Lietuvos gyventojų sako esantys patenkinti pokyčiais šalyje, vykusiais nuo nepriklausomybės atgavimo iki 2011 metų.

Tai rodo apklausa, skelbiama naujoje Estijos bendradarbiavimo asamblėjos tyrimo apie trijų Baltijos šalių vystymąsi ataskaitoje.

Tyrimo duomenimis, 40 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, kad pokyčiai per 21 metus jų nedžiugina.

Dar didesnė pokyčiais nepatenkintųjų dalis yra Latvijoje. Čia teigiamai juos įvertino 23 proc., neigiamai - 63 proc. apklausos dalyvių.

Iš trijų Baltijos šalių tik Estijoje pasikeitimais patenkintų apklaustųjų buvo daugiau (50 proc.) nei nepatenkintų (23 procentai).

Lietuvos gyventojai dažniausiai neigiamai įvertino pokyčius tokiose srityse kaip nedarbo ir socialinės nelygybės mažinimas (atitinkamai 85 ir 63 proc.), žmonių gebėjimas susitvarkyti finansiškai keliant materialinę gerovę (61 proc.), kova su korupcija (78 proc.), socialinio saugumo užtikrinimas (54 proc.) ir gimstamumo didinimas (50 procentų).

Mažiau nei pusė apklaustųjų išsakė nepasitenkinimą pasikeitimas tokiose srityse kaip pilietinės visuomenės stiprinimas ir sveikatos apsaugos paslaugų užtikrinimas (po 49 proc.), demokratijos plėtra (42 proc.), nusikalstamumo pažabojimas (40 proc.) bei mažumų integracija, visuomenės vienijimas (30 procentų).

Maždaug po ketvirtadalį Lietuvos gyventojų nurodė dabartinę savo šeimos finansinę situaciją ir galimybę patenkinti kasdienius poreikius vertinantys kaip gerą ir blogą - atitinkamai po 24 ir 28 proc., o likusieji 48 proc. šią situaciją pavadino „palyginus patenkinama“.

46 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, jog prieš 20 metų jų šeimos finansinė situacija buvo geresnė nei šiemet, 16 proc. - kad anksčiau ji buvusi prastesnė, 11 proc. - kad buvo tokia pat. Tuo metu po penkerių metų šeimos finansus pataisyti nurodė besitikintys 34 proc. Lietuvos atstovų, jų dar prastesnių nei šiuo metu sakė besitikintys 17 proc., o tokių pat - 26 proc. apklausos dalyvių.

Paklausti, ar norėtų, kad jų vaikų ateitis būtų susieta su Lietuva, teigiamai atsakė pusė lietuvių (49 proc.) ir šalies tautinių mažumų atstovų (46 proc.), neigiamai - atitinkamai 14 ir 17 proc., o atsakymą „sunku pasakyti“ pasirinko po 37 proc. abiejų grupių atstovų. Latvijoje šie skaičiai buvo panašūs kaip ir Lietuvoje, o su Estija savo vaikų likimą norėtų susieti kiek didesnė dalis - 66 proc. - estų ir 50 proc. šios šalies tautinių mažumų atstovų.

Estijos bendradarbiavimo asamblėjos užsakytą apklausą 2011 metų balandį atliko rinkos tyrimų ir konsultavimo kompanija „TNS Emor“.

Trijose šalyse buvo apklausta po 1 tūkst. gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.