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad mūsų šalyje nėra institucijos, atsakingos už atrankinės patikros programų įgyvendinimo koordinavimą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu mastu. Be to, svarbu užtikrinti minėtų programų stebėseną pagal ES rekomenduojamus rodiklius, tobulinti kvietimų pasitikrinti sistemą“, – pasakojo V. Momkuvienė.

Beveik visose Europos šalyse už tokių programų koordinavimą ir organizavimą atsako tam tikri padaliniai arba institucijos, pavyzdžiui, Gruzijoje – Nacionalinis atrankinės patikros centras, Serbijoje – Nacionalinė vėžio atrankinės patikros tarnyba. Kai kurios šalys atskiroms prevencijos programoms valdyti nacionaliniu ir regioniniu mastu yra įsteigusios atskiras institucijas. Tarkim, Lenkijoje gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros programos valdymą ir kokybę užtikrina nacionalinė centrinė koordinavimo įstaiga ir 16 regioninių koordinavimo centrų, Slovėnijoje yra įsteigtas nacionalinis storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programos valdymo padalinys prie Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto, Rumunijoje – nacionalinis ir regioniniai gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros programos valdymo padaliniai.

Primename, kad Lietuvoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų vykdomos gimdos kaklelio, krūties ir priešinės liaukos vėžio prevencijos programos. Be to, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse įgyvendinama Storosios žarnos vėžio prevencijos programa.