Siekiant išvengti bylos Europos Sąjungos (ES) teisme, Lietuvoje numatoma pakeisti šiuo metu galiojantį apribojimą, kad notaru, notaro atstovu ir kandidatu į notarus gali būti tik Lietuvos pilietis.

Lietuvos pilietybės reikalavimą numatoma panaikinti ES šalių, Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino bei Šveicarijos piliečiams.

Pakeitimus Vyriausybė numato aptarti posėdyje trečiadienį. Įstatymų pataisas, kurioms bus reikalingas ir Seimo pritarimas, Teisingumo ministerija parengė, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) bylose prieš kelias kitas šalis pripažino nacionalinės pilietybės reikalavimą notarams pažeidžiančiu įsisteigimo laisvę.

Pasak Teisingumo ministerijos, įgyvendinus pakeitimus Europos Komisija Lietuvos atžvilgiu turėtų nutraukti pradėtą pažeidimo procedūrą ir Lietuva išvengs bylos ESTT.
Europos Komisija pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl pilietybės reikalavimo taikymo notarams pradėjo 2006 metais. Jos manymu, nuostata, įtvirtinanti, kad notaru gali tapti tik Lietuvos pilietis, prieštarauja Europos Bendrijų sutarties punktams dėl įsisteigimo laisvės ir nėra pateisinama išimtimi dėl įsisteigimo laisvės netaikymo veiklai, kuri susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

TM teigia, kad Lietuva savo ruožtu laikėsi pozicijos, jog notaro veikla yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, tačiau 2011 metų gegužę ESTT minėtos komisijos bylose prieš Belgiją, Prancūziją, Liuksemburgą, Portugaliją, Austriją, Vokietiją ir Graikiją konstatavo, kad valstybės narės negali asmenims, kurie nori pasinaudoti įsisteigimo laisve, savo teisės aktuose numatyti kitokias veiklos vykdymo sąlygas nei tos, kurios nustatytos jų pačių piliečiams.

ESTT pripažino, kad notarų veikla neatitinka viešosios valdžios funkcijų, taigi paneigė vieną iš svarbiausių argumentų, kuriuo rėmėsi ir Lietuva, gindama poziciją, kad notaru Lietuvoje gali būti tik jos pilietybę turintis asmuo, pažymi TM.