Trys lietuvių alpinistai penktadienį žuvo Prancūzijoje kopdami į Monblano viršukalnę Alpėse. Jų kūnus gelbėtojai rado sekmadienį.

Tragiška ekspedicijos į Monblaną baigtis Prancūzijos Alpėse patyrusį alpinistą iš Kauno Vytautą Dominą ir jo bendražygius sutuoktinius iš Marijampolės architektę Laimą Tumynienę su vyru Arūnu ištiko penktadienį ryte, apie 9 val. vietos laiku. Pranešama, kad tuo metu jie leidosi žemyn iš maždaug 3300 metrų aukščio.

Pirminiais duomenimis, alpinistus iš Lietuvos pražudė sniego lavina ir po to sekusi akmenų griūtis. Anot vietos pareigūnų, visi trys keliautojai nukrito iš maždaug 250 metrų aukščio.

Apie jų patirtą nelaimę vietos policijai pranešė gyvi likę tos pačios lietuvių alpinistų grupės nariai. Išsyk nepavyko pradėti gelbėjimo operacijos, mat itin prastos oro sąlygos trukdė gelbėtojų sraigtasparniui saugiai praskristi virš nelaimės vietos ir nusileisti prie velionių kūnų.

Vakar Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas pranešė, kad visų trijų žuvusiųjų kūnai pagaliau buvo surasti ir iškelti. Skaudžią netektį išgyvenantys jų artimieji rūpinosi laidotuvėmis ir palaikų pargabenimu į Lietuvą.

2007 metais geriausiu Lietuvos alpinistu pripažintas Audrius Peseckas pasakojo pažinojęs Kauno keliautojų klubo „Pluoštas“ narį 46 metų V.Dominą: „Jis galbūt daugiau buvo kalnų turistas, nei alpinistas. Aktyviai dirbo su jaunimu, daug treniruodavo. Pastaruosius kelerius metus kalnuose nebuvo, tad degė dideliu noru vėl į juos sugrįžti. Dar žiemą mudu kalbėjomės, parūpinau jam šiek tiek inventoriaus.“

Pats A.Peseckas pasakojo taip pat neseniai kopęs į Monblaną, bet kitu maršrutu. Anot jo, tragišką lemtį pasitikusiems lietuviams koją pakišo labai nepalankios oro sąlygos. Be to, ir pasirinktas maršrutas buvo gan pavojingas: „Ten laipioja daug kas, bet yra tokia sudūlėjusių uolų juosta, kur jos kartais „šaudo“. Geru oru daugelis bando tą atkarpą praeiti maksimaliai greitai, o juos kaip tik užklupo liūtys. Kiek man telefonu pasakojo ten esantys kolegos, dėl klaikių oro sąlygų ir gelbėtojų sraigtasparniai net negalėjo pakilti.“

Pašnekovas sakė, kad trijų lietuvių patirti sužalojimai veikiausiai nepaliko šansų išgyventi. Juolab kad pagalba jiems gerokai užtruko. Net jei per stebuklą kuris nors iš jų būtų kur nors užsikabinęs ir išsyk išvengęs žūties, tai būdamas sužalotas vis tiek teišgyventų daugiausiai parą.

„Kai patiriami tokie skaudūs kritimai ir traumos, padėti gali tik nedelsiant suteikta pagalba. Antraip žmonės arba nukraujuoja arba sušąla“, - galimus skaudžios nelaimės padarinius įvertino A.Peseckas.

Pažinojusieji žuvusių marijampoliečių šeimą teigia, kad sutuoktiniai Tumynai nebuvo profesionalūs alpinistai. Tai tebuvusi antra Suvalkijos sostinėje gerai žinomos architektės L.Tumynienės kelionė į kalnus. Anksčiau jai tekę pabuvoti tik Lenkijos kalnuose.

Alpėse esantis ir dviejose valstybėse - Prancūzijoje bei Italijoje - stūksantis 4808 metrų aukščio Monblanas yra aukščiausias Vakarų Europos kalnas.