Užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą didžiausią išorės grėsmę kelia ekonominė ir energetinė priklausomybė, vidaus – netolygi socialinė ir ekonominė raida.

Apie tai rašoma atnaujinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje, kurią pradeda svarstyti Seimas.

Antradienį parlamentarai balsų dauguma pritarė Vyriausybės parengtos atnaujintos strategijos pateikimui. Dabar ji bus svarstoma visuose Seimo komitetuose ir lapkritį grįš į parlamento plenarinį posėdį.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, pristatydama projektą, priminė, kad paskutinį kartą Seimas atnaujino Nacionalinę saugumo strategiją 2005 metų sausį. „Tad, tai jau pribrendęs dokumentas. Dabar galiojančioje strategijoje akivaizdžiai matyti ano laikotarpio mintis. Per šiuos metus nuo paskutinio strategijos atnaujinimo pasikeitė pasaulis, aplinkybės, yra nauji iššūkiai“, - sakė ministrė.

R.Juknevičienė teigė, kad Nacionalinę saugumo strategiją nuspręsta atnaujinti po 2008 metų rugpjūtį įvykusios Rusijos agresijos prieš Gruziją. „Ilgai dirbo darbo grupė, apsvarstė visus naujausius iššūkius, kylančius nacionaliniam saugumui. Atnaujintą strategiją apsvarstė ir Valstybės gynimo taryba, ir Vyriausybė. Dabar ji teikiama Seimui patvirtinti“, - kalbėjo krašto apsaugos ministrė.

Be to, politikė priminė, kad pernai Lisabonoje buvo patvirtinta nauja NATO strategija. Šis faktas irgi verčia aljanso valstybes, tarp jų Lietuvą, peržiūrėti savo nacionalinius saugumo užtikrinimo dokumentus.

„Strategijoje atnaujinamas rizikos veiksnių ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas. Pavyzdžiui, įtrauktos informacinės ir kibernetinės grėsmės įtrauktos. Prie vidaus rizikos veiksnių – korupcija, didelė gyventojų emigracija, netolygi socialinė raida“, - minėjo R.Juknevičienė.

Tarp kitų vidaus rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, galinčių turėti didelės įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui strategijoje įvardijama „politinis ekstremizmas, ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas, nusikalstamumas ir šešėlinė ekonomika, informacinės erdvės pažeidžiamumas, įslaptintos informacijos netekimas ar atskleidimas, kibernetinės erdvės pažeidimamumas, vertybių krizė, visuomenės sveikatos būklės blogėjimas, valstybės lygio gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio ekstremalios situacijos“.

Prie stiprėjančių išorės rizikos veiksnių, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį, yra priskirta „ekonominė ir energetinė priklausomybė, kitų valstybių veikla prieš Lietuvą, informacinės ir kibernetinės atakos“. Be to, įtakos nacionaliniam saugumui turi, anot strategijos projekto, „tradicinės galios politikos apraiškos, euroatlantinės bendrijos silpnėjimas, nestabilumas regione ir pasaulyje, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai, pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės, terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, klimato kaita.

„Ši strategija yra politinių nuostatų rinkinys. Politinių gerąja prasme, o ne politikavimas“, - sakė R.Juknevičienė.

Dokumente pabrėžiama, kad bus toliau tęsiama Lietuvos strateginė partnerystė su tam tikromis valstybėmis, pirmiausia priklausančiomis NATO. Svarbiausia strategine partnere įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos, be to, tarp strateginių partnerių yra Lenkija, Estija ir Latvija.