Dalykiškumo trūkumas, valstybės vizijos nebuvimas, tyla apie užsienio politiką  – tokias silpnąsias Prezidentės metinio pranešimo puses įvardija politologai ir politikos apžvalgininkai.

Puikus pscihologijos išmanymas

Prezidentė, lyginant su jos pirmtakais, savo metiniame pranešime daugiau dėmesio skyrė visuomenės socialinei sveikatai. Taip tvirtina politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas.

„Prezidentė mažiau dėmesio skyrė visiems suprantamiems dalykams – ekonominiams sunkumams. Žmones juk nervina, kai tu primeni apie jų sunkią būseną. Prezidentė puikiai žino visuomeninę psichologiją ir daugiau dėmesio kreipia į socialinės psichologijos niuansus: kaip būti aktyvesniems, kaip atsakyti už žmogų, kaip priversti žmogų gyventi savo tėvynėje ir jaustis tėvynės patriotu. Tai yra labai vertinga ir labai skiriasi nuo ankstesnių prezidentų pranešimų“, -  1diena.lt kalbėjo Č.Iškauskas.

Tačiau jis pasigedo Prezidentės, kaip aukščiausios Lietuvos žmonių išrinktos atstovės, konkrečių pasiūlymų, ką ji pati asmeniškai žada nuveikti Lietuvos labui, ką ji pati konkrečiai siūlo daryti vienoje ar kitoje valstybės gyvenimo srityje.

„Viso to nėra. Manau, kad metiniame pranešime pačioje pabaigoje galėjo būti sudėti labai ryškūs akcentai: pirmas, antras, trečias. Kad žmonės įsimintų, kad tai iš tikrųjų yra Prezidentės metinis pranešimas“, - savo vertinimą pateikė Č.Iškauskas.

Veidu į žmogų: populizmo elementas?

„Prezidentės pranešimas - lakoniškas, energingas, literatūriškas, su tam tikrais populizmo elementais ir šiek tiek netikėtas“, - taip šalies vadovės metinį pranešimą 1diena.lt apibūdino Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius profesorius Algis Krupavičius.

Jis pastebėjo, kad šalies vadovės kalbėjimo tonas buvo pakankamai įsakmus, pasitaikė ir populistinių teiginių. „Pavyzdžiui, kvietimas kovoti su korupcija, tačiau ne visai pasakant, kaip tai daryti“, - sakė profesorius.

Lygindamas Prezidentės pranešimą su jo pirmtakų Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus analogiškomis kalbomis, A.Krupavičius nurodė, kad nei vienoje ankstesnėje šalies vadovų kalboje žmogus niekada nebuvo tiek kartų įvardijamas kaip prioritetas.

„Šūkis: veidu į žmogų, žmogaus viršenybė yra labai svarbus elementas Prezidentės pareiškime. Šūkis: veidu į žmogų – yra naujumo netikėtumo elementas“, - kalbėjo profesorius.

Kitokią nuomonę šiuo klausimu turi politikos apžvalgininkas Artūras Račas. Jo teigimu, kalbėdama apie būtinybę atsigręžti į žmogų, šalies vadovė buvo labai nekonkreti ir neįvardino, kokias visuomenės grupes turi omenyje. „Kai siūloma atsigręžti į žmogų, aš nesuprantu, ką siūlo Prezidentė? Ar ji siūlo, kad reikia būti teisingu visiems? To niekada nepavyks“, - Lietuvos radijo laidoje „Ant svarstyklių“ sakė A.Račas.

Užsienio politika tebelieka mįslė

„Prezidentės pranešime nėra dalykiškumo, kuris šiaip jau yra būdingas Prezidentei <...> Pasigedau užuominų į energetinę Lietuvos situaciją <...> Nepaliesta biurokratijos problema. Įspūdis neatitiko lūkesčių“, - toje pačioje laidoje kalbėjo politologas Darius Varanavičius.

Gana kritiškai šalies vadovės pranešimą įvertino ir docentas Kęstutis Girnius. „Išklausęs šitą tekstą, ar galėtum spėti, kas naujo bus daroma? Mes to nerasime. Yra tik keli Prezidentės konkretūs pasiūlymai – dėl bausmių“, - Lietuvos radijo eteryje kalbėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

Jis priminė, kad šalies vadovės pranešime beveik nieko nebuvo kalbama apie užsienio politiką, o apie tai D.Grybauskaitė esą turėjo kalbėti. „Apie užsienio politiką Prezidentė nieko nepasakė. Buvo (pasakyti – red.past.) keturi ar penki sakiniai. Jeigu nieko nepasakoma, tai kam apskritai tai sakyti?“ – retoriškai klausė K.Girnius.

Panašią nuomonę turintis A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad beveik nekalbėdama apie užsienio politiką, D.Grybauskaitė pasielgė priešingai nei kad skaitydami pranešimus elgdavosi jos pirmtakai.

„Kalbėti apie užsienio politiką Prezidentei reikėjo daugiau, juolab, kad jos konstitucininiai įgaliojimai pirmiausia yra užsienio ir nacionalinio saugumo srityje. Be to, visuomenėje šiuo metu vyksta diskusija dėl užsienio politikos prioritetų ir strategijų. Šioje vietoje Prezidentė paliko tokią pačią situaciją, kuri buvo iki šiol – konkretumo ir aiškumo daugiau neatsirado“, - nurodė A.Krupavičius.

Pasigesta dėmesio ekonomikos skauduliams

Savo ruožtu A.Račas atkreipė dėmesį, jog šalies vadovė savo pranešime nepateikė visa apimančios valstybės vizijos.

Jis taip pat pastebėjo, kad Prezidentė būdama finansų specialistė beveik nieko nekalbėjo apie reikalingus pokyčius ekonominėje srityje. „Jeigu Prezidentė išskiria tik vieną temą (nurodė, kad už sumažintas pensijas reikia kompensuoti – red.past.), tai kvepia populizmu“, - kalbėjo A.Račas.

Panašios pozicijos laikosi ir profesorius A.Krupavičius. „Iš Prezidentės buvo galima tikėtis, kad ji skirs daugiau dėmesio ekonomikos reikalams, socialinėms problemoms, finansams ir panašiems dalykams, kas atrodytų arčiau jos buvusios profesijos. Tačiau taip neatsitiko ir buvo pasirinktas kitas scenarijus“, - pastebėjo politologas.