Staiga kilusi audra dalį Smilgių miestelio kapinių pavertė nuolaužų krūva. Stichijos vartomi šimtamečiai medžiai sudaužė paminklus, išlaužė kapviečių aptvarus.

Antradienio vakaro įvykiai Panevėžio rajono Smilgių gyvenvietėje priminė klasikinio siaubo filmo siužetą: kapinėse į šipulius dūžta antkapiai, bažnyčioje tikintieji su baime ir nerimu stebi, kaip įsisiautėjusi audra beldžiasi į šventovės langus, juos pasiekia žemę drebinantis garsas – virsta šimtamečiai medžiai.

Skirtingai nei filme, antradienio audrą sukėlė ne  antgamtinės jėgos, o gamtos stichijos, todėl kitą dieną į kapines užsukę žmonės rūpinosi kur kas žemiškesniais dalykais nei išvaryti piktąsias jėgas – samdyti darbininkai pjovė ant kapviečių suvirtusius medžius ir nešė juos į krūvas, o čia palaidotųjų artimieji vyko tvarkyti nuniokotų kapų.

Trečiadienio popietę kapinės priminė jau ne ramią amžinojo poilsio vietą, o triūsiantį skruzdėlyną. Vieni žmonės skaičiavo patirtus nuostolius, kiti džiaugėsi, kad jų artimųjų kapai nenukentėjo.

„Dukra paskambino ir pranešė apie audrą, atvykę pamatėm, kad paminklas nuverstas, gerai, kad nesudaužė, perskeltas buvo tik akmeninis bortelis. Reikės atstatyti, todėl ir išlaidų turėsim, bet su gamta nepakovosi. Prieš audrą kai kurie medžiai, numatyti nupjauti, jau buvo pažymėti“, – „Sekundei“ pasakojo iš Panevėžio artimųjų kapvietės atvykę pažiūrėti sutuoktiniai Bronius ir Birutė Verbliugevičiai.

Apžiūrėjus audros padarytus nuostolius, paaiškėjo, kad kapinėse buvo nuversti 34 medžiai, kiek tiksliai nuniokota kapų ir paminklų, vakar Smilgių seniūnijos darbuotojai dar nežinojo, tačiau buvo galima spėti, kad audra apgadino keliasdešimt kapviečių.

Skaičiavo nuostolius

„Sulankstė tik kapų tvorelę, nuostolių nedaug, bet yra dar trys kapvietės, jas reikės apžiūrėti, ar nenukentėjo. Vakar giminaičiai paskambino ir pranešė, kad tokie dalykai kapinėse vyksta, todėl šiandien iš pat ryto išskubėjom. Atėjome iš kitos kapinių pusės, todėl iš pradžių nesimatė, kokie padariniai, bet kai išvydom, nustėrom – baisu! Nepamenu, kad per 30 metų, tiek laiko palaidoti artimieji, kas nors panašaus kapinėse būtų įvykę“, – apie pirmus įspūdžius kalbėjo iš Pakruojo rajono atvažiavęs Vytautas Barbuška.

Kai kuriems atvykusiesiems į kapines pamatyti vaizdai priminė siaubo filmus.

„Pažįstami paskambino ir pranešė apie užgriuvusias kapines. Atėję pamatėm, kad tai – siaubo filmas. Niekada gyvenime nieko panašaus nesu regėjusi“, – įspūdžiais dalijosi panevėžietė Marija Angelė Šapnagienė.

Panašiai pasakojo ir kiti į kapines atskubėję žmonės. Kai kurie garsiai svarstė, kad patirtą nuostolį jiems bent iš dalies turėtų padengti Panevėžio rajono valdžia.

Privertė drebėti

Liudininkų teigimu, audra Smilgiuose prasidėjo apie 18 valandą. Iš staiga apsiniaukusio dangaus pasipylė kruša, ant žemės pabiro pupos dydžio ledai.

„Užėjo ūkas, nieko aplinkui nebesimatė, o į langus pradėjo daužytis ledai. Stovėjau ir drebėjau. Pamaniau – mano laimei, kad namo langai iš trijų stiklų, jei sudaužys vieną, kiti liks sveiki. Nuo stogo žliaugė vanduo, jis pripildė kieme esantį nedidelį baseiną. Ilgai nelijo – maždaug pusvalandį. Per tą laiką medžiai ir buvo išversti. Mano artimųjų kapvietės jie nepalietė, labai stebuklingai griuvo. Kapinės netoli bažnyčios, joje tuo metu buvo laikomos Mišios, todėl krentantys medžiai žmones labai išgąsdino“, – pasakojo Smilgių gyventoja Modesta Daraškevičienė.

Kapines nuo išvartytų medžių vaduojantys Panevėžio rajono savivaldybės atsiųsti miškininkai darbus žadėjo baigti iki vakaro. Darbininkai prisipažino, kad kapinių gelbėjimo darbus atlieka pirmą kartą, o taip išvartytus medžius po audrų yra matę tik miškuose.

Liko stovėti

Likimo ironija galima pavadinti tai, kad visi apdžiūvę ar patrešę medžiai, kurie pažymėti nupjauti, po audros liko stovėti, o nepažymėtieji tysojo ant žemės.

„Deja tie, kurie buvo baltais dažais pažymėti – išliko. Keista, matėsi, kad jie netvirti, bet liko stovėti. Galbūt todėl, kad buvo kapinių krašte“, – stebėjosi Smilgių seniūnė Zita Dabužinskienė.

Iki trečiadienio vakaro darbininkai spėjo gerokai apvalyti kapines: užkritę ant kapviečių medžiai buvo supjauti trinkomis ir sudėti į krūvas. Miestelio seniūnė teigė kol kas nežinanti, kaip ir kas už atliktus darbus kapinėse sumokės miškininkams ir komunalininkams.

„Tikriausiai bus atsiskaityta iš rezervinio fondo ar kitų lėšų, nes mes pinigų neturime ir nieko negalėtume padaryti. Viską spręs Savivaldybė. Kapines apžiūrėjo Panevėžio rajono valdžia ir specialistai, sprendė, kokios pagalbos reikia. Rytoj melioratoriai išveš kelmus“, – kalbėjo Z.Dabužinskienė.

Seniūnė teigė: kol nesutvarkytos kapinės, Savivaldybėje nesiteiravusi dėl galimybės žmonėms kompensuoti gamtos padarytus nuostolius.