Lietuvos švietimo profesinės sąjunga (LŠPS) pranešė svarstanti galimybę reikšti nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministru liberalu Gintaru Steponavičiumi, nes švietimo sistemos padėtis šalyje vis prastėja, o ministras esą nesitaria su socialiniais partneriais bei užsiima manipuliacijomis.

Tai konstatavo ketvirtadienį posėdžiavusi LŠPS valdyba. Dėl nepasitikėjimo reiškimo ministru dar spręs šios profesinės sąjungos taryba.

Švietimo ir mokslo ministras savo ruožtu teigia, kad socialiniam dialogui trukdo pačių švietimo profesinių sąjungų nesutarimai.

"Švietimo ir mokslo ministerija esminius švietimo klausimus sprendžia faktiškai nesikonsultuodama ir nederindama su visuomene ir socialiniais partneriais", - teigiama penktadienį išplatintame šios profesinės sąjungos pranešime.

Anot LŠPS, apie rimtus šalies švietimo sistemos trūkumus byloja ir valstybinio audito ataskaita apie švietimo reformą. Joje esą aiškiai matyti, kad daugelio švietimo sistemos problemų nesėkmingo sprendimo priežastis yra valstybinės švietimo politikos formavimo institucijos - Švietimo ir mokslo ministerijos - nepakankamas bendradarbiavimas su kitais švietimo sistemos subjektais: savivaldybėmis, mokymo įstaigų darbdavių asociacijomis, pedagogų profesinėmis sąjungomis bei mokytojų dalykinėmis asociacijomis.

"Tokiame kontekste neatsakingai atrodo ministro G.Steponavičiaus ir jo politinio pasitikėjimo komandos manipuliacijos švietimo sistemoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis: vienus eliminavus iš informavimo ir konsultavimo proceso, už uždarų durų pradėti derybas su kitomis", - rašoma profsąjungos pranešime.

Pasak LŠPS vadovo Audriaus Jurgelevičiaus, sprendimas dėl nepasitikėjimo švietimo ir mokslo ministru turėtų būti priimtas iki antradienio.

"Jeigu bus priimtas toks sprendimas, bus patvirtintas veiksmų planas ir sieksime, kad ministras būtų pakeistas, - BNS sakė A.Jurgelevičius. - Mėginsime įrodyti, kad ministras kenkia visai švietimo sistemai."

LŠPS vadovo teigimu, profsąjungos poziciją preliminariai palaiko Tėvų forumas, kai kurios studentų sąjungos, aukštosios mokyklos.

LŠPS teigia vienijanti apie 9 tūkst. švietimo darbuotojų.

Komentuodamas jam reiškiamus priekaištus G.Steponavičius apgailestavo, kad pedagogus vienijančios profsąjungos yra tiek susipykusios, kad jų atstovai negali dirbti vienoje darbo grupėje.

"Pagrindinė problema - kad pačios profesinės sąjungos tarpusavyje negali susišnekėti ir net sėdėti prie vieno stalo, - BNS sakė ministras. - Kad jie užsispyrę ir nenori kalbėti vieni su kitais, tai, be abejo, trukdo socialiniam dialogui."

G.Steponavičius tvirtino, kad ir pats, ir jo komandos nariai bendrauja su visų profesinių sąjungų atstovais nacionaliniu bei regioniniu lygiu, jie įtraukiami į darbo grupes, bet kai kurių klausimų sprendimą stabdo būtent profsąjungų konfliktai.

"Įsivaizduokite, vyksta derybos, į jas ateina vienos profsąjungos atstovai, tuomet pakyla kitos, vienijančios apie 80 proc. švietimo darbuotojų, ir išeina", - pasakojo švietimo ir mokslo ministras.

Liberalų sąjūdžio narys G.Steponavičius Švietimo ir mokslo ministerijai vadovauja nuo 2008 metų gruodžio.