Lietuvos futbolo rinktinė, šįvakar Taline stosianti į 2016 m. Europos čempionato atrankos mūšį, nesijaus vieniša – jaukioje "A.Le Coq" arenoje saviškius palaikys ir Estijoje legionieriaus duoną kremtantis gynėjas Marius Činikas.

29-erių žaidėjas per savo karjerą išmaišė ne vieną šalį. Atstovavo Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos klubams, vilkėdamas Edinburgo "Hearts" marškinėliais išmėgino jėgas Škotijos "Premier" lygoje. Su FBK "Kaunas" ekipa ne sykį tapo Lietuvos čempionu, rungtyniavo Europos turnyruose, o sirgaliams įsiminė ir dėl savo firminio salto, kuriuo pažymėdavo įvarčius.

2013-aisiais persikėlęs į Estiją, lietuvis paliko pėdsaką, ir, matyt, ne prasčiausią, Silamejės komandoje "Kalev", nes po praėjusio sezono Marijampolės "Sūduvoje" jis vėl sulaukė kvietimo sugrįžti į "Meistriliiga" vienuolikę.

– Mariau, kaip sekasi Estijoje? – pradėjome pokalbį su M.Činiku.

– Neblogai. Grįžau po metų pertraukos. Su "Kalev" ekipa dalyvavau beveik visose čempionato rungtynėse. Tik kelias praleidau dėl traumos.

– Ar klubo vadovai patenkinti "Kalev" pozicija turnyro lentelės viduryje?

– Vylėmės, kad būsime aukščiau. Komanda buvo gerai sukomplektuota, tikėjomės tapti prizininkais kaip pastaruosius kelerius metus. Net planavome pakovoti dėl čempionų titulų, bet rezultatams labai atsiliepė traumos.

– Estijos čempionate rungtyniavo dar keli lietuviai. Kaip jiems sekasi?

– Vien mūsų komandoje žaidė gynėjas Mindaugas Bagužis, Darius Miceika ir Rytis Leliūga, bet pirmieji du patyrė traumas, o buvęs Vilniaus žalgirietis R.Leliūga išvyko į Norvegiją. Klube dar dirba vartininkų treneris Algimantas Briaunis.

– Ar "Kalev" klube, be lietuvių, dar yra legionierių?

– Komandai atstovauja italas Giorgio Russo, su kuriuo pernai žaidėme ir "Sūduvoje". Jis turi draugę kaunietę, tad liko arčiau jos. Yra keli ukrainiečiai, rusas. Vyriausiasis treneris – taip pat iš Rusijos.

– Ar Estijos futbolo čempionato lygis panašus į mūsų A lygos?

– Čia, kaip ir pas mus, žaidžia nemažai legionierių. Jie atvyksta ir iš kaimyninių šalių, ir iš tolesnių – Prancūzijos, Japonijos. Persikėlęs iš Marijampolės, didelio skirtumo nepajutau. Tik tiek, kad čia geresnės finansinės sąlygos. Kaip ir Lietuvoje, "Meistriliiga" čempionate dėl medalių kaunasi keturios penkios komandos, o likusios – dėl išlikimo.

– Per savo karjerą rungtyniavai ne viename klube. Kuriam jauti didžiausius sentimentus?

– "Kaunui". Ir pergalių buvo skambiausių, ir sąlygos – puikios. Norėčiau dar kada nors žaisti S.Dariaus ir S.Girėno stadione. Didžiausią įspūdį paliko Škotijos čempionatas, nepakartojama atmosfera arenose. Latvijoje su Liepojos komanda tapau šalies vicečempionu, Baltarusijoje įsiminė nuoširdūs kolektyvai.

– Esi kilęs iš Kėdainių. Ar provinciali Silamejė primena gimtinę?

– Silamejės miestas dar mažesnis nei Kėdainiai. Laisvalaikiu beveik nėra ką veikti. Laimei, šalia – jūra. Vasarą visą laisvalaikį leidau paplūdimyje. Žaisdavome tinklinį, yra ir teniso aikštynas. Jei pasitaiko daugiau laisvų dienų, grįžtu į Lietuvą. Tenka įveikti apie 700 kilometrų, tad užtrunku maždaug aštuonias valandas.

– Ko labiausiai pasigendi Estijoje?

– Lietuvių kalbos. Silamejės mieste, kuris yra netoli rusakalbių Narvos, dažniau kalbama net ne estiškai, o rusiškai.

– Ar teisingas mitas, kad estai – lėtapėdžiai?

– Gal dalis tiesos ir yra. Ko nors paklausi, o jie – kol atsakys… Nors netvirtinčiau, kad estai lėti futbolo aikštėje. Jie ir bėga greitai, ir trenerių nurodymus iškart įvykdo.

– Kokie stebinantys dalykai atkreipė tavo dėmesį?

– Estai labai drausmingi. Pavyzdžiui, jie vairuodami stengiasi nė vienu kilometru neviršyti greičio, nes čia už tai iškart baudžiama. Tuo įsitikinau ir pats. Esu mokėjęs 100 eurų, kai viršijau leistiną greitį 7 km. O prieš kelias dienas neįtikimai pasisekė. Skubėdamas po rungtynių įlėkiau į miestelį gal 20 km per val. greičiau nei leistina. Kai sustabdė policija, pamaniau, kad teks atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu. Bet, mano nuostabai, jie, nužvelgę "Kalevo" sportinį kostiumą, įspėjo ir paleido.

– Estija negarsėjo futbolo tradicijomis, tačiau dabar pasaulio rinktinių reitingų lentelėje jau gerokai lenkia Lietuvą, o 2012-ųjų Europos čempionato atrankos turnyre liko vos per žingsnį nuo finalinio etapo, kai per atkrintamąsias varžybas nusileido airiams. Kaip paaiškintum tokį estų šuolį?

– Jie didelį dėmesį ir jėgas telkia vaikų ir jaunimo ugdymui. Ypač sėkmingai dirba Talino "Floros" klubas. Jų suaugusiųjų komanda nėra tarp dominuojančiųjų šalies čempionate, bet išaugina gabaus jaunimo. Manau, kad prie sėkmingos sistemos labai prisidėjo Olandijos specialistai, su kuriais estai ne vienus metus daug bendradarbiavo. Jie treniravo ir klubų komandas, ir rinktines – didžiulis įdirbis ir dabar brandina vaisius.

– Kuriuos Estijos rinktinės žaidėjus pavadintum lyderiais?

– Pirmiausia, saugą Konstantiną Vasiljevą, rungtyniaujantį Lenkijoje, ir gynėją Ragnarą Klavaną iš Vokietijos bundeslygos "Augsburg" klubo. Yra dar keli tvirti legionieriai iš Norvegijos. Bet, kaip įsitikinome pernai Vilniuje (pirmąsias rungtynes lietuviai laimėjo 1:0 – aut. past.), estai propaguoja ne individualiu žvaigždžių meistriškumu paremtą, bet komandinį futbolą. Organizuotumu, drausme jie ir stiprūs. Lietuviai irgi turi savo kozirių, bet akivaizdu, kad Taline jiems atsilaikyti bus kur kas sunkiau nei Vilniuje.

E grupė

1. Anglija  6  0  0  18:3  18

2. Šveicarija  4  0  2  13:4  12

3. Slovėnija  3  0  3  12:7  9

4. Estija  2  1  3  3:5  7

5. Lietuva  2  0  4  4:12  6

6. San Marinas  0  1  5  0:19  1