Lietuvos pilietybė išimties tvarka iki 2003 metų buvo ne suteikiama, o dalinama, pareiškė prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Tokią nuomonę D. Grybauskaitės patarėja išsakė antradienį Žinių radijo eteryje, komentuodama praėjusią savaitę paskelbtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl dvigubos pilietybės suteikimo.

„Iki 2003 metų Lietuvos pilietybė išimties tvarka, sakyčiau, buvo ne suteikiama, o tiesiog dalinama. Po to, kai ši praktika susilaukė kritikos jos atitikties Konstitucijai požiūriu, padėtis, žinoma, pasikeitė ir pakito taip, kad atitiktų mūsų Konstituciją. Bet ir vėl tenka išgirsti neatsakingo ir tiesiog nepagarbą pagrindiniam įstatymui persmelkto kalbėjimo“, - teigė R. Svetikaitė.

„Labai svarbu, kad Konstitucinis Teismas išgrynino pilietybės teikimo išimties tvarka sąlygas ir pažymėjo, kad prezidento diskreciją spręsti dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka už nuopelnus Lietuvos valstybei vis dėl to saisto konstituciniai imperatyvai, t.y. tai turi būti ypatingi ir neabejotini nuopelnai pačiai Lietuvos valstybei ir jų turintis asmuo turi būti susijęs su Lietuvos valstybe faktiniais ryšiais ir integravęsis į Lietuvos visuomenę“, - aiškino patarėja.

Ji pažymėjo, kad šių imperatyvų pažeidimas reikštų „ne ką kitą, o antikonstitucinį veikimą ir galių viršijimą“.

Konstitucinis Teismas trečiadienį paskelbė, kad nepakeitus Konstitucijos, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymu išaiškinimą pateikęs Konstitucinis Teismas atsižvelgė į ankstenę doktriną, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.

Konstitucinis Teismas praėjusį trečiadienį taip išaiškino, jog įstatymu negalima keisti nuostatų, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tik tokiam asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų valstybei ir yra integravęsis į visuomenę. Kartu Konstitucinis Teismas pasisakė, kad reikalavimams dėl lietuvių kalbos mokėjimo ir nuolatinio gyvenimo gali būti numatomos išimtys.