Deividas Šemberas vėl apsivilko Vilniaus "Žalgirio" marškinėlius – vienas žinomiausių Lietuvos futbolininkų savo karjeros saulėlydžiui pasirinko komandą, kurioje žengė pirmuosius žingsnius.

Grįžo prie ištakų

2005-aisiais geriausiuoju Lietuvos metų futbolininku išrinktas D.Šemberas savo kelionę į didžiojo sporto aukštumas pradėjo būtent sostinės "Žalgiryje".

1996–1998 m. sostinės ekipoje jis sužaidė 25 rungtynes, per kurias įmušė tris įvarčius. Atraminis saugas padėjo vilniečiams 1997 m. iškovoti Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurę.
Sėkmingiausią karjeros etapą futbolininkas praleido Maskvoje, kur atstovavo "Dinamo" ir CSKA klubams. Pastarajai vienuolikei D.Šemberas atstovavo dešimtmetį ir tris kartus tapo Rusijos čempionu, šešis kartus iškovojo šalies taurę ir keturis kartus – Supertaurę. 2005 m. jis tapo vos antruoju lietuviu (po Edgaro Jankausko), triumfavusiu Europos taurės turnyre.
Vėliau saugas persikėlė į Šiaurės Kaukazą. 35-erių veterano sutartis su Vladikaukazo "Alanija" galiojo iki 2014-ųjų vasaros pabaigos, tačiau, kai klubas susidūrė su finansiniais sunkumais ir įsiskolino futbolininkams daugiau nei pusmetį, žaidėjai išsiskirstė.

Vos sugrįžęs iš Vladikaukazo, D.Šemberas sakė savo karjeros Lietuvoje neįsivaizduojąs. "Nematau savęs čia profesionaliai žaidžiant futbolo, nebent su "Prelegentų" komanda mėgėjų lygoje", – tuomet juokavo D.Šemberas.

Gyvenimas planus privertė pakeisti.

Aukšti tikslai – įprasti

"Jaučiu sentimentų "Žalgiriui". Augau šiame klube. Vis dar neturiu Lietuvos čempionato aukso medalių, dėl to esu alkanas. Malonu, kad šiandienis "Žalgiris" kelia aukštus tikslus. Tokia filosofija man labai artima, nes rungtyniavau komandose, kurios visada kovojo dėl trofėjų", – kalbėjo D.Šemberas.

Patyręs futbolininkas tvirtino, kad pinigai, renkantis galbūt paskutinę profesionalios karjeros stotelę, nebuvo svarbiausias argumentas.

"Nesu brangiausiai ar mažiausiai apmokamas. Mane tenkina tokios sąlygos, kokias galėjo sudaryti klubo vadovai. Man jau nereikia didelių sutarčių. Buvo ir pelningesnių pasiūlymų, tačiau jų nesvarsčiau. Esu patenkintas, kad sugrįžau į "Žalgirį" ir esu Vilniuje", – sakė D.Šemberas.

Paklaustas, ar nepersigalvos ir dėl Lietuvos rinktinės, saugas nedaugžodžiavo: "Sunkus klausimas. Lietuva turi jaunų gerų mano pozicijos žaidėjų. Kažin ar mano sugrįžimas į rinktinę būtų tikslingas."

"Žalgiryje" – bendražygiai

D.Šemberas – kol kas viena ryškiausių Lietuvos futbolo žvaigždžių, sugrįžusių į tėvynę baigti profesionalo karjeros.

"Žalgiryje" jis sutiko pažįstamų, su kuriais kažkada gynė nacionalinės komandos garbę.

Vyriausiojo trenerio Mareko Zubo asistentu pradėjo dirbti Andrius Skerla. Pernai tapęs šalies čempionu, 36-erių gynėjas nusprendė pakabinti futbolo batelius ant vinies. Dėl kibaus žaidimo stiliaus Voru vadinamas A.Skerla profesionalaus futbolininko kelią irgi pradėjo "Žalgiryje", o po klajonių Nyderlanduose, Škotijoje, Rusijoje ir Lenkijoje 2012 m. sugrįžo į Vilnių. "Čia pradėjau savo karjerą, norėjau ją čia ir užbaigti", – teigė futbolininkas.

Pernai į Lietuvą sugrįžo ir puolėjas Andrius Velička. Per savo karjerą buvęs FBK "Kauno" ir rinktinės atakų lyderis žaidė Rusijoje, Kazachstane, Škotijoje, Norvegijoje, Anglijoje, Azerbaidžane.

Karjeros vingiai į Vilnių atvedė ir kitą buvusį FBK "Kauno" lyderį Liną Pilibaitį. Po penkių sezonų, praleistų vengrų Dėro ETO klube, 28-erių kretingiškiui "Žalgirio" ekipoje numatytas atakų dirigento vaidmuo.

Geriausia – Lietuvoje

Pernai vasarą po aštuonerių metų pertraukos į Marijampolės "Sūduvą" sugrįžo klubo simbolis Tomas Radzinevičius. 32-ejų futbolininkas Suvalkijos sostinę paliko 2005 m., rungtyniavo Čekijos klubuose, trumpai žaidė Lenkijos ir Slovakijos komandose. "Malonus jausmas sugrįžti į Marijampolę. Norėjau su šeima gyventi Lietuvoje, o savęs žaidžiančio Lietuvoje, bet ne "Sūduvoje", neįsivaizduoju", – prisipažino puolėjas.

Iš buvusių rinktinės ramsčių trenerių štabą subūrė A lygos naujokas "Klaipėdos Granitas".

Prie klubo vyriausiojo trenerio Roberto Poškaus šiemet prisijungė Tomas Ražanauskas. Įvarčiu į Vokietijos futbolo legendos Oliverio Kahno vartus įsiamžinęs saugas yra atstovavęs Rusijos, Norvegijos, Estijos, Kipro, Šveicarijos, Graikijos, Švedijos, Azerbaidžano ekipoms.

Apie naują karjeros etapą 41 rungtynes nacionalinėje rinktinėje sužaidęs ir septynis įvarčius įmušęs futbolininkas kalbėjo optimistiškai. "Gyvenime kiekvienas turi dirbti tai, ką geriausiai išmano. Mano sritis – futbolas. Tai – pagrindinis motyvas, kodėl atvykau į Klaipėdą", – pripažino T.Ražanauskas.

Panašiomis aplinkybėmis pernai į uostamiestį sugrįžo ir R.Poškus. "Buvo pasiūlymų iš užsienio šalių, tačiau nusprendžiau sugrįžti į gimtąją Klaipėdą. Mano sprendimą lėmė daug aplinkybių. Svariausia iš jų, ko gero, buvo ta, kad laukėmės pirmagimio, todėl nusprendėme su žmona likti Klaipėdoje. Be to, man prireikė menisko operacijos", – papasakojo praėjusį sezoną žaidžiančiuoju komandos treneriu buvęs 34-erių R.Poškus.