Kartu su nauju valstybės biudžetu siūloma tobulinti piniginės socialinės paramos sistemos tvarką, kad žmonės būtų skatinami dirbti, mat kai kuriuose rajonuose esą jau užaugo nauja pašalpų gavėjų karta. Kelioms savivaldybėms norima atrišti rankas ir leisti pačioms spręsti, kiek ir kam reikia pašalpų ir kas už jas privalo atidirbti. Jei šis eksperimentas pavyks, toks paramos teikimo modelis būtų taikomas visoje šalyje, praneša LTV „Panorama“.

Rudeninius lapus Radviliškio gatvėse šluojantys vyrai – vieni iš nedaugelio pašalpų gavėjų, atidirbančių už jiems skirtą paramą.

Kiti į tokią prievolę žiūri su panieka, nes anot apylinkės seniūno, žino, kad pašalpą vis tiek gaus – jei ne pinigais, tai maisto kortele.

„Yra taip, kad tėvai pašalpas gavo, o dabar jau vaikai suaugę ir kito gyvenimo nematę, taip pat prie to derinasi, ir daro taip, kad gauti pašalpą. Pas ūkininką bulves parenka, dar kažką. Taip jie pragyvena, didelių siekių neturi“, – kalbėjo Radviliškio apylinkės seniūnas Vidmantas Tamošiūnas.

„Yra kurie nenori, kad tik duotų pašalpą ir viskas. Yra šnekančių, kad gauna valdiškus pinigus ir kam jiems dirbti. Tai galiu pasakyti, kad jie tingi“, – teigė socialinės paramos gavėja Vilma Andriuškevičienė.

Nors rajonuose rasti darbą ypač sunku ir ne visi yra tinginiai, tačiau Seimas ėmėsi svarstyti siūlymus, kaip tobulinti finansinės socialinės paramos sistemą, kad parama atitektų tiems, kuriems labiausiai reikalinga.

Todėl norima tokios paramos teikimą priskirti savivaldybėms, kurios geriau nuspręstų, kam ir kiek skirti, ir kas už išmokas turės atidirbti. Nuo kitų metų kelios šalies savivaldybės bandys įgyvendinti šį sumanymą.

Viena jų – Radviliškis. Rajonui socialinėms pašalpoms vien šiemet prireiks daugiau kaip 17 mln. litų, nors, mero manymu, net penktadalis išmokų yra skiriama netikslingai.
„Dabar pinigo vertės nejaučia tie, kurie ateina prašyti pašalpų, kurie ateina prašyti vienkartinių išmokų. Jie nejaučia pinigo reikšmės, pinigo svorio, pinigo skonio. Pinigas yra uždirbamas, pinigas nėra dalinamas“, – tvirtino Radviliškio meras Antanas Čepononis.

Sistemos pertvarkos projekte numatyta ne tik griežtesnė pašalpų gavėjų priežiūra. Siūloma didesnes pašalpas mokėti vienišiems žmonėms, o esant daugiau šeimos narių – kiekvienam išmokas diferencijuoti.

Ilgalaikiams bedarbiams, susiradusiems darbą, būtų išmokama papildoma socialinė pašalpa, o štai darbo nesiieškantiems išmokos mažėtų. Visai jas prarastų dirbantys nelegaliai.

„Bus aktyviau įtraukiamos bendruomenės, seniūnaičiai, kurie kaimiškose vietovėse pažįsta kiekvieną gyventoją, žino, kuo jie kvėpuoja, ar jie kažką dirba“, – teigė Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys.

Kol kas po didinamuoju stiklu bus tik Radviliškio, Akmenės, Raseinių, Šilalės ir Panevėžio rajonų savivaldybių pašalpų gavėjai. Eksperimentas truks trejus metus. Jam pasiteisinus, toks paramos modelis būtų pritaikytas visoje šalyje.

Savivaldybės tikisi, kad griežtesnė pašalpų gavėjų priežiūra joms leis sutaupyti, o sutaupytas lėšas panaudoti savo nuožiūra – tvarkyti rajonų aplinką, gerinti infrastruktūrą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiemet socialinėms išmokoms jau atseikėta per 800 mln. litų.