Lapkričio 11 dieną sukanka 90 metų nuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įkūrimo. 1918-aisiais pradėta formuoti nepriklausomos Lietuvos valstybės transporto ir ryšių sistema tapo pagrindu šalies ekonominei raidai, šiandienos pažangai ir pasiekimams.

Prieš 90 metų įkurtai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai teko atsakomybė už karo metais suniokotos šalies susisiekimo sistemos kūrimą ir tolesnę plėtrą. Jau per pirmuosius du nepriklausomybės dešimtmečius buvo sukurtos visos teisinės sąlygos šalies transporto ir ryšių sistemos plėtrai. Tarpukario laikotarpiu nutiestos pagrindinės šalies arterijos - Žemaičių ir Aukštaičių plentai, įgyvendinta daugybė kelių ir tiltų statybos projektų, atgaivinti šalies geležinkeliai, į rytinės Baltijos uostų lyderius iškeltas Klaipėdos uostas, klestėjo vidaus vandenų laivyba, sukurta sava civilinė aviacija, pašto sistema, įrengtos pirmosios automatinės telefono stotys.

1940 m. birželio 15 d. SSRS kariuomenei okupavus Lietuvą, jau po trijų mėnesių ministerija buvo likviduota, o jai pavaldžios įstaigos priskirtos įvairioms SSRS ministerijoms ir žinyboms. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva liko inkorporuota į SSRS sudėtį, o jos transportas tapo didžiulės SSRS transporto sistemos sudėtine dalimi.

1990 m. atkurtai ministerijai teko didžiuliai iššūkiai reformuoti šalies transporto ir ryšių sistemos valdymą, pereiti prie liberalios rinkos principais grindžiamos veiklos bei integruoti nacionalinę transporto sistemą į visos Europos transporto tinklą. Šiandien šie uždaviniai iš esmės yra sėkmingai įgyvendinti, besitęsiantys integracijos į Europos Sąjungą procesai sėkmingai plėtojami toliau.

Šiandien transportas, sandėliavimas ir ryšiai sukuria 13,1 proc. bendrosios pridėtinės vertės Lietuvoje - tai daugiau nei 11 mlrd. litų. Transporto paslaugų eksportas, per paskutinius penkis metus Lietuvai „uždirbęs" 10 mlrd. litų grynųjų pajamų, sudaro 55 proc. visų Lietuvos paslaugų eksporto. Šie du dydžiai nusako itin didelę transporto ir ryšių sektoriaus reikšmę šalies ekonomikai.

Ypatingos pažangos pasiekta Lietuvos narystės ES laikotarpiu. 2004-2008 m. į transporto sektorių investuota  8,5 mlrd. litų.  Vadovaujantis mokslininkų skaičiavimais, per ateinančius 5 metus investicijų grąža  sieks apie 18 mlrd. litų.

Minėtu laikotarpiu rekonstruota ir modernizuota 977 km valstybinės reikšmės kelių, išasfaltuota 1135 km žvyrkelių, rekonstruoti 132 km geležinkelio kelių, suremontuoti 63 tiltai ir 36 pervažos, atnaujintos Vilniaus ir Kauno geležinkelio stotys. Išplėsti ir atnaujinti Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautinių oro uostų keleivių terminalai, 2,5 karto padidinti šalies oro uostų pajėgumai. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pirmauja Baltijos jūros regione pagal konteinerių krovos augimą. Be to, Lietuva tapo viena iš pirmaujančių valstybių pagal judriojo telefono ryšio skverbtį - 100 gyventojų jau tenka beveik pusantro šimto judriojo telefono ryšio abonentų. Trečdalis  kaimo namų ūkių gyventojų turi galimybę naudotis plačiajuosčiu internetu.