Pereiti į pagrindinį turinį

V.Landsbergis: Maskvos pučas nebuvo netikėtas

2011-08-21 21:14
V.Landsbergis: Maskvos pučas nebuvo netikėtas
V.Landsbergis: Maskvos pučas nebuvo netikėtas / Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Sukanka 20 metų nuo Aukščiausiosios Tarybos gynėjo paskutine okupacijos auka vadinamo Artūro Sakalausko žūties. Alytaus rinktinės savanoris žlungant pučui, kurio organizatoriai siekė išsaugoti Sovietų Sąjungą, sovietų armijos provokacijos metu žuvo Aukščiausios Tarybos rūmų prieigose. Apie šį momentą prisiminimais dalijasi profesorius Vytautas Landsbergis.

Per pasipriešinimą žuvo Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas, dar du Alytaus pasipriešinimo savanoriai sužeisti. Žlugus kariniam perversmui, Lietuvos nepriklausomybę masiškai ėmė pripažinti užsienio valstybės, netrukus šalis priimta į Jungtinių Tautų organizaciją.

Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad tų dienų įvykiai nebuvo netikėti. Apie tai, kuo reikšmingas Lietuvai buvo Rugpjūčio pučo Maskvoje žlugimas, su juo kalbėjosi Arūnas Grumbinas.

Vytauto Landsbergio teigimu, tai, kas įvyko tomis dienomis, nebuvo netikėta – artėjo lemtingas įvykių mazgas: rugpjūčio 18-ioji, 19-oji ir 20-oji dienos. Rugpjūčio 19-tą sovietinių respublikų vadovai turėjo rinktis Maskvoje, o rugpjūčio 20-ąją dieną ten turėjo būti pasirašyta 9-ių respublikų naujoji atnaujintos, neva pagerintos Sovietų Sąjungos sutartis.

Kaip prisimena profesorius, jis jau tada jautė rūpestį, ypač sustiprėjusį dėl Medininkų žudynių. Mat Baltijos valstybės dar gruodžio 1-ąją Vilniuje buvo priėmusios trijų parlamentų bendrą nutarimą nesirašyti jokios naujos sutarties. Juk, kaip kalba Vyt. Landsbergis, Baltijos šalys nebuvo net ir senosios sutarties steigėjos, o tik okupuotos šalys. Be Baltijos šalių, naujosios sutarties neketino pasirašyti ir Pietų Kaukazo respublikos.

Taigi naują sutartį turėjo pasirašyti tik devynios narės ir, kaip pasakoja Vyt. Landsbergis, atrodė pernelyg keista, kad taip paprastai pavyktų ištrūkti iš Sovietų Sąjungos. Be abejonės, taip lengvai pasiekti laisvės išteis nepavyko. Įvykęs karinis pučas Maskvoje, Landsbergio manymu, buvo Sausio 13-osios agresijos prieš Lietuvą ir Latviją tęsinys. O tai, kad pučas žlugo, Vyt. Landsbergio nuomone, yra ypač svarbu Lietuvai ir ne tik jai. Išvengta labai didelio kraujo praliejimo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Tai itin svarbus momentas nepriklausomybės kelyje.

„Šįkart atlaikė jau Rusijos demokratai ir Borisas Jelcinas“, – kalbėjo Vytautas Landsbergis. Anot jo, taip pat prisidėjo ir pačių pučistų silpnumas, kurie buvo nevykę nei kaip politikai, nei kaip organizatoriai – jau po poros dienų pradėjo kapituliuoti.

Vis dėl to, profesoriaus nuomone, šis pučas žlugo laikinai – politiniai tikslai tiesiog išsidėstė ilgesnėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, psichologiniai tikslai užmušti demokratijos viltį ir žmonių valią, nuvaryti juos į pesimizmą Rusijoje visgi buvo pasiekti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra