„Lietuva gali!“, - tikina populiarios televizijos laidos šūkis. Lietuvos futbolo aistruoliai dar sykį įsitikino, kad mūsų šalies rinktinė negali. Arba gali nedaug.
2014 metų pasaulio čempionato atrankos turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimu bosniams (0:1), galutinai palaidojusiu viltį užimti 3-ąją vietą G grupėje. Statistiškai tai būtų vienas aukščiausių pasiekimų šalies futbolo istorijoje. Tačiau istorija liko neperrašyta, o Lietuvos futbolininkai grįžo į niūrią realybę.
Iš G grupės kelialapį į Braziliją pačiupo Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė, iš kitų grupių tarp laimingųjų, atkrintamosiose varžybose tęsiančių kovą dėl bilieto į planetos pirmenybes, pateko kietakaktė Islandija.
Kodėl vos 300 tūkstančių gyventojų turinti Islandija ar 4 milijonų nepriskaičiuojanti Bosnija gali, o Lietuva – ne?
Apie tai „Vilniaus diena“ kalbėjosi su legendiniu mūsų šalies futbolininku, dabartinės rinktinės trenerių štabo nariu Stasiu Baranausku. Jis, kad ir kaip būtų keista, nutapė kur kas šviesesnį Lietuvos futbolo paveikslą.
- Kaip vertinate Lietuvos rinktinės rezultatą atrankos turnyre?
- Iš esmės, teigiamai. Viena vertus, surinkta nemažai taškų – 11-ka. Tiek pavyksta iškovoti toli gražu ne kiekviename kvalifikaciniame cikle. Kita vertus, labai svarbu, kad aplenkėme kaimynus latvius. Pastaruoju metu mus tai nelabai sekdavosi padaryti (pernai Baltijos taurės varžybose lietuviai buvo sutriuškinti net 0:5). Mačiau ir daugiau teigiamų dalykų.
- Ko gero dauguma futbolo gerbėjų mano priešingai. Kuo pagrįstumėte savo nuomonę...
- Nesunkiai, pavyzdžiui, atsirado, tiksliau sugrįžo perspektyvus vartininkas Giedrius Arlauskis. Manau, jog jis yra geriausias kelių pastarųjų metų Lietuvos vartininkas. Galbūt net vienas perspektyvesnių Europoje. Man labai keista, kodėl jo jau seniai nekviesdavo į rinktinę. Žinoma, buvo tam tikrų niuansų (G. Arlauskis konfliktavo su tuomečiu treneriu R. Žutautu bei kai kuriais Futbolo federacijos atstovais. – Aut. past.), bet jis tikrai buvo vertas vietos rinktinėje. Per paskutines dvejas atrankos ciklo rungtynes su bosniais ir latviais Giedrius įrodė, kad rinktinė ilgam įgijo patikimą vartų sargą.
- Juo pastarąjį dešimtmetį buvo Žydrūnas Karčemarskas. Ar neskubame jo nurašyti, kaip ir kitų buvusių rinktinės lyderių Mariaus Stankevičiaus ir Deivido Šembero?
- Prieš taip teigiant vertėtų prisiminti rungtynes su latviais Rygoje. Prisiminkite įvarčius, dėl kurių pralaimėjome . Po kieno klaidų jie krito? Jei jau treneriai nusprendė, kad turi stovėti Giedrius, o ne Ž. Karčemarskas, tai taip ir turi būti. Kodėl niekas nesistebėjo, kai prieš 5 ar 6 metus, G. Arlauskis puikiai laikė klubo vartus Europos taurių varžybose, o rinktinės vartai buvo patikimi ne jam, bet Maskvos „Dinamo“ dublerių vartininkui Ž. Karčemarskui.
- Tačiau, ar rinktinei tiek daug nusipelnę žaidėjai nenusipelno pasitikėjimo kredito? Nejaugi rinktinei nebūtų pravertęs didžiulę elitinių varžybų patirtį turintis D. Šemberas arba tas pats M. Stankevičius?
- Ką reiškia „nebūtų pravertęs“? Taip, D. Šemberą laikau geriausiu Lietuvos futbolininku per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Jo meistriškumas ir patirtis nekelia abejonių. Tačiau rinktinės treneriai ne sykį pabrėžė, kad joje turi žaisti geriausi tai dienai futbolininkai. Be to, jis pats pareiškė baigiąs karjerą rinktinėje. Ir ne vieną kartą. Tai kodėl jį turime tampyti? Reikia gerbti žaidėjo sprendimą.
- Tačiau D. Šembero ir M. Stankevičiaus laikinas ar galutinis pasitraukimas iš rinktinės buvo ne visai jų noru...
