Seimas pradeda svarstyti Vyriausybės pasiūlymus dėl biudžeto taupymo priemonių, įskaitant iniciatyvą mažinti motinystės išmokas ir ilginti pensinį amžių.

Pateiktas paketas įstatymų

Šeštadienį neeiliniame parlamento posėdyje Vyriausybė pateikė kelių dešimčių šią savaitę patvirtintų įstatymų projektų paketą, kuriuo be kita ko mažinamos motinystės išmokos, pratęsiamas valdininkų algų bei atskaitymų į privačius pensijų fondus sumažinimo terminas, pradedamas ilginti pensinis amžius, atsisakoma pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų.

Opozicijos atstovai kritikavo Vyriausybės pasiūlymus, tvirtindami, kad jais skriaudžiama didžioji dalis visuomenės – pensininkai, būsimieji pensininkai, vaikus auginantys tėvai, valdininkai. „Aš suprantu sudėtingą šalies finansinę situaciją, tačiau manau, kad taupymą pradėti nuo vaikus auginančių mamų yra didelė ir ciniška klaida“, - sakė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Kerpamos motinystės išmokos

Siūlomame Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų projekte numatoma nuo 2011 metų liepos 1 dienos nustatyti, kad vaikus auginančios motinos gali pasirinkti, ar gauti 100 procentų algos dydžio išmoką vienerius metus, ar dvejus metus, pirmaisiais gaunant 70 proc. atlyginimo, antrasiais – 40 proc., leidžiant antraisiais metais gauti papildomas darbines pajamas. Nuo šių metų liepos 1 dienos pirmaisiais vaiko auginimo metais bus mokama 90 proc. algos motinystės išmoka, antrasiais – 75 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pabrėžė, kad numatomas motinystės išmokų mažinimas bus taikomas tik būsimoms mamoms, neliečiant išmokų, paskaičiuotų ir mokamų dabartinėms motinoms.

Aptrupėjusiai valdančiajai koalicijai Seime užteko balsų pritarti įstatymo dėl motinystės išmokų mažinimo pateikimui. Už tai buvo 63 parlamentarai, prieš 30, susilaikė 16. Projektas vėl Seimo posėdyje turėtų būti svarstomas birželio 29 dieną.

2026-aisiais pasieks 65 metų ribą

Po pateikimo pritarta ir įstatymo projektui, kuriuo numatyta nuo 2012 metų pradėti ilginti pensinį amžių. Šiuo metu vyrai į pensiją išeina 62,5 metų, moterys – 60 metų. Pateiktu projektu numatyta kasmet moterims pensinį amžių padidinti keturiais mėnesiais, vyrams – dviem mėnesiais, 2026 metais pasiekiant vienodą 65 metų pensinio amžiaus ribą.

Opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis priminė, kad ši partija surinko apie 120 tūkstančių piliečių parašų, protestuojančių prieš planus ilginti pensinį amžių. „Jeigu nepaisant šių parašų, įteiktų Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, vis dėlto bus pritarta tokiam įstatymui, mes raginsime visoje Lietuvoje pradėti nepaklusnumo akciją“, - teigė V.Mazuronis. „Laikas gintis, gintis rimtai ir patiems“, - karingai pridūrė jis.

Premjeras Andrius Kubilius spėjo, kad dauguma iš 120 tūkstančių surinktų parašų yra dabartinių pensininkų, kurių pensinio amžiaus ilginimas nebepalies. „Todėl yra veidmainiška ir neteisinga priešintis šiam pasiūlymui, nes pensinio amžiaus ilginimo keliu eina dauguma Europos valstybių“, - sakė premjeras.

Nepaisant atsargaus dalies opozicijos atstovų požiūrio, Seimui pakako balsų pritarti įstatymo projekto dėl pensinio amžiaus ilginimo pateikimui. Už tai buvo 62 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 15.

Atsisakoma didžiausių valstybinių pensijų

Seimas neprieštaravo siūlymui atsisakyti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo. Pabrėžta, kadšis sprendimas bus nukreiptas į ateitį - šiuo metu nusipelnusiems asmenims mokamos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos išliks.

Taip pat pritarta siūlymui ir kitąmet palikti sumažintas algas politikams, pareigūnams, valstybės tarnautojams.  

Opozicija skeptiškai priėmė Vyriausybės pasiūlymą kitąmet palikti 2 proc. atskaitymus iš „Sodros“ biudžeto į privačius pensijų fondus, nedidinant jų iki 5,5 proc. „Jau kelintus metus iš eilės jokio esminio didėjimo tuose pensijų fonduose net ir nėra, nes didžiąją dalį atskaitymų suryja fondų administravimas“, - piktinosi socialdemokratas Juozas Olekas.

Kiti opozicijos atstovai siūlė išvis nutraukti atskaitymus į privačius fondus, taip sutaupant apie 500-600 milijonų litų „Sodros“ metinio biudžeto lėšų. „Įvairiausi variantai yra galimi. Galite teikti pasiūlymus ir tuomet juos svarstyme. Nežinau, ar gali būti vienareikšmis sprendimas šiuo klausimu. Reikia vieningai ieškoti geriausių sprendimų“, - į tokį pasiūlymą atsakė D.Jankauskas.

Parlamentarai balsų dauguma sutiko svarstyti siūlomą įstatymo projektą dėl atskaitymų į pensijų fondus. Kaip ir dėl kitų teikiamų projektų dėl jo priėmimo numatyta balsuoti paskutinėmis birželio dienomis arba pačioje liepos pradžioje.

Dar prieš pradedant teikti Seimui Vyriausybės pasiūlymus dėl taupymo priemonių ir dėl socialinės sistemos pertvarkos žodžio paprašė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, savo kalba argumentuotai įtikinėdama parlamentarus priimti teikiamus įstatymų projektus, nes Lietuvai esą būtina imtis finansinio konsolidavimo priemonių, kurie padėtų sumažinti valstybės biudžeto deficitą. „Nieko nedarymas būtų nusikalstamas piliečių atžvilgiu“, - pastebėjo ministrė.