Norėdami išvengti kaltinimų dėl kišimosi į teisėsaugos darbą, politikai neturėtų komentuoti konkrečių bylų, sako teisės ekspertas.

Anot Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano profesoriaus Vytauto Nekrošiaus, politikams ypač nereikėtų sakyti savo nuomonės, koks teismo sprendimas turėtų būti.

"Komentarų dėl vykstančio proceso politikai turėtų vengti maksimaliai - dėl to, kaip turėtų būti sprendžiama byla", - pirmadienį žurnalistams sakė V.Nekrošius.

Jis su dar dviem kolegomis - Teisės instituto vadovu Algimantu Čepu ir M.Romerio universiteto konstitucinės teisės specialistu Kęstučiu Jankausku - dalyvavo galimai neteisėtą politikų poveikį teisėsaugai tiriančios laikinosios Seimo komisijos posėdyje. Komisijos nariai norėjo sužinoti, ką galima laikyti kišimusi į teisėsaugos darbą, o ko - ne.

"Mūsų trijų nuomone, bet kokie kreipimaisi, bet kokie pasisakymai į teismą ar į teismų savivaldos institucijas, kol nesiekiama daryti įtakos konkretaus sprendimo turiniui, negali būti traktuojami, kaip kišimasis į teismų ar teisėsaugos institucijų veiklą. O bet kokių pasisakymų, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama daryti įtaką, kad byla būtų vienaip ar kitaip išspręsta, reikėtų vengti, nes tai nėra suderinama su Konstitucija", - aiškino teisininkas.

Anot jo, kai kurių politikų polinkis komentuoti konkrečias bylas likęs nuo sovietinių laikų.

"Matyt, tai tradicija išlikusi dar nuo tarybinių laikų, kai buvo partijos sekretorius, kuris visur viską išspręsdavo. O Seimo nariai, kaip politikai, bent jau dalis jų, pasiduoda tam. Galvoja, kad labai puikiai dirba su rinkėjais toje vietoje. Matyt, reikėtų braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Seimas šitų klausimų nesprendžia", - svarstė V.Nekrošius.

Pasak jo, politikai neturėtų rašyti kreipimusi, prašydami teismų ar teisėjų paaiškinti, kodėl priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, ar prašydami konkretiems teisėjams už jų sprendimus iškelti drausmės bylą.

"Turime suvokti, kad yra teismų sistema, yra aukštesnės instancijos teismai ir ten turime kreiptis, jeigu galvojame, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, o ne politikai tą turi daryti. Politikų kreipimasis sudaro palankias sąlygas kišimuisi arba vertinti jį kaip kišimąsi į teismo veiklą", - pabrėžė V.Nekrošius.

Juoba kad, anot jo, politikų pareiškimai gali pakenkti Lietuvai. Mat bylos dalyviai jų pagrindu kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.

Teisininko vertinimu, iš dalies tai yra ir politinės kultūros problema.

Parlamentaras konservatorius Rytas Kupčinskas, kurį komisija pirmadienį kvietėsi į posėdį būtent dėl vieno tokio pareiškimo apie Kėdainių teismo priimtą sprendimą, nesutiko, jog jo ir kolegų viešas raštas galėtų būti laikomas kišimusi į teismų darbą.

Jis teigė tik išsakęs savo nuomonę, nes jį ir daugelį Lietuvos žmonių jaudina mirusio kauniečio Drąsiaus Kedžio mažametės dukters likimas. Dėl to jis ir sukritikavo Kėdainių apylinkės teismo sprendimą atiduoti mergaitę motinos globai.

"Nemanau, kad tai galėtų būti vertinama kaip spaudimas. Seimo nariai nedalyvauja skiriant šio lygio (apylinkių teismų - BNS) teisėjus. Nematau čia jokios spaudimo galimybės", - tvirtino Seimo narys.

Jis sakė kaip pilietis negalįs tylėti, kai mato neteisybę.

Laikinosios komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad komisija ketina parengti parlamentarams rekomendacijas, kaip elgtis, kad jų veiksmai nebūtų traktuojami kaip spaudimas ar kišimasis į teisėsaugos darbą.

Seimas gegužę sudarė laikinąją tyrimo komisiją galimai neteisėtam politikų ir interesų grupių poveikiui teisėsaugos institucijoms tirti. Jai pavesta aiškintis, ar yra požymių, kad politinės ir interesų grupuotės galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms dėl atliekamų tyrimų, kad teisėsaugos institucijoms sąmoningai trukdoma atlikti nusikalstamų veikų tyrimus. Tyrimo laikotarpiu nustatyti 2005-2010 metai.

Komisijai pavesta tyrimą atlikti iki spalio 1 dienos.