- Man labai nepatiko tas kilęs verkšlenimas. Aš futbolą žaidžiau 21 metus. Neįsivaizduoju tokios situacijos, kad treneris manęs nebūtų įtraukęs į komandos sudėtį, o aš sukelčiau skandalą. To nebuvo. Dabar prasidėjo susirašinėjimai per spaudą, santykių aiškinimaisi. Aš to nesuprantu. Jei tu esi futbolininkas, tai savo teisybę įrodinėk aikštėje. Jei - žurnalistas, tada gali ir per spaudą. Kitas dalykas, kad tas sukeltas ažiotažas buvo didžiulis kitų žaidėjų žeminimas. Išeina taip, kad tie, kurie liko rinktinėje yra niekas, nes be šių veteranų negali nieko pasiekti.
- Kuo bosniai, kaip ir lietuviai iki šiol niekada nežaidę finaliniuose Europos ar pasaulio čempionato etapuose, buvo tiek pranašesni už lietuvius, kad surinko daugiau nei dvigubai daugiau taškų ir finišavo pirmi?
- Pažiūrėkite į jų sudėtį. Edinas Džeko ir Vedadas Ibiševičius – puolėjai, apie kuriuos svajoja bet kuris Europos treneris. Toliau saugai – Miralemas Pjaničius, Zvezdanas Misimovičius, Sejadas Salihovičius. Paskaičiuokite, kiek jie įmušė. 30 įvarčių - bene, daugiausia visame atrankos turnyre. Pamatysite, šita jų karta triukšmo dar pridarys.
- Kaip paaiškintumėte mažytės Islandijos sėkmę? Juk ši šalis turi kur kas mažesnį futbolininkų pasirinkimą nei 10 kartų didesnė Lietuva...
- Islandai sėkmingai įveikė pirmą atrankos barjerą, bet tai padarė pirmą kartą. Jiems pasisekė. Be to, užaugo gabi jų karta, bet tai nereiškia, kad jie tapo futbolo grandais ir dabar nuolat žais Europos ar pasaulio čempionatuose. Prisiminkite, 1998 metų atrankoje, kai dar žaidė Arminas Narbekovas, Valdas Ivanauskas, mes taip pat buvome per plauką nuo tokio pat pasiekimo.
- Teigiate, kad dabar Lietuvos rinktinė visiškai neturi europinio lygio futbolininkų?
- Mes neturime žaidėjų, kurie savo klubuose yra lyderiai. Turiu omenyje ne Lietuvos klubus. Nėra tokių futbolininkų, kurie užsienyje paskui save vestų komandos draugus, apie kuriuos suktųsi visas žaidimas. Bet tai nereiškia, kad neturime gerų žaidėjų. Paskutinės rungtynės aiškiai parodė, kad Marius Žaliūkas, jei ir toliau žais taip patikimai, gali tapti gynėju, kuriam sutartis siūlys ne viena Anglijos komanda. Neveltui jis puikiai prižiūrėjo bosnių žvaigždę E. Džeko. Subrendo Tadas Kijanskas, atsiskleidė krašto gynėjai. Saugų linijoje yra ne vienas perspektyvus žaidėjas, kad ir jaunasis Gratas Sirgėdas. Jei šį, rinktinėje debiutavusį 18-metį aplenks traumos, jis turėtų išaugti į aukšto lygio futbolininką.
- Rinktinei didžiąją atrankos ciklo dalį ne itin sėkmingai dirigavo vengras Csaba Laszlo. Paskutines dvejas rungtynes – laikinasis treneris Igoris Pankratjevas. Kuris specialistas – lietuvis ar užsienietis turėtų perimti rinktinės vadžias?
- Aš pasisakyčiau už lietuvį. Nemanau, kad mes būtume pajėgūs prisivilioti labai aukšto lygio specialistą iš užsienio. Tuomet geriau pasitikėti savais. Manau, darbą rinktinėje gali tęsti ir I.Pakratjevas. Jis dar žaidėjo karjeros metais dirbo su geriausiais buvusios SSRS treneriais, sėmėsi patirties iš Benjamino Zelkevičiaus, Kijevo „Dinamo“ strategų. Pats tapęs treneriu jis sėkmingai darbavosi A lygos klubuose. Ir rinktinėje pirmasis jo blynas tikrai neprisvilo. Ar norėčiau trenerių štabe likti pats? Sakykime taip: tas darbas man buvo įdomus.
***
Galutinė G grupės turnyro lentelė (vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai):
1. Bosnija ir Hercegovina 10 8 1 1 30:6 25
----------
2. Graikija 10 8 1 1 12:4 25
----------
3. Slovakija 10 3 4 3 11:10 13
4. Lietuva 10 3 2 5 9:11 11
5. Latvija 10 2 2 6 10:20 8
6. Lichtenšteinas 10 0 2 8 4:25 2
Naujausi komentarai