Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ketvirtadienį atmetė lenkų kilmės Lietuvos pilietės skundą, konstatavęs, kad Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė jos vardą ir pavardę rašyti pagal lenkų, o ne lietuvių kalbos taisykles.

Šis sprendimas priimtas po Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo išaiškinimo, kad Lietuvoje galiojanti tvarka, numatanti pavardžių rašybą tik lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei.

Teismui skundą pateikusi Malgožata Runevič-Vardyn prašė, kad jos vardas ir pavardė gimimo bei santuokos liudijimuose būtų pakeisti į Malgorzata Runiewicz-Wardyn. Tačiau Lietuvos institucijos tai daryti atsisakė.

Gegužę Liuksemburge įsikūręs ES teismas nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus "rimtus nepatogumus" draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas kaip ES pripažintų laisvių ribojimas.

Apylinkės teismas nustatė, kad 1977 metais gimusiai ir šiuo metu su sutuoktiniu Belgijoje gyvenančiai M.Runevič-Vardyn buvo išduotas gimimo liudijimas, kuriame jos vardas ir pavardė buvo užrašyti rusų kalba. Vėliau, 2003 metais, jai buvo išduotas gimimo liudijimas lietuvių kalba, o 2006 metais Varšuvos civilinės metrikacijos skyrius jai išdavė gimimo akto išrašą lenkų kalba. 2007-aisiais susituokus su Lenkijos piliečiu Lukaszu Wardyn jai buvo išduotas santuokos liudijimas lietuvių kalba.

Moteris savo skunde nurodė, kad jai Lenkijos aukštosiose mokyklose įvairūs dokumentai buvo išduoti lenkų kalba.

M.Runevič-Vardyn tvirtino, kad dėl rašymo skirtumų tarp dokumentų ji yra diskriminuojama, atsiranda problemų darbe ir gyvenime, nes darbe naudoja dokumentus su lietuviškais rašmenimis, tačiau, kai reikia pateikti su išsimokslinimu susijusius dokumentus, juose jos pavardė ir vardas užrašyti lenkiškai. Tokiu būdu ji sako jaučianti psichologinį diskomfortą, nerimą.

Pareiškėja, be to, tikino, kad padaugėjo problemų jau ištekėjus, nes susiduriama su sunkumais dėl skirtingų jos ir sutuoktinio pavardžių užsienio valstybėse, registruojant dokumentus. Moteris tvirtino, kad gimus vaikui, problemų gali padaugėti, įrodinėjant, kad ji yra vaiko motina.

Apylinkės teismas šiuos argumentus atmetė. Anot jo, M.Runevič-Vardyn pati susikūrė sau nepatogumus, nes pati Varšuvos civilinės metrikacijos skyriuje ir aukštojoje mokykloje pasirinko savo vardą ir pavardę užrašyti lenkiškai.
Be to, problemų dėl sutuoktinių pavardžių skirtumų irgi galima išvengti. Anot teismo, tam galima visada pateikti kitus reikamus dokumentus arba pasų ir santuokos liudijimų kopijas, vertimus.

Teismo nuomone, M.Runevič-Vardyn nėra sukeliami rimti administraciniai ar profesiniai nepatogumai, jos nepatogumai tėra paprasti, asmeniniai, todėl skundas yra atmestinas.
Teismas taip pat rėmėsi Konstitucija ir kitais įstatymais, kuriuose teigiama, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių, o įvairūs civilinės būklės aktai rašomi, keičiami, registruojami lieutuvių kalba.

Teismas minėjo ir Konstitucinio teismo nutarimą, kuriame pabrėžiama, jog Lietuvoje yra šimtai tautybių ir jei būtų leista jų visų atstovams vardus ir pavardes dokumentuose rašyti savo tautinės mažumos kalba, tai galėtų pažeisti tvarką valstybėje.
Apylinkės teismo nutartis gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